Vykstantys nacionalinio reikšmingumo kultūros paminklo – Lyduvėnų geležinkelio tilto – remonto, restauravimo darbai, dalijasi Kultūros paveldo departamentas (KPD), suteikia galimybes išaugoti kultūros paveldo objekto išskirtinumą, pasižymintį architektūrinėmis, inžinerinėmis, istorinėmis ir kraštovaizdžio reikšmingomis vertingosiomis savybėmis. Atlikus tvarkybos darbus, Lyduvėnų geležinkelio tiltas ir jo prieigos numatyti pritaikyti visuomenės lankymui.

Lyduvėnų geležinkelio tilto techninio projekto tvarkybos darbų dalies projektą parengė nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas dr. Algirdas Steponavičius. Tvarkybos darbus vykdo UAB „Švykai“, tvarkybos darbų vadovas – atestuotas nekilnojamojo kultūros paveldo apsaugos specialistas Mindaugas Švykas.

Istorija

Pirmojo pasaulinio karo metu Vokietijos užimtose teritorijose, tarp jų ir Lietuvoje, pradėti tiesti geležinkeliai. 1915 m. suformavus Nemuno armiją, kuri vykdė puolimą vakarų Lietuvoje ir turėjo jį tęsti šiaurės bei rytų kryptimis, Dauguvos upės link jos aprūpinimui nuspręsta iš Pagėgių į Radviliškį nutiesti naują geležinkelio liniją. Dalis šios atkarpos nutiesta per Dubysos upę, kurios slėnis yra vienas giliausių Lietuvoje. Tiltą, jungiantį abu Dubysos krantus, nuspręsta statyti siauriausioje Dubysos slėnio vietoje, ties Lyduvėnų gyvenviete. Tilto statybos pradžia laikoma 1915 m. lapkričio 23 d. Tiltas Lyduvėnų miestelyje buvo baigtas statyti 1916 m. gegužės 25 d. ir pavadintas Vokietijos kariuomenės vado feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu.

Tiltas iškilo iki 42 m aukščio (tai prilygsta 6 aukštų namui) ir nusidriekė 670 m ilgiu. Tai buvo didžiausias tokio tipo statinys Baltijos šalyse bei vienas didžiausių visoje Europoje.

Tačiau dėl nuolatinės gaisro grėsmės bei ribotų tilto apkrovos galimybių nuspręsta statyti patvaresnių – plieninių konstrukcijų ant gelžbetoninių atramų tiltą. 1916 m. spalio 18 d., už 20 m nuo pirmojo supylus aukštus pylimus prasidėjo naujojo tilto statybos darbai. 570 m ilgio, 45,5 m aukščio tiltas baigtas statyti 1918 m. gegužės 17 d., ir kaip jo pirmtakas, buvo pavadintas tuo pačiu feldmaršalo Paul fon Hindenburgo vardu. Baigus naująjį tiltą, tais pačiais metais senasis medinis tiltas buvo išardytas.

1944 m. liepos 26 d. besitraukianti vokiečių kariuomenė tiltą susprogdino. Sovietinės armijos inžinerinis dalinys, pasitelkęs karo belaisvius ir vietinius gyventojus, ant naujų atramų pastatė laikiną medinį tiltą. Tačiau pasibaigus karui, prasidėjo naujo tilto statybos darbai, kuris buvo 599 m ilgio, 42 m aukščio, plieninis, su naujomis atramomis, devynių pertvarų (šešiomis rusiškomis ir trimis vokiškomis), išlikusiomis nuo 1918 m. Tilto statyba pasibaigė 1952 m.