Iš viso keliuose bus įrengti trys tokie kontrolės postai. Planuojama, kad visa įranga keliuose bus įdiegta iki lapkričio pabaigos.

Sistema ne tik pasvers automobilius, bet ir fiksuos jų gabaritus, nuskaitys automobilių valstybinius numerius, rinks statistiką apie eismo intensyvumą. Šios sistemos renkami duomenys galės būti taikomi tikrinti, ar sumokėtas kelių naudotojo mokestis, ar transporto priemonė yra apdrausta, turi galiojančią techninę apžiūrą.

Siekiama, kad ateityje ši sistema galėtų automatiškai išsiųsti baudos kvitą svorį viršijusių ir kitus reikalavimus pažeidusių transporto priemonių valdytojams – taip pat, kaip automatiškai baudos kvitą dabar gauna stacionaraus greičio matuoklio užfiksuotas pažeidėjas. Tai bus pirmasis toks bandymas Europoje – niekur kitur baudos automatiškai nėra išrašomos.

Infografas. Lietuvos automobilių kelių direkcijos iliustracija

„Su pažeidėjais siekiame kovoti šiuolaikinėmis priemonėmis – intelektualiais sprendimais, kurie yra efektyvūs. Tyrimai rodo, kad maždaug ketvirtadalis sunkiojo transporto Lietuvoje viršija leistiną svorį. Tiesiant kelius atsižvelgiama į maksimalias leistinas apkrovas, todėl jas viršijus kelių danga greičiau dėvisi, o sugadintus kelius reikia remontuoti už visuomenės lėšas. Be to, bloga kelių būklė – duobės, provėžos – turi įtakos eismo saugumui. Nereikėtų pamiršti, kad perkrauto sunkvežimio stabdymo kelias ilgesnis, tad ir pavojus didesnis“, – sako Lietuvos automobilių kelių direkcijos vadovas Egidijus Skrodenis.

Pirmieji Baltijos šalyse

Lietuvos automobilių kelių direkcijos atstovai informuoja, kad Lietuva – pirmoji iš kaimyninių šalių, diegianti tokią kompleksinę sistemą. Nei Lenkijoje, nei Latvijoje, nei Estijoje panašių intelektinių transporto sistemų (ITS) iki šiol nėra įdiegta.

Pažeidimų kontrolės sistema diegiama trijuose intensyvaus eismo ruožuose Lietuvoje – greitkelyje Vilnius–Kaunas ties Kauno mariomis, kelyje „Via Baltica“ tarp Kalvarijos ir Lietuvos–Lenkijos sienos bei kelyje Kaunas–Zarasai–Daugpilis ties Jonava.

„Pažeidimų kontrolės sistema vienu metu atliks daug funkcijų ir tai vienas didžiausių jos privalumų. Sumontuosime elektroninę įrangą keliuose: kameras, įvairius jutiklius, indukcines kilpas bei sukursime informacinę sistemą, kuri apdoros šios įrangos renkamus duomenis bei bus integruota į jau įdiegtas eismo kontrolės sistemas. Visi trys kontrolės punktai bus susieti į vieną sistemą“, – sako viešųjų pirkimų konkursą diegti bandomąsias pažeidimų kontrolės sistemas laimėjusios UAB „Fima“ Sprendimų departamento direktorius Rokas Šlekys.

UAB „Fima“, bendradarbiaudama su Kauno technologijos universitetu (KTU), taip pat pradėjo rengti transporto priemonių svėrimo nestabdant eismo sistemos metrologinės patikros metodiką, nes Lietuvoje iki šiol tokių sistemų nebuvo. Svėrimo nestabdant eismo sistema bus įtraukta į matavimo priemonių registrą iki 2018 metų sausio pabaigos.

Pažeidėjai neliks nepastebėti

Pranešama, kad įrengiant pažeidimų kontrolės postus, didelė dalis lėšų teks kelio darbams – bus ardoma dalis asfalto, įrengiami svėrimo jutikliai, indukcinės kilpos visose eismo juostose bei kelkraštyje, kad nesąžiningi vairuotojai negalėtų išvengti kontrolės, po to kelio danga bus paklojama iš naujo.

Virš kelio pažeidimų patikros postuose bus įrengtos santvaros, ant kurių bus sumontuoti transporto priemonių gabaritų nustatymo jutikliai, transporto priemones iš priekio, šono ir galo fiksuojančios vaizdo kameros, kameros su valstybinių numerių atpažinimo funkcija bei vaizdo kameros, stebinčios galimus vandalų išpuolius. Sistemoms reikės elektros ir ryšio komunikacijų įvadų.

Įrangos diegimo ir bandomosios informacinės sistemos kūrimo darbus planuojama pabaigti iki šių metų pabaigos. Be to, UAB „Fima“ įsipareigojo iki 2020 metų atlikti periodinę metrologinę patikrą, įrangą prižiūrėti, atnaujinti ir remontuoti. Bendra viso projekto vertė – 3,3 mln. eurų.

„Šis projektas nėra vien techninės įrangos sumontavimas. Tai pirmas žingsnis kuriant integruotą daugiafunkcę sistemą, kuria galės naudotis visos tiek eismą prižiūrinčios, tiek transporto priemones kontroliuojančios institucijos bei teisėsauga. Galėsime stebėti daugybę parametrų ir gauti informaciją ne tik apie pažeidėjus, bet ir apie eismo srautus, kryptis, transporto priemonių tipą“, – sako E. Skrodenis.

Pirmojo (t. y. bandomojo) projekto tikslas yra išbandyti, kokios technologijos tinkamiausios ir efektyviausios Lietuvoje, kaip jos pakeis vairuotojų elgseną. Vėliau bus sprendžiama dėl tolesnio šių sistemų diegimo Lietuvos keliuose.

Pažeidimų kontrolės sistema nustatys:

• Transporto priemonių svorį, viršijamas ašių apkrovas;
• Didžiagabarites transporto priemones, važiuojančias keliais be leidimo;
• Transporto priemones be galiojančios techninės apžiūros;
• Civilinės atsakomybės draudimu neapdraustas transporto priemones;
• Policijos, valstybės sienos apsaugos, muitinės tarnybų ieškomas transporto priemones;
• Eismo srauto greitį, intensyvumą; Transporto priemonių rūšis;
• Transporto priemonių maršrutą.