Pasak vidaus reikalų ministro Eimučio Misiūno, praktika rodo, kad dalis užsieniečių, kuriems Lietuvos įmonių kvietimu buvo išduotos nacionalinės vizos, tose įmonėse neįsidarbino, o darbdaviai susiduria su informacijos stygiumi apie kviestų užsieniečių buvimo vietą.

„Siekiant sureguliuoti užsieniečių, atvykstančių dirbti į Lietuvą, srautą, reikalinga ne tik kasmet tvirtinti trūkstamų profesijų sąrašą, bet įvertinti ir tikrąjį šalies darbo rinkos poreikį, kurį būtų galima kompensuoti darbuotojais iš trečiųjų šalių“, – išplatintame pranešime cituojamas ministras E. Misiūnas.

• Pagal dabartinį teisinį reguliavimą trečiųjų šalių piliečiai, atvykę su nacionaline viza į Lietuvą dirbti pagal profesiją, kurios darbuotojų trūksta, yra atleidžiami nuo pareigos įsigyti leidimą dirbti. Užimtumo tarnyba nepriima sprendimo užsieniečių darbo atitikties Lietuvos darbo rinkos poreikiams, kai kreipiamasi dėl leidimo laikinai gyventi Lietuvoje darbo pagrindu.

Pagal įstatymo projektą kasmet kvotą nustatytų darbo rinkos stebėseną atliekanti Užimtumo tarnyba, kuri taip pat tvirtina ir profesijų, kurių darbuotojų trūksta Lietuvoje, sąrašą. Kvotos dydis galės būti patikslintas vieną kartą per metus. Pirmoji kvota užsieniečiams, norintiems dirbti Lietuvoje, planuojama, būtų nustatyta nuo 2021 metų.

Migracijos departamentas, atsižvelgdamas į išduotų vizų ir leidimų laikinai gyventi skaičių bei Užimtumo tarnybos pateiktą informaciją apie įdarbintus užsieniečius, kuriems nereikia nei vizos, nei leidimo laikinai gyventi, skaičiuos kvotos išnaudojimą ir skelbs duomenis apie išnaudotą kvotą viešai.

Numatoma, kad išnaudojus kvotą darbdaviai galėtų įsivežti trečiųjų šalių piliečius tik atlikus darbo rinkos testą, t. y. gavus leidimą dirbti Lietuvoje ar Užimtumo tarnybos sprendimą dėl atitikties rinkos poreikiams. Pažymėtina, kad kvota nebus taikoma aukštos profesinės kvalifikacijos darbuotojams.

• Kaip rodo statistika, trečiųjų šalių piliečių, kurie atvyko dirbti į Lietuvos įmones pagal profesijas, kurių darbuotojų trūksta, skaičius išaugo dvigubai – nuo 18 tūkst. 2016 metais iki 40 tūkst. 2017 metais. Šis skaičius ir toliau auga – praėjusiais metais į Lietuvą atvyko dirbti 52 tūkst. užsienio šalių piliečių.
  

Tuo metu leidimų dirbti išduota kelis kartus mažiau – vos 4 tūkst. 2018 metais. Tai rodo, kad daugiau kaip 70–80 proc. į Lietuvą dirbti atvykstančių užsieniečių sudaro užsieniečiai, kuriems nereikia leidimo dirbti.

Taip pat įstatymo projekte siūloma sudaryti palankias sąlygas ekonomiškai stipriausių šalių, kurioms taikomas bevizis režimas, piliečiams atvykti ir apsigyventi Lietuvoje darbo, verslo ar kitos teisėtos veiklos pagrindais. Tokios šalys – Australija, Japonija, JAV, Kanada, Pietų Korėja ir Naujoji Zelandija. Minėtų šalių piliečiams siūloma išduoti iki trejų metų galiojantį leidimą laikinai gyventi Lietuvoje, taip pat leisti atvykti su šeima.