Kaip rašoma Aplinkos ministerijos pranešime, mokesčio už valstybinius gamtos išteklius įstatyme nustatoma, kad deklaracijos už naudingąsias iškasenas, vandenį ir gruntą yra teikiamos bei mokesčiai mokami ne kas ketvirtį kaip dabar, o kartą per metus. Aplinkos apsaugos departamentui suteikus teisę atlikti mokesčio už valstybinius gamtos išteklius patikrinimus bei rezultatų įforminimą pagal pačių pasitvirtintą tvarką, būtų sudarytos sąlygos greičiau ir efektyviau vykdyti kontrolę.

Taip pat, atsižvelgus į teismų praktiką ir išanalizavus kitų institucijų taikomas sankcijas už panašius nusižengimus, siūloma mokesčio tarifo koeficientą, taikomą už nedeklaruotą ar deklaruotą mažesnį negu išgautas gamtos išteklių kiekį ar be leidimo išgautą gamtos išteklių kiekį, sumažinti iki 2-jų.

Siekiant įgyvendinti 2020 m. priimtą Konstitucinio Teismo nutarimą, rašoma pranešime, nustatyta, kad nuo 2023 m. sausio 1 d. tam tikra dalis mokesčių už aplinkos teršimą ir mokesčių už valstybinius gamtos išteklius bus bendrai įskaitoma į valstybės biudžetą. Nebeliks nuostatų, kiek šių lėšų skiriama konkrečioms specialiosioms programoms finansuoti. Kasmet Vyriausybė rengdama metinį valstybės biudžetą ir Seimas tvirtindamas valstybės biudžetą nuspręs, kiek lėšų skirti specialiosioms aplinkosauginėms programoms finansuoti.

Be to, numatyta, kad programos lėšos, nepanaudotos einamaisiais biudžetiniais metais, negalės būti naudojamos kitiems metams numatytoms priemonėms finansuoti. Taip pat AARP lėšas siūloma leisti naudoti oro ir vandens taršos mažinimo ir prevencijos investiciniams projektams, bet AARP lėšos nebebus naudojamos darbo užmokesčiui.

Aplinkos apsaugos rėmimo programos, Mokesčio už aplinkos teršimą, Mokesčio už valstybinius gamtos išteklius ir Angliavandenilių išteklių mokesčio įstatymų pakeitimams dar turės pritarti Seimas.