Vėjo jėgainių parkus vystančių kompanijų atstovai tikina, kad tokių rodiklių Europos statistikoje pamatysime dar ne kartą, nes vėjo jėgainių parkų plėtra Lietuvoje tik dabar įgauna pagreitį.

Remiantis Europos vėjo energetikos industriją vienijančios organizacijos „Wind Europe“ duomenimis, pirmąjį šių metų ketvirtį daugiausiai vėjo jėgainių užsakyta šioje srityje jau pirmaujančiose Jungtinėje Karalystėje ir Švedijoje, antrąjį – Suomijoje ir Vokietijoje. Trečiąjį metų ketvirtį didžiausiais vėjo jėgainių užsakymais išsiskyrė Ukraina ir pirmą kartą į lyderių viršūnes patekusi Lietuva, kurios užsakytų vėjo jėgainių bendra galia siekia 262 MW.

Pasak Lietuvos vėjo elektrinių asociacijos (LVEA) direktorės Urtės Daškevičiūtės, cituojamos pranešime, nors tai yra didžiausias vėjų jėgainių užsakymas Lietuvos istorijoje, tai nėra visai netikėtas pasiekimas.

„Wind Europe“ duomenimis, Lietuva pagal iš vėjo pagaminamą elektros energiją yra arti Europos vidurkio – 13 proc. elektros energijos poreikio yra patenkinama vėjo jėgainių pagaminama elektra, kai Europos vidurkis siekia 15 proc. Vis dėlto šalis stipriai atsilieka nuo tokių vėjo energetikos lyderių, kaip Danija (48 proc.), Airija (38 proc.), Vokietija (27 proc.) ar Švedija (20 proc.).

„Vėjo energetika Lietuvoje įgauna pagreitį ir yra vienas svarbiausių energijos gamybos būdų. Pernai vėjo elektrinių instaliuota galia sudarė didžiausią dalį ir siekė beveik 60 proc. visų atsinaujinančių energijos šaltinių pajėgumų. Svarbu pažymėti, kad į Kruonio hidroakumuliacinės elektrinės duomenis neatsižvelgiama, nes ji naudojama tik kaip rezervinis energijos šaltinis stipriai išaugus elektros poreikiams ar esant elektros tiekimo sutrikimų. Šalyje sėkmingai plėtojami vėjo jėgainių parkai sulaukia vis didesnio verslo ir visuomenės palaikymo, tad ateityje turėtume sulaukti ne vieno tokio vėjo jėgainių užsakymo šuolio bendroje Europos statistikoje“, – cituojama U. Daškevičiūtė.

„Wind Europe“ duomenimis, trečiąjį metų ketvirtį Lietuvos įmonės užsakė 48-ias 5–6 MW galios vėjo jėgainės. 

Šiuo metu Lietuvoje vėjo jėgainių parkai plėtojami tik sausumoje, rašoma pranešime, turimi plotai dar leidžia ieškoti vietų, kur galima statyti vėjo jėgaines, tačiau netrukus tikimasi pereiti prie vėjo jėgainių, statomų jūroje. 

„Wind Europe“ duomenimis, Lietuva pagal iš vėjo pagaminamą elektros energiją yra arti Europos vidurkio – 13 proc. elektros energijos poreikio yra patenkinama vėjo jėgainių pagaminama elektra, kai Europos vidurkis siekia 15 proc. Vis dėlto šalis stipriai atsilieka nuo tokių vėjo energetikos lyderių, kaip Danija (48 proc.), Airija (38 proc.), Vokietija (27 proc.) ar Švedija (20 proc.).

Pasak LVEA direktorės U. Daškevičiūtės, verta atkreipti dėmesį, kad didžioji dalis Lietuvoje užsakomų vėjo jėgainių yra modernios ir galingos, ir tai leidžia užtikrinti didesnį pagaminamos elektros energijos kiekį turint mažesnį vėjo jėgainių skaičių.

„Vėjo jėgainių parkų vystytojams tenka įvertinti, kiek kainuos vėjo jėgainėje pagaminta elektra – prie to prisideda ne tik vėjo jėgainių kaina, bet ir jų pastatymo kaina bei greitis, aptarnavimas, kitos į kontraktą su gamintoju įtraukiamos sąnaudos. Galime pasidžiaugti, kad Lietuvos vėjo energetikos plėtotojai turi visas galimybes rinktis tik iš geriausių gamintojų pasiūlymų“, – sako U. Daškevičiūtė.

2020 m. Europoje bendra vėjo jėgainių parkų galia siekė 220 GW, 80 proc. jų sudarė sausumos vėjo jėgainės. Vien pernai Europoje instaliuota 14,7 GW vėjo jėgainių parkų – daugiausia jų iškilo Nyderlanduose (2 GW), Vokietijoje (1,7 GW), Švedijoje (1,7 GW), Ispanijoje (1,4 GW) ir Prancūzijoje (1,3 GW).