Įsiteisėjus teismo nutarčiai dėl bankroto bylos iškėlimo bendrovei, juridinio asmens valdymo organai nuo teismo nutarties iškelti bankroto bylą įsiteisėjimo dienos netenka savo įgaliojimų. Juridinio asmens valdymo organo teises ir pareigas bankroto proceso metu įgyvendina nemokumo administratorius. Viena iš jo funkcijų - organizuoti atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymą. Atliekų sutvarkymas yra viena iš esminių sąlygų, kadangi siekiant kreiptis į teismą su prašymu priimti sprendimą dėl juridinio asmens pabaigos, prie jo reikia pridėti ir institucijos, vykdančios aplinkos apsaugos valstybinę kontrolę, pažyma dėl atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymo.

Pasak Aplinkos ministerijos Atliekų politikos grupės vyriausiojo patarėjo Mindaugo Kauzono, vadovaujantis principu „teršėjas moka", atliekų tvarkymo išlaidos negali būti perkeiamos tretiesiems asmenims, ypač visuomenei. Šios išlaidos turi būti dengiamos tų, kurie atsakingi už taršą.

„Atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto sutvarkymu pagal Juridinių asmenų nemokumo įstatymą privalo pasirūpinti nemokumo administratorius. Šios sutvarkymo išlaidos laikomos bankroto proceso administravimo išlaidomis, kurios turi būti padengiamos pirmiausia – prieš tenkinant kreditorių reikalavimus. Prievolė bankrutuojančios įmonės vadovui padengti atliekų sutvarkymo išlaidas atsiranda tik tuo atveju, kai teismas pripažįsta bankrotą tyčiniu savo iniciatyva, kreditoriaus arba nemokumo administratoriaus prašymu", - pabrėžia patarėjas.

Advokatų profesinės bendrijos AVOCAD vadovaujantis partneris Egidijus Langys taip pat atkreipia dėmesį tai, kad pagal teismų praktiką, tokia pareiga yra siejama ne tik su atliekų, užteršto dirvožemio ir grunto buvimo vieta, bet ir su pareiga užtikrinti objektų, kurie atsirado iš įmonės vykdytos ūkinės veiklos, tinkamą sutvarkymą. „Todėl nemokumo administratoriui kyla pareiga sutvarkyti iš įmonės veiklos atsiradusias atliekas, užterštą dirvožemį ir gruntą, esančius įmonės buvusioje ar esamoje veiklos vykdymo vietoje, nepriklausomai nuo to, ar šis nekilnojamojo turto objektas priklauso nemokiam juridiniam asmeniui" – pastebi E. Langys.

Aplinkos ministerijos nuotr.

Anot advokato, dažnu atveju, nemokus juridinis asmuo neturi likvidaus nekilnojamojo ar kito turto, kurį realizavus už gautas lėšas būtų galima sutvarkyti atliekas. Todėl nemokumo administratorius, išnaudojęs turimas galimybes dėl lėšų gavimo ir jų negavęs, atsisuka į bendrovės vadovus, kurie taip pat, bendrovei dar esant mokiai, turėjo pareigą tinkamai vykdyti aplinkosauginius reikalavimus ir atliekas sutvarkyti. „To nepadarius, tikėtina, kad buvusius vadovus gali pasivyti nemokumo administratoriaus ieškinys", - atkreipia dėmesį teisininkas.

Pasitaiko atveju, kada nemokumo administratoriai reikšdami ieškinius formuoja du alternatyvius reikalavimus buvusiam bendrovės vadovui– arba įpareigoti buvusį vadovą atlikti veiksmus, arba iš buvusio vadovo priteisti žalą.

Pirmojo reikalavimo teismai netenkina, kadangi vadovo funkcijas perima nemokumo administratorius. Tuo tarpu, antras reikalavimas dėl žalos atlyginimo dažnu atveju būna patenkinamas. Todėl vadovai, esant bendrovėms mokioms turi tinkamai vykdyti aplinkosauginius reikalavimus, vėliau siekiant išvengti ieškinio dėl vadovo atsakomybės.

AVOCAD advokatas įspėja, kad bendrovės vadovo civilinei atsakomybei taikyti būtina nustatyti visas jos taikymo sąlygas – neteisėtus veiksmus, žalą, priežastinį ryšį ir kaltę.

Tokio pobūdžio bylose nemokumo administratorius privalo įrodyti neteisėtus atsakovo veiksmus, padarytą žalą ir neteisėtų veiksmų bei žalos priežastinį ryšį. Nustačius, kad atsakovas atliko neteisėtus veiksmus, lėmusius žalos atsiradimą (jeigu vadovas, būdamas bendrovės vadovu, būtų vykdęs tesiės aktuose jam nustatytas pareigas, įmonės veiklavietėse nebūtų sukauptas atliekų kiekis), jo kaltė būtų preziumuojama ir tikėtina, kad žala būtų priteista.

Teismų praktikoje žalų sumos kartais viršija ir milijoną eurų.