Teismas nurodė, kad perkančioji organizacija, remdamasi vien aplinkybe, jog tiekėjas įrašytas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, nepagrįstai atmetė tiekėjo pasiūlymą, nes objektyviai neįvertino tiekėjo patikimumo atkūrimo (reabilitacijos arba vadinamųjų apsivalymo) priemonių, nepareikalavo kitų tai patvirtinančių duomenų.

Nagrinėjamoje byloje nustatyta, kad pasiūlymo pateikimo metu tiekėjas informavo perkančiąją organizaciją, kad yra įrašytas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir kad šį sprendimą yra apskundęs. Tiekėjas taip pat pateikė įrodymus, kad nuo jo įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dienos jis įdiegė pažangią naujai vykdomų sutarčių ir prisiimtų sutartinių įsipareigojimų kontrolės sistemą.

Apeliacinio teismo teisėjų kolegija, vadovaudamasi Viešųjų pirkimų įstatymo nuostatomis, išaiškino, kad bet kuriame pirkimo procedūros etape paaiškėjus, jog su pirkime dalyvaujančiu tiekėju anksčiau buvo nutraukta viešojo pirkimo sutartis dėl esminio jos pažeidimo, perkančioji organizacija pirmiausia turi įvertinti šio tiekėjo patikimumą, prieš tai suteikusi jam galimybę pateikti informaciją, kokių priemonių buvo imtasi po nurodyto pažeidimo, ir tik tuomet priimti sprendimą dėl šio tiekėjo (ne)pašalinimo iš pirkimo.

Apeliacinis teismas konstatavo, kad šiuo atveju perkančioji organizacija neįvertino kitos perkančiosios organizacijos nustatytų viešojo pirkimo sutarčių su tiekėju netinkamo vykdymo aplinkybių ir tiekėjo pateiktų reabilitacijos dokumentų, o tik rėmėsi faktu, kad tiekėjas vis dar įtrauktas į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, todėl perkančiosios organizacijos sprendimas pašalinti tiekėją iš konkurso, neatlikus jo patikimumo vertinimo, nėra pagrįstas ir teisėtai panaikintas pirmosios instancijos teismo.