Pratęstas terminas užregistruoti nelegalius vandens gręžinius

Aplinkos ministerija primena, kad tokius gręžinius, įrengtus iki 2022 m. gegužės 1 d., buvo galima įteisinti nuo 2022 m. gegužės 1 d. iki 2025 m. balandžio 30 d. Per šį laikotarpį gręžinius registruojanti Lietuvos geologijos tarnyba gavo apie 13,4 tūkst. prašymų. Dabar tai bus galima padaryti iki 2026 m. liepos 31 d.
Kokiais atvejais neleidžiama įrengti gręžinio?
Priimtame Gėlo požeminio vandens gavybos gręžinių įteisinimo laikinajame įstatyme, kaip ir anksčiau galiojusioje tvarkoje, numatyta, kad gręžinio savininkas turi gauti savivaldybės, kurios teritorijoje planuojama naudoti įrengtą gręžinį, mero arba jo įgalioto savivaldybės administracijos direktoriaus pritarimą.Dabar numatoma (skirtingai nei anksčiau galiojusioje tvarkoje), kad tais atvejais, kai geriamojo vandens tiekimo infrastruktūra įrengta iki asmens, pateikusio paraišką, nuosavybės ribos ir tas asmuo yra sudaręs geriamojo vandens tiekimo ir (arba)nuotekų tvarkymo viešąją sutartį, meras arba jo įgaliotas savivaldybės administracijos direktorius teikia pritarimą.
Pexels nuotr.
Svarbu atkreipti dėmesį, kad asmuo, gavęs pritarimą, turi per 6 mėnesius pateikti dokumentus Lietuvos geologijos tarnybai dėl gręžinio registravimo Žemės gelmių registre. Laiku to nepadarius, asmuo nebus atleidžiamas nuo administracinių ir ekonominių sankcijų.
Visus duomenis ir dokumentus, reikalingus gręžinio įteisinimui, Lietuvos geologijos tarnybai būtina pateikti iki 2026 m. liepos 31 d. Aplinkos ministerija ir Lietuvos geologijos tarnyba iki š. m. liepos 31 d. parengs šio įstatymo įgyvendinamuosius teisės aktus.
Netvarkingi gręžiniai lengvai gali tapti požemio taršos šaltiniais
Ministerijos pranešime primenama, kad leidimo naudoti požeminio vandens išteklius nereikia namų ūkiams (šeimoms), išgaunančioms mažiau kaip 10 kub. m gėlo požeminio vandens per parą, o ūkininkams – mažiau kaip 100 kub. m gėlo požeminio vandens per parą. Nustatant šį kiekį skaičiuojamas metinis vidurkis. Intervencija (juolab nelegali) į žemės gelmes yra potencialus taršos šaltinis, galintis užteršti vandenį, sukelti vandens lygio pokyčius ir kitas problemas. Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais.Pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, ilgam užteršti hidrosferą, todėl gręžiniai privalo turėti patvirtintas ir įteisintas apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų. Netinkamai likvidavus gręžinius, iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip „užsūdyti“ geriamąjį vandenį.
Savo gręžinio statusą (ar jis įregistruotas), galima pasitikrinti Lietuvos geologijos tarnybos interneto svetainės skiltyje Elektroninės paslaugos (Gręžinių žemėlapis).
Atsidarius šią nuorodą, reikia sutikti su sąlygomis ir rodomame žemėlapyje, artinant vaizdą, ieškoti savo žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, adreso. Jei savo žemės sklype neradote taško su gręžinio numeriu, gręžinys nėra įregistruotas Žemės gelmių registre.