2024 liepos 25 d. ketvirtadienis, 12:08
Reklama  |  facebook

UAB „Mida Lt“ generalinis direktorius Jonas Dromantas, skrisdamas lėktuvu, apžiūrinėja stogus Fotogalerija

Aušra PETRONIENĖ      2014-10-03 07:32
Vienintelei Baltijos šalyse veikiančiai polimerinio bitumo stogo dangų gamyklai vadovaujančiam Jonui Dromantui 1991 m. sausio 13 diena įsimintina ne tik svarbiais istoriniais įvykiais. Tą dieną jam buvo patikėtas Valstybinės Gargždų statybinių medžiagų įmonės, vėliau pavadintos „Mida“, vairas. Įmonei J. Dromantas vadovauja ir šiandien. Apie asmeninį gyvenimą inžinieriaus elektromechaniko specialybę turintis vyras atvirauti nemėgsta, tačiau apie kiekvienoje šalyje skirtingas stogo dangos madas ar laikui bėgant besikeitusias gamybos technologijas gali papasakoti turbūt viską.
nuotrauka
„Iš aukštai tampa aišku, kokios spalvos toje vietovėje mėgstamos, kokios čerpių formos vyrauja. Lietuviai mėgsta šešiakampes čerpes“, – pastebi UAB „Mida Lt“ generalinis direktorius Jonas Dromantas.


Minimos įmonės
Mida LT, UAB

Bendrovės istorija siekia 1960 metus, kuomet buvo įkurta eksperimentinė Gargždų statybinių medžiagų gamykla, gaminusi silikatines plytas. Vėliau gamykla pervadinta į Gargždų statybinių medžiagų kombinatą, o 1991 m. sugriuvus Tarybų Sąjungai, – į Gargždų valstybinę statybinių medžiagų įmonę. 1992 m. spalį jos vietoje buvo įkurta UAB „Mida“ – viena iš pirmųjų uždarųjų akcinių bendrovių Lietuvoje. Prabėgus trims metams, keitėsi įmonės savininkai, kurių sprendimu įmonė buvo suskaidyta į tris atskiras bendroves, iš kurių viena – UAB „Gargždų mida“, 2011 m. pervadinta į UAB „Mida Lt“. 

J. Dromantas į Gargždų statybinių medžiagų kombinatą cecho meistru dirbti atėjo 1983 m.

„Prieš tai dirbau Klaipėdos rajono Buitinio gamybinio aptarnavimo kombinato direktoriumi. 1991 m. po anuometinės sąjungos griuvimo visose stambiose įmonėse vyko vadovų rinkimai ir tų metų sausio 13-ąją mane išrinko Gargždų statybinių medžiagų įmonės direktoriumi. Šią datą kaip ir visi lietuviai puikiai prisimenu. Tuometinis Statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys 1991 m. sausio 11-ąją pasakė: nuversti buvusią valdžią nuvertėte, todėl dabar teks patiems dirbti. Po to pasakymo vis dar tebedirbu – ministras liepė“, – juokavo J. Dromantas.

Tada galvą suko, kaip gauti žaliavų. Dabar – kaip parduoti

Kartu su šalies nepriklausomybe į įmonę atėjęs J. Dromantas pasakoja, kad anais laikais dirbti buvo lengviau. „Gamybos apimtys tuo metu buvo gana didelės – bituminės dangos pagamindavome iki 45 mln. kvadratinių metrų per metus ir veždavome ją į Rusiją, Azerbaidžaną, Ukrainą ir kitas sąjungines respublikas. Nereikėjo nieko galvoti – buvo planas, reikėjo jį įvykdyti. Sunkiausia užduotis buvo gauti žaliavų. Dabar tai – mažiausia problema. Sunkiau – parduoti pagamintą produkciją“, – aiškino UAB „Mida Lt“ generalinis direktorius.

Per beveik 24 metus labai pasikeitė ir stogų dengimo technologijos. „Pamenu, 1994 metais kiauri stogai tuometinės Statybų ministrės buvo pavadinti visos Lietuvos tragedija. Džiaugiuosi, kad mums teko dalia išspręsti tą tragediją – per 20 metų masinės kiaurų stogų problemos nebeliko“, – pasakojo J. Dromantas.

Anot pašnekovo, tais laikais stogo ilgaamžiškumas priklausė nuo ruberoido sluoksnio – kuo jis storesnis, tuo stogas ilgiau neprakiurdavo. „Bitumo paruošimo technologijos tuomet nebuvo geros, nuo saulės jis oksiduodavosi, trūkinėjo, tad namų savininkams kas 3-4 metus vėl tekdavo pilti bitumo sluoksnį, dėti ruberoidą ir taip be galo. Toks sluoksniuotas pyragas pasidarydavo 15-20 cm storio ir vis tiek būdavo kiauras“, – stogų ligas vardijo vyras.

Stogų ilgaamžiškumas išaugo daugiau nei 10 kartų

Surasti išeitį padėjo iš Vokietijos atsivežta nauja polimerinių bituminių stogų gamybos technologija, stogo dangų ilgaamžiškumą prailginusi iki 40-50 metų.

„1994 m. rugpjūtį paleidome pirmąją polimeriniu bitumu lydomų stogo dangų liniją, pakvietėme vokiečių specialistų grupę, kuri mus išmokino tas dangas iškloti. Tai buvo naujovė, stogdengiai, atvykę pas mus mokytis, stebėdavosi, kad bitumo nebereikia kelti ant stogo krašto, jo išpilti dangų klijavimui, o esamos ruloninės dangos paprasčiausiai prilydomos karšto oro fenais, todėl stogų dangos nebesilydo saulėje, karštomis, saulėtomis dienomis bitumas nebenutekėdavo“, – to meto Lietuvos atradimais dalinosi J. Dromantas.

Pašnekovas pasakoja, kad po įtempto pusmečio mokinimosi ir kitų mokymo – problemų nebeliko. Ir šiandien, jei statybininkai dengdami stogą nepadarė pažeidimų, namo savininkas stogą gali užmiršti ilgam.

Kartu su naujomis technologijomis atsirado senos gamybos produkcijos perteklius, tad pirmąją naujos kartos bitumo liniją „Midos“ specialistai pastatė supjaustę turėtas pasenusias gamybos linijas. Vėliau prie vokiškos gamybos linijos prijungę amerikietišką dangų karpymo įrenginį, pradėjo gaminti bitumines čerpes šlaitiniams stogams, kurias parduoda visoje Europoje, ir kurių gali pasiūlyti apie 400 rūšių.

Akcininkai – rusai, bet Lietuvoje pagamintos dangos Rusijoje neparduoda

J. Dromantas prisimena, kad 1994 m. pusė įmonės priklausė valstybei, pusė – Rusijos įmonei. „Didelė dalis akcijų ir dabar valdoma rusiško kapitalo, tačiau nėra net ko lyginti anuometinės ir dabartinės Rusijos. Aš kalbu ne apie politiką, o apie požiūrį, kuris yra tikrai labai pažangus, akcininkai linkę investuoti į naujas technologijas“, – tikino jis.

„Mida Lt“ generalinis direktorius pasakoja, kad nors dalies įmonės akcijų savininkai yra Rusijoje, šioje šalyje Gargžduose pagamintos produkcijos nėra. „Esame sutarę nekonkuruoti Rusijos rinkoje, savo ruožtu akcininkų įmonės nesudaro mums konkurencijos Europos šalyse“, – sakė J. Dromantas. Pasak jo, toks verslo modelis ypač pasiteisino šiuo metu, kuomet dauguma šalies įmonių turi problemų dėl Rusijos embargo.

Pats J. Dromantas tikina neturintis įsigijęs įmonės akcijų ir to niekada nesiekęs. „Man visuomet labiau rūpėjo technologiniai dalykai, gamyba, o ne krauti susikrauti turtus. Niekada nenorėjau mirti turtingas“, – juokiasi pašnekovas.

Produkciją užsienio rinkose platina prekybos direktoriai – tų šalių vietos gyventojai

Pašnekovo teigimu, daugiausia bituminių čerpių įmonė parduoda į Turkiją ir Lenkiją, labai sunkiai, bet pavyko patekti į Vokietijos prekybos tinklus.

„Daugumoje Europos šalių turime savo atstovus – prekybos direktorius – iš viso apie 10 žmonių. Jie yra tų šalių vietos gyventojai, gerai išmano vietos įstatymus, kultūrą bei jaučia pulsą. Neseniai į darbą priėmėme daug metų JAV gyvenantį lietuvių kilmės specialistą į valstijų rinką tiekti mūsų gaminamą produkciją“, – pasakojo J. Dromantas.

Stogų mados geriausiai matomos iš aukštai

J. Dromantui pačiam tenka nemažai keliauti ir stebėti skirtingas stogų dangos tendencijas įvairiose šalyse. „Iš ten semiamės idėjų, kitaip tariant, plagijuojame“, – juokiasi „Mida Lt“ vadovas. Anot jo, geriausiai stogus apžiūrinėti iš lėktuvo skrydžio.

„Iš aukštai tampa aišku, kokios spalvos toje vietovėje mėgstamos, kokios čerpių formos vyrauja. Lietuviai mėgsta šešiakampes čerpes, o, tarkime, Čekijoje, Ispanijoje, Turkijoje – suapvalintu galu, vadinamos „bebro uodegos“ formos, kuri pas mus išvis nepopuliari. Pas mus vyrauja ruda, raudona spalvos, Estijoje – juoda, žalia“, – čerpių madas dėstė bendrovės vadovas J. Dromantas.

Lietuva tolsta nuo anuometinio palikimo

Sunkiausias laikotarpis jo vadovaujamai įmonei, anot J. Dromanto, buvo sugriuvus tarybinei santvarkai. „Nutrūko visi tiekimo kanalai, neseniai buvome pastatę naują gamybos liniją, logistika neorganizuota, neįsivaizdavome, kur gauti žaliavų. Atsirado sienos su Rusija, reikėjo vizų. Buvo aišku, kad reikia gręžtis į Europą. Atsidūrėme prieš didžiulį ir nepažįstamą Europos vandenyną, per kurį turėjome perplaukti nenuskendę. Manau, pasirinkę Europos maršrutą, neapsirikome. Šiandien Europos šalių gamintojų šeimoje esame gerbiami“, – sakė jis.

Statybų pokyčiai ryškiausiai matomi ne lyginant vieną metų ketvirtį su kitu, o atsigręžus 15-20 metų atgal. Statyba yra labai pažengusi į priekį, objektai sudėtingi, statomi žymiai greičiau, intensyviau, technologiškiau nei anksčiau. Anksčiau, kaip pastebi pašnekovas, būdavo plytos, mūras ir stogas, o dabar – stiklas, ažūrinis betonas, metalo konstrukcijos, lengvesni, funkcionalesni pastatai.

Lietuva tolsta nuo tarybinio palikimo ir artėja prie vakarietiško mąstymo.

Inžinierius elektromechanikas pagal specialybę taip ir nepadirbėjo

Pagal išsilavinimą J. Dromantas – inžinierius elektromechanikas, tačiau, kiek pamąstęs, prisimena, jog pagal specialybę jam taip ir nėra tekę dirbti. „Nusprendžiau studijuoti automatiką, nes gražiai skambėjo specialybės pavadinimas“, – šypsojosi 64-erių metų vyras.

Klaipėdos rajono savivaldybėje J. Dromantas dirba jau trečią kadenciją. Jis yra Ekonomikos ir biudžeto komiteto pirmininkas, tačiau politiku savęs nelaiko ir neslepia, kad savivaldybėje atsidūrė dėl verslo interesų.

„Norint sutarti su politika, reikia joje dalyvauti. Tam, kad galėtum suprasti visos šalies su stogais susijusias problemas, reikia pažinti situaciją bent viename regione“, – aiškino pašnekovas.

Ilgos darbo valandos? Tikriausia žmogus – ne savo rogėse

J. Dromantas tikina neturintis jokių ypatingų pomėgių, o jų ieškoti pradėsiantis išėjęs į pensiją.

„Ruošiuosi jai, todėl pradedu galvoti, ką reikės veikti – gal vištas auginti, gal grybauti ar uogauti“, – pusiau juokais, pusiau rimtai svarstė pašnekovas. Laisvalaikiu jis teigia nuvažiuojantis į Klaipėdos apylinkėse esančią tėviškę, kur dabar gyvena sūnus.

Nė vienas iš J. Dromanto sūnų nepasekė tėvo pėdomis ir statybininkais netapo.

„Jeigu man nepasisekė, kam sūnus versti čia eiti“, – nepraleido progos pajuokauti J. Dromantas. Pašnekovas sako manąs, kad kiekvienas turi daryti tai, ką jam daryti labiausiai norisi, o primetinėti valios – nereikia.

„Dažnai tenka girdėti, kad žmogus sako daug dirbantis – po keliolika valandų per dieną, bet aš manau, kad toks žmogus arba nemoka planuoti savo laiko, arba yra ne savo rogėse, jei tiek daug jam reikia dirbti“, – turi savo nuomonę dėl ilgų darbo valandų UAB „Mida Lt“ generalinis direktorius Jonas Dromantas. 

Fotogalerijoje – J. Dromanto archyvo nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka

Žymės  Stogo danga



Asmenybės. Sėkmės istorijos

nuotrauka
2024-05-01 10:24
Balandžio 30 d. mirė Antanas Butkus (78 metų), inžinierius, ilgametis tuomet YIT KAUSTA (dabar – YIT LIETUVA) vadovas, buvęs Lietuvos statybininkų asociacijos viceprezidentas.
nuotrauka
2024-04-12 16:21
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) nariams buvo pristatyta knyga apie Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) Garbės prezidentą Adakrą Vincentą Šeštakauską.
nuotrauka
2024-02-29 06:43,      papildyta 2024-03-06 10:15, papildyta nuotraukomis
Vasario 29 d. Julius Laiconas, Lietuvos statybininkų asociacijos vadovų klubo prezidentas, šventė 80-ties metų jubiliejų.
nuotrauka
2023-11-22 09:48
Mirė Lietuvos statybininkų asociacijos Tarybos narys, buvęs AB „Panevėžio statybos trestas“ generalinis direktorius Egidijus Urbonas.
nuotrauka
2023-10-24 11:00
Sekmadienį, spalio 22-ąją, eidamas 78-uosius metus, mirė statybos inžinierius Algimantas Nekrašius.
nuotrauka
2023-10-06 07:27
Būsimiesiems specialistams, kai jie ima rinktis profesiją ar konkrečią mokymo įstaigą, svarbiausia, kad įgytų reikalingų žinių ir praktinių įgūdžių palankiausioje aplinkoje, kad dar mokydamiesi užsitikrintų galimybę sėkmingai įsidarbinti ir siekti karjeros pasirinktoje srityje.
nuotrauka
2023-09-29 07:51
Karjerą pradėjęs kaip darbininkas, Valerijus Iziumovas jau 14 metų yra įmonės YIT LIETUVA statybos direktorius. Bendrovėje jis dirba keturiasdešimt antrus metus: tai jo pirmoji ir, kaip pats sako, tikriausiai ir paskutinė darbovietė.
nuotrauka
2023-09-22 07:39
Įveikęs pirmąjį rimtą karjeros iššūkį, konstruktorius Andrius Gudelis jautėsi geriausiu. Po 10 metų geriausiu jį pripažino ir statybos inžinierių bendruomenė: Lietuvos statybos inžinierių sąjungos (LSIS) apdovanojimuose Andrius Gudelis šiemet buvo išrinktas Metų statybos inžinieriumi-projektuotoju.
nuotrauka
2022-08-02 16:25
Eidamas 90-uosius metus mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) emeritas, habilituotas daktaras, profesorius Jonas Gediminas Marčiukaitis.
nuotrauka
2022-04-25 07:43
Penktadienį, balandžio 22 d., Viktoras Voroncovas, LAYHER BALTIC vadovas, buvo apdovanotas Valstybinės darbo inspekcijos (VDI) auksiniu pasižymėjimo ženklu.
nuotrauka
2022-04-12 07:29
Pirmadienį, balandžio 11–ąją, mirė žymus Lietuvos architektas, redaktorius, aktyvus visuomenės veikėjas Leonardas Vaitys, pranešė Lietuvos architektų sąjunga (LAS).
nuotrauka
2022-01-03 15:00
Apie nekilnojamo turto agentūros „Centro kubas“ įkūrėjo ir ilgamečio vadovo Arūno Strolio mirtį šiandien, sausio 3 d., pranešta socialiniame tinkle „Facebook“.
nuotrauka
2021-12-20 06:55
Pasitinkant didžiąsias metų šventes, Lietuvos pramonininkų konfederacija (LPK) sukvietė verslo bendruomenę, visuomenės, politikos ir mokslo lyderius į kalėdinį LPK vakarą.
nuotrauka
2021-11-15 11:33
Eidamas 60-uosiu metus, mirė verslininkas, kelių ir infrastruktūros AB „Panevėžio keliai“ akcininkas, Remigijus Juodviršis. Lapkričio 15 d. R. Juodviršis atgulė Kairėnų kapinėse.
nuotrauka
2021-10-21 06:39
2021 m. spalio 16 d., eidamas 46-uosius metus, mirė Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) Aplinkos inžinerijos fakulteto (AIF) Pastatų energetikos katedros docentas, mokslų daktaras Giedrius Šiupšinskas (1976 liepos 24 d.–2021 spalio 16 d.).
nuotrauka
2021-09-19 07:15
Eidamas 88 metus mirė iškilus Lietuvos ir savo gimtojo Salako krašto patriotas, buvęs Lietuvos statybos ir urbanistikos ministras Algirdas Vapšys.
nuotrauka
2021-07-22 10:24
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
nuotrauka
2021-06-09 09:35
Aplinkos ministerijos šių metų Viktoro Bergo premiją pelnė Valstybinės saugomų teritorijų tarnybos direktoriaus pavaduotoja Rūta Baškytė. Šia proga Aplinkos ministerija kviečia artimiau susipažinti su žinoma gamtosaugininke, kurios iniciatyva sutvarkyta ir pritaikyta lankymui daugelis vertingų gamti...
nuotrauka
2021-06-01 22:02
Gegužės 31 d. eidamas 80-uosius metus mirė Lietuvos inžinierius statybininkas, aktyvus visuomenės veikėjas Juozas Zykus.
nuotrauka
2021-06-01 16:28
Eidamas 96-uosius metus, mirė Statybos veteranų klubo patriarchas profesorius Bronius Sidauga. Gegužės 31 d. jis buvo palaidotas Vilniaus Karveliškių kapinėse.

Statybunaujienos.lt » Asmenybės. Sėkmės istorijos