Šiuo metu remontuojamas ir restauruojamas vienas iš ilgiausių bei aukščiausių Lietuvoje Lyduvėnų geležinkelio tiltas Raseinių rajone. Kauno apskrityje šiemet taip pat vyksta Jonavos geležinkelio tilto rekonstrukcija. Šie darbai sutapo su Europos Sąjungos Tarybos paskelbtais Europos geležinkelių metais, kurie minimi 2021–2022 m.
LTG INFRA nuotr.
Minimos įmonės
KPD (Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos),
Vykstantys nacionalinio reikšmingumo kultūros paminklo – Lyduvėnų geležinkelio tilto – remonto, restauravimo darbai, dalijasi Kultūros paveldo departamentas (KPD), suteikia galimybes išaugoti kultūros paveldo objekto išskirtinumą, pasižymintį architektūrinėmis, inžinerinėmis, istorinėmis ir kraštovaizdžio reikšmingomis vertingosiomis savybėmis. Atlikus tvarkybos darbus, Lyduvėnų geležinkelio tiltas ir jo prieigos numatyti pritaikyti visuomenės lankymui.
Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio projekto tvarkybos darbų dalies projektą parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas dr. Algirdas Steponavičius. Tvarkybos darbus vykdo UAB „Švykai“, tvarkybos darbų vadovas – atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Mindaugas Švykas.
Istorija
Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos užimtose teritorijose, tarp jų ir Lietuvoje, pradėti tiesti geležinkeliai. 1915 m. suformavus Nemuno armiją, kuri vykdė puolimą vakarų Lietuvoje ir turėjo jį tęsti šiaurės bei rytų kryptimis, Dauguvos upės link jos aprūpinimui nuspręsta iš Pagėgių į Radviliškį nutiesti naują geležinkelio liniją. Dalis šios atkarpos nutiesta per Dubysos upę, kurios slėnis yra vienas giliausių Lietuvoje. Tiltą, jungiantį abu Dubysos krantus, nuspręsta statyti siauriausioje Dubysos slėnio vietoje, ties Lyduvėnų gyvenviete. Tilto statybos pradžia laikoma 1915 m. lapkričio 23 d. Tiltas Lyduvėnų miestelyje buvo baigtas statyti 1916 m. gegužės 25 d. ir pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu.
Tiltas iškilo iki 42 m aukščio (tai prilygsta 6 aukštų namui) ir nusidriekė 670 m ilgiu. Tai buvo didžiausias tokio tipo statinys Baltijos šalyse bei vienas didžiausių visoje Europoje.
Tačiau dėl nuolatinės gaisro grėsmės bei ribotų tilto apkrovos galimybių nuspręsta statyti patvaresnių – plieninių konstrukcijų ant gelžbetoninių atramų tiltą. 1916 m. spalio 18 d., už 20 m nuo pirmojo supylus aukštus pylimus prasidėjo naujojo tilto statybos darbai. 570 m ilgio, 45,5 m aukščio tiltas baigtas statyti 1918 m. gegužės 17 d., ir kaip jo pirmtakas, buvo pavadintas tuo pačiu feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Baigus naująjį tiltą, tais pačiais metais senasis medinis tiltas buvo išardytas.
1944 m. liepos 26 d. besitraukianti vokiečių kariuomenė tiltą susprogdino. Sovietinės armijos inžinerinis dalinys, pasitelkęs karo belaisvius ir vietinius gyventojus, ant naujų atramų pastatė laikiną medinį tiltą. Tačiau pasibaigus karui, prasidėjo naujo tilto statybos darbai, kuris buvo 599 m ilgio, 42 m aukščio, plieninis, su naujomis atramomis, devynių pertvarų (šešiomis rusiškomis ir trimis vokiškomis), išlikusiomis nuo 1918 m. Tilto statyba pasibaigė 1952 m.
Europai trūksta kokybiško ir įperkamo būsto, tačiau sprendimas nebūtinai yra naujų pastatų statyba. Didelė dalis pastatų, kuriuose Europa gyvens 2050 metais, jau stovi. Vis dėlto nemažai jų yra energiškai neefektyvūs, neatitinka gyventojų poreikių arba neužtikrina sveikos gyvenamosios aplinkos. Todė...
Pilaitėje iškils keturių aukštų priestatas, o atnaujintame sveikatos priežiūros centre atsiras ne tik daugiau gydytojų kabinetų, bet ir vaikų reabilitacijos bei psichikos sveikatos paslaugos. 6,4 mln. eurų vertės rekonstrukcijos darbus atliks bendrovė „Jungtiniai projektai“.
Viena po kitos verslą tikrinančios institucijos turės daugiau dėmesio skirti ne patikrinimų skaičiui, o realių rizikų prevencijai ir konsultavimui. Vyriausybė pritarė verslo priežiūros sistemos pakeitimams, kuriais siekiama mažinti įmonėms tenkančią administracinę naštą, o institucijų veiklą vertint...
Gedimino prospekte esantis valstybės pastatas netrukus pasikeis iš esmės – bus keičiamas jo fasadas, pertvarkomos konstrukcijos ir atnaujinamos inžinerinės sistemos. Į 21 mln. eurų vertės modernizacijos projektą investuojama ne tik dėl šiuolaikiškesnių darbo erdvių: siekiama energijos sąnaudas sumaž...
Vilniaus Žvėryne baigtas statyti naujas „Sugihara“ klinikos pastatas, kurio architektūra išsiskiria dinamišku fasadu, o sprendiniai pritaikyti aplinkinio kraštovaizdžio kontekstui. Keturių aukštų, daugiau nei 1,8 tūkst. kv. m ploto pastato statybas Paribio g. 34 užbaigė generalinė rangovė „Naresta“....
Vilniaus naujos statybos būsto rinkoje kaupiasi kotedžai, kurių pardavimas gali užtrukti beveik trejus metus. Tuo metu Kaune ir Klaipėdoje būstas per metus pabrango daugiau nei 14 proc. Spalio mėnesio pirminės NT rinkos duomenys rodo didėjančius skirtumus tarp didžiųjų Lietuvos miestų.
Įmonė gali sulaukti baudos už tarptautinių sankcijų pažeidimą net ir nenustačius tyčinių veiksmų? Būtent tokį teisinį klausimą teks aiškintis Europos Sąjungos Teisingumo Teismui (ESTT), į kurį dėl UAB „Vilpra“ bylos kreipėsi Regionų administracinis teismas. Ginčas kilo dėl Lietuvos muitinės bendrove...
Buvęs Migracijos departamento Kauno skyriaus pastatas gali tapti gyvenamuoju būstu arba studentų apgyvendinimo erdve. Turto bankas užbaigė 1,941 mln. eurų vertės sandorį – keturių aukštų administracinį pastatą Kauno centre įsigijo bendrovė „Prospekto valda“, svarstanti naujas jo panaudojimo galimybe...
Net dvi rusijos atakos nesustabdė Ukrainos Dnipro srityje vykusios rekonstrukcijos – čia po 13 mėnesių darbų atidarytas specializuotas reabilitacijos centras, skirtas karo metu sužeistiems kariškiams ir civiliams. Į daugiau kaip 1 700 kv. m ploto pastatą Lietuva investavo 2,5 mln. eurų.
Statybų užsakymų netrūks, tačiau rangovams gali pritrūkti žmonių ir pajėgumų – tokią riziką 2027–2028 m. įžvelgia „EIKA Construction“ generalinis direktorius Almantas Čebanauskas. Bendrovė jau yra pasirašiusi kitų metų sutarčių už 40 mln. eurų ir toliau plečia darbų portfelį, tačiau konkurenciją rin...
Greitesnis montavimas, tikslus klijų dozavimas ir patikimas izoliacinių plokščių tvirtinimas – pagrindiniai reikalavimai šiuolaikiniams stogų šiltinimo darbams. „Soudal“ produktų linijoje šiuos poreikius papildo naujasis „Soudatherm Roof 250“, skirtas mažesnės apimties projektams, ir didesniems obje...
Ar statyboms reikalingą medieną būtų galima gaminti iš kviečių šiaudų, kanapių ir medienos atliekų, mažinant pirminių žaliavų poreikį? VILNIUS TECH mokslininkai kuria dirbtinę medieną, iš kurios ateityje būtų galima gaminti statybinius elementus, plokštes ir kitas konstrukcijas. Technologija jau pas...
Vilniuje už daugiau nei 15 mln. eurų pastatytas naujas psichikos sveikatos gydymo korpusas, kuriame svarbus ne tik pacientų saugumas, bet ir pati aplinka: nuo specialaus apšvietimo bei akustinių sprendimų iki erdvių, padedančių atkurti kasdienio gyvenimo įgūdžius. Daugiau nei 4 tūkst. kv. m ploto pa...
Kauno Aleksotas sparčiai keičia veidą, o kartu auga ir jame vystomas gyvenamasis projektas „Matau Kauną“ – tvarių miestų plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ pradeda jau penktojo projekto namo statybas, o tolesniuose etapuose teritorija bus vystoma kuriant skirtingo charakterio kvartalus. Plėtrą lydi ir a...
Vilnius sukuria didžiąją dalį Lietuvos aukštesnės pridėtinės vertės sektorių vertės, tačiau regionuose jau ryškėja pramonės ir inžinerijos kryptys, galinčios tapti naujais ekonomikos augimo varikliais. Inovacijų agentūros analizė atskleidė 44 susiformavusias ir 39 besiformuojančias verslo nišas – nu...
Pastato skaitmeniniame modelyje gali būti langai, fasado plokštės ir kiti konstrukciniai elementai, tačiau informacijos, reikalingos jų poveikiui klimatui įvertinti ar pakartotiniam panaudojimui, gali trūkti. Kauno technologijos universiteto (KTU) tyrėjai sukūrė prototipą, padedantį nustatyti tokias...
Vilniaus inovacijų pramonės parke (VCIIP) pradėta beveik 4,6 tūkst. kv. m ploto maisto papildų gamyklos statyba. Dviejų aukštų pastate bus įrengta ir tyrimų laboratorija, o projektą planuojama užbaigti 2027 metų pabaigoje.
Vilniaus daugiafunkciame komplekse tikslinami Nacionalinio stadiono, sporto centro, darželio ir kultūros bei ugdymo centro sprendiniai. Vilniaus miesto taryba pritarė koncesijos sutarties pakeitimams, kurie, savivaldybės teigimu, leis geriau pritaikyti infrastruktūrą naudotojų poreikiams, tačiau nek...
Vilniaus universitetas (VU) nutraukė 32,8 mln. eurų vertės naujojo Chemijos ir geomokslų fakulteto pastato statybos rangos sutartį su UAB „Veikmės statyba“. Saulėtekio mokslo slėnyje darbai faktiškai sustojo, o universitetas dėl nustatytų pažeidimų ketina pasinaudoti rangovo pateiktu sutarties įvykd...
Vilniaus verslo komplekse „3Burės“ per artimiausius metus numatoma naujų pokyčių: bus įrengta terasa su sporto aikštele ir padelio kortais, atnaujinami liftai bei kita infrastruktūra. Į komplekso modernizavimą ir tvarumo sprendimus per pastaruosius dvejus metus bei artimiausiu laikotarpiu iš viso pl...