Pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos vykdo savo narių (gamintojų ir importuotojų), išleidžiančių pakuotes į Lietuvos rinką, užduotis ir organizuoja pakuočių atliekų sutvarkymą. Vyriausybė nustato perdirbimo užduotis, o organizacijos – vykdo jas pagal savo narių pavedimus ir galiojančius teisės aktus.

Tokios organizacijos, vykdydamos savo funkcijas, finansuoja visą stiklo, popieriaus, plastiko rūšiuojamojo surinkimo konteinerinę sistemą: konteinerių plėtrą, turinio surinkimą, vežimą, perrūšiavimą ir tolesnį sutvarkymą. Tačiau tokiu būdu sutvarkomos ne tik gyventojų išrūšiuotos pakuočių atliekos, už kurias pakuočių atliekų organizacijos yra atsakingos, bet ir viskas, kas randama rūšiavimo konteineriuose. Kitos atliekos, tai arba „antrinės žaliavos" (buityje ar komercinėje veikloje panaudoto popieriaus, stiklo, plastiko, metalo likučiai), arba „šiukšlės" (maisto atliekos, higieninis popierius, sulūžę daiktai, tekstilė ir t.t.).

Almontas Kybartas.

„Žaliojo taško“ nuotr.

 

Savivaldybių atliekų tvarkymo taisyklėse įprasta nurodyti, kad minėti konteineriai yra skirti ne tik pakuočių atliekoms, bet ir „antrinėms žaliavoms" iš gyventojų surinkti. Tačiau tai, kas deklaruojama „ant popieriaus", anot „Žaliojo taško", praktikoje turi spragų.

Kas moka už rūšiavimo sistemos spragas?

„Antrinių žaliavų ir pakuočių atliekų rūšiavimo sistemoje turime painią situaciją. Savivaldybės dažnai komunikuoja, kad rūšiuoti reikia ne tik pakuočių atliekas, bet ir „antrines žaliavas", kuriomis laikomi bet kokie plastiko, stiklo ir metalo gaminiai. Tokios „rūšiavimo instrukcijos" gyventojams taip pat pateikiamos ir ant konteinerių. Tačiau „antrinių žaliavų" surinkimas, vežimas, perrūšiavimas, šalinimas sąvartyne ar deginimas nėra savivaldybių finansuojamas – šios sąnaudos atitenka mums", – sako A. Kybartas.

„Žaliojo taško" atstovas taip pat paaiškina, kaip jo minimos sąnaudos susidaro.

„Visos stiklo, plastiko, popieriaus konteineriuose atsidūrusios atliekos yra surenkamos, vežamos į rūšiavimo centrus ir ten perrūšiuojamos. Pakuotės atskiriamos pagal rūšis ir perdirbimo galimybes. Iš viso srauto pašalinamos „antrinės žaliavos" ir „šiukšlės". Šių didžioji dalis vežama arba į atliekų deginimo elektrines, arba į sąvartynus, nes perdirbimo galimybės ribotos arba jų apskritai nėra. Visos sąnaudos atitenka mums, nors turime pareigą koordinuoti ir finansuoti tik pakuočių atliekų tvarkymą", – aiškina „Žaliojo taško" vadovas.

„Ecoservice“ nuotr.

„Mūsų nuomone, ne pakuočių atliekų sutvarkymo sąnaudas turėtų finansuoti savivaldybės. Taip kaip pakuočių atliekos patenka į Europos Sąjungos (ES) sutartą išplėstinės gamintojo atsakomybės principą, pagal kurį būtent verslas, išleidęs pakuotę į rinką, yra atsakingas už jos galutinį sutvarkymą, taip kitoms komunalinėms atliekoms galioja „teršėjas moka" principas, pagal kurį atliekų turėtojas yra pats atsakingas už jų sutvarkymą", – visoje ES įteisintus atliekų tvarkymo principus komentuoja A. Kybartas.

Į teismą kreiptasi ne pirmą kartą

Ši atliekų tvarkymo sistemos problema Lietuvos vyriausiajame administraciniame teisme buvo nagrinėjama ir 2022 m.

„Tada teismas išaiškino, kad pakuočių atliekų tvarkymo organizacijos turi finansuoti tik pakuočių atliekų tvarkymą. Todėl 2024 m. pabaigoje pateikėme Vilniaus miesto savivaldybei 2,4 mln. eurų sąskaitą už 2023 m. tvarkytas antrines žaliavas ir kitas ne pakuočių atliekas", – pasakoja A. Kybartas.

Tačiau Vilniaus miesto savivaldybės administracija šią sąskaitą atmetė, todėl „Žaliasis taškas" kreipėsi į teismą, siekdamas atgauti 2,4 mln. eurų patirtoms išlaidoms kompensuoti.