Tarp DI galimybių – gedimų prognozės ir prevencija

Turto bankas valdo apie 600 pastatų, kuriuose yra įsikūrusios įvairios valstybės institucijos. Pastatai sistemų automatizavimui pasirinki pagal keletą pagrindinių kriterijų – pastato dydį, sąnaudų tenkančių vienam kvadratiniam metrui kiekį, sistemų amžių ir nusidėvėjimą. Taip pat labai svarbus aspektas buvo pačių valstybės institucijų, įsikūrusių valstybės pastatuose, noras dalyvauti projekte. Automatizuojant pastatus visoje Lietuvoje modernizuoti jų šildymo punktai, oro vėsinimo ir vėdinimo sistemos, įdiegti nuotoliniai vandens ir elektros skaitikliai, temperatūros, oro kokybės davikliai.

Pastatų duomenys realiuoju laiku siunčiami į išmaniąją sistemą, kuri leidžia nuotoliu stebėti ir reguliuoti įrenginių parametrus – sudaryti šildymo grafikus, didinti ar mažinti karšto vandens ruošimo temperatūrą, reguliuoti kondicionierius, vėdinimo sistemas. Tai pat Turto banko specialistams atsiranda galimybė stebėti energijos vartojimą realiuoju laiku, pasitelkiant dirbtinį intelektą priimti tinkamus sprendimus.

„Exergio“ sukurta sistema taip pat leidžia fiksuoti anomalijas – išaugusį suvartojimą, temperatūrų skirtumus. Užfiksavus reikšmingą nuokrypį nuo normos ar istorinių duomenų, sistema automatiškai siunčia duomenis į klientų ir tiekėjų valdymo sistemą – registruoja galimą gedimą.

„Siekiame, kad klientui dar nepastebėjus gedimo, jis jau būtų pašalintas. Taip pat tikimės, kad sistemindami duomenis, pasitelkdami dirbtinį intelektą, ateityje iš anksto galėsime prognozuoti galimus gedimus, proaktyviai užsiimti jų prevencija“, – sako pranešime cituojamas Turto banko Turto valdymo departamento direktorius Jonas Stravinskas.

Sistema jau dabar remdamasi dirbtiniu intelektu gali atlikti tam tikrus techninių parametrų keitimus – pavyzdžiui stebėdama orų prognozes ir matydama didelį prognozuojamą atšalimą iš anksto padidina pastato šildymą, kad galėtų užtikrinti komfortą biure dirbantiems tarnautojams.

Pirmi rezultatai – jau testuojant sistemą

Turto banko ekspertai skaičiuoja, kad modernios sistemos pastatuose turėtų atsipirkti per trejus metus – tikimasi sutaupyti energijos už mažiausiai 600 tūkst. eurų.

„Skaičiuodami atsiperkamumą sąmoningai matavome tik atsipirkimą pinigais. Reikia suprasti, kad automatizuojant sistemas bus taupomos ir darbo valandos, bus galima gerinti paslaugų kokybę, optimizuoti darbo procesus“, – aiškina J. Stravinskas.

Jau per sistemos pilotinius bandymus aptikta tam tikrų anomalijų – registruoti pastatai, kuriuose per visą naktį veikė vėdinimo sistema, nors pastate žmonių nebuvo. Taip pat aptiktas gedimas šildymo sistemoje, dėl ko požeminėje stovėjimo aikštelėje buvo palaikoma +26 laipsnių temperatūra. Nuotoliu aptiktas ir galimai žmonėms pavojingas gedimas, dėl kurio į vienos įstaigos karšto vandens čiaupus buvo tiekiamas itin karštas vanduo.

„Duomenimis grįsti sprendimai yra tai ko siekiame kasdienėje veikloje. Šiuolaikinės modernios sistemos leidžia gauti duomenis realiuoju laiku ir juos operatyviai apdoroti, todėl projektą ketiname plėsti“, – tikina J. Stravinskas.