VGTU Statybos fakultetas – Lietuvos statybininkų asociacijos narys
2018-09-07 14:00
Su Lietuvos statybininkų asociacija (LSA) Statybos fakultetą sieja seni ir glaudūs ryšiai. Beveik nuo pat LSA įkūrimo VGTU Statybos fakultetas yra šios Asociacijos nariu, prezidiumo, o vėliau – ir tarybos nariu. Prasmingas bendradarbiavimas prasidėjo tuometinių LSA prezidento A. Šeštakausko ir Statybos fakulteto dekano prof. P. Vainiūno iniciatyva.
VGTU Statybos fakultetas yra vienas iš žinomiausių savo srities fakultetų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Universiteto nuotr.
Minimos įmonės
Vilnius Tech / Vilniaus Gedimino technikos universitetas,
Per visą bendrystės laikotarpį LSA visokeriopai talkino rengiant statybos srities bakalaurus bei magistrus, jos nariai geranoriškai priima gamybinei praktikai didžiąją dalį Statybos fakulteto studentų, teikia duomenis jų kursiniams ir baigiamiesiems darbams, konsultuoja praktiniais klausimais. LSA nariai aktyviai dalyvauja studentų baigiamųjų darbų gynimo komisijose bei fakulteto studijų programų komitetuose. LSA nariai aktyviai dalyvauja VGTU ir Statybos fakulteto mokslo bei studijų renginiuose. LSA nariai yra ir mokslo tiriamųjų darbų užsakovai.
VGTU jau keletą metų intensyviai keičia studijų programų turinį, peržiūri jį skaitmeninimo (taip pat ir BIM) kontekste. Prieš keletą metų Statybos fakultete buvo parengta pirmoji Lietuvoje magistrantūros studijų programa – „Statinio informacinis modeliavimas“. Šią studijų programą baigė trys magistrantų laidos. Statybos fakultete statinio informacinio modeliavimo (BIM) tematika yra parengtos ir apgintos trys mokslų daktaro disertacijos. Šie prasmingi ir aktualūs darbai atliekami bendradarbiaujant su LSA, aktyviai dalyvaujant jos prezidentui D. Gedvilui.
VGTU Statybos fakultetas yra vienas iš žinomiausių savo srities fakultetų ne tik Lietuvoje, bet ir Baltijos šalyse. Fakultete vykdomos visų trijų pakopų statybos inžinerijos studijos, mokslinė veikla apima teorinius ir praktinius statybos srities tyrimus, intensyviai ir įvairiapusiškai bendradarbiaujama su statybų verslu. Fakultete realizuojamos 11 studijų programų (7 iš jų magistrantūros), 2 jungtinės programos su užsienio universitetais, o dvi programos rengiamos anglų kalba.
Statybos fakultetas pagal prestižinio tarptautinio universitetų reitingo „QS World University Rankings by Subject“, vertinančio aukštąsias mokyklas pagal atskiras mokslo ir studijų kryptis, Statybos inžinerijos ir statinių konstrukcijų (Engineering – Civil & Structural) kryptyje jau ketvirtus metus iš eilės užima 101–150 vietą pasaulyje. Tokius pasiekimus lėmė fakultete dirbantis aukščiausios kvalifikacijos akademinis personalas (profesoriai ir docentai sudaro apie 80 proc. visų pedagoginių darbuotojų, keturi iš jų yra tikrieji Lietuvos mokslų akademijos nariai), fakultetas disponuoja pasaulinio lygio mokslo tyrimų baze. Statybos fakultete studijas iš viso baigė daugiau kaip 20 tūkst. absolventų. Fakultete (daugiausia statybos inžinerijos krypties) kasmet studijuoja apie 50 doktorantų, sėkmingai apginama po 10–12 disertacijų. Aukštas mokslinių tyrimų ir eksperimentinės plėtros lygmuo leidžia siūlyti aukščiausio lygio paslaugas statybos verslui.
Kalbant apie vykdomus mokslinius tyrimus paminėtini tokios statybos fakulteto prioritetinės mokslo kryptys, kaip: Plieno konstrukcijų, kompozitinių plieno-betono ir medžio-betono konstrukcijų tyrimai; Gelžbetonio mechanika ir automatizuotas konstrukcijų projektavimas, naujos mažai energoimlios medžiagos ir konstrukcijos bei konstrukcijų patikimumas; Tiltų ir specialiųjų statinių stiprumo, patvarumo tyrimai, įtempių-deformacijų analizė, fizinių modelių kūrimas, konstrukcijų stiprinimas, normų tobulinimas; Racionalūs pamatai, skaitmeninių metodų taikymas pastato ir pagrindo bendram darbui skaičiuoti; Naujų kompozicinių medžiagų kūrimas, statybinių dirbinių iš vietinių žaliavų kokybės ir ilgaamžiškumo įvertinimo bei didinimo teoriniai ir eksperimentiniai aspektai; Konstrukcijų skaičiavimo teorija ir optimizacijos metodai; Daugiakriterinės sprendimų paramos sistemos statyboje ir projektų visuotinės kokybės valdymas; Statybos šakos, būsto sektoriaus, nekilnojamojo turto sektoriaus modeliavimas ir ateities prognozės.
Vakarų investuotojai domisi Lietuva, bet kasmet smunka moksleivių rezultatai, o norinčių studijuoti inžinerinius mokslus studentų skaičius vis mažėja. Tai paskatino Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociaciją LINPRA išsikelti ambicingą tikslą – Lietuva 2030 inžinerijos šalis. Tam būtini...
Vis garsiau kalbama, kad Lietuvos verslui, norinčiam išlikti konkurencingu, neišvengiamai būtina galvoti apie veiklos efektyvumą. Vienas iš kelių į kokybės gerinimą, produktyvumo didinimą, sąnaudų mažinimą ir darbuotojų saugą – robotizacija. Tačiau Lietuvos įmonės neskuba investuoti į robotus.
Bendradarbiaudama su „virtualios elektrinės“ paslaugas teikiančiu Estijoje įkurtu startuoliu „Fusebox“, „Caverion Lietuva“ savo klientams galės pasiūlyti išmanią elektros energijos valdymo sistemą, kuri padės sumažinti iki 50 000 tonų anglies dvideginio per metus. Ši sistema taip pat leis prisidėti ...
Rinkos tyrimų įmonės sutaria – pasaulinis robotikos sektorius iki 2030 m. patirs spartų augimą. Nors šis sektorius Lietuvoje dar tik pradinėse vystymosi stadijose, ekspertai skatina paversti jį strategine sritimi ir taip sparčiau skaitmenizuoti pramonę bei kitus sektorius.
GIPL – tai pirmoji ir vienintelė Lietuvos gamtinių dujų jungtis, sujungianti mus su Vakarais. Šis projektas vertinamas ir kaip energetinio saugumo priemonė, ir kaip dar vienas energijos tiekimo šaltinis, sudarantis galimybę įsigyti pigesnių dujų iš Europos visos dujų rinkos, ir praplėsti SGD termina...
Istorine, religine ir kultūrine prasme unikali Vilniaus Šv. Stanislovo ir Šv. Vladislovo arkikatedra bazilika prieš daugiau nei dešimtmetį tapo ir vienu pirmųjų moderniai valdomų visuomeninių pastatų Lietuvoje. 2003-iaisiais joje įdiegus, o šiemet renovavus JUNG KNX standarto išmanaus namo sistemą, ...
KTU mokslininkai pasiūlė dirbtiniu intelektu grįstą metodą, kuris triukšmingoje aplinkoje ne tik padeda aptikti įvairius gedimus laiku, bet ir yra tvarus aplinkai metodas – gedimo aptikimo procesas lengvai skaitmenizuojamas, o senų, puikiai veikiančių pramonės įrengimų keisti nereikia.
Rizikos kapitalo fondas „CoInvest Capital“ kartu su verslo angelais investuoja 400 tūkst. EUR į mobiliosios robotikos bendrovę „Rubedos“. Gautą investiciją bendrovė naudos robotų navigavimo technologijai, automatizuojančiai logistikos centrų veiklą, sukurti.
Ankstyvoje paauglystėje pradėjęs domėtis šiuolaikinės elektrotechnikos ir išmanių technologijų galimybėmis, šiandien šešiolikmetis Skirmantas Skurdenis – jauniausias tarptautinį KNX sertifikatą turintis išmaniojo namo sistemos diegėjas Lietuvoje. Vaikino planuose – savarankiškai nuo A iki Z suprojek...
Vilniuje, greta Molėtų plento, pradėta Gamybos inovacijų slėnio pastato statyba. Čia gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai galės testuoti inovatyvias savo idėjas, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, vykdyti mažaserijinę gamybą.
„Caverion Lietuva‟ ir „Technopolis Lietuva‟ tęsia bendradarbiavimą naujame „Technopolio Beta“ pastato atnaujinimo projekte. „Caverion Lietuva‟ 10-ies aukštų ir 22,7 tūkst. kv. m ploto pastato rekonstrukcijos projekte organizuoja statybinės bei inžinerinės dalies atnaujinimą.
Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) nariai pritarė siūlymui atsižvelgti į tarptautinę praktiką bei didėjančią technologijų reikšmę narių veikloje ir papildė asociacijos pavadinimą. Auganti bendruomenė taip pat sutarė laikytis aukštų profesinių standartų, kuriuos įtvirtino Etikos kodek...
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
Vilniuje, Lvovo g. 37 duris jau atvėrė vienas inovatyviausių verslo centrų Lietuvoje. Šiuolaikiškiems A+ energinės klasės pastato reikalavimams, užsakovo bei nuomininkų poreikiams ir lūkesčiams atliepti, „Caverion Lietuva“ 8 aukštų, 23.000 kv. m bendro ploto pastate įrengė didelės apimties ateities ...
Išaugus Covid-19 pandemijai valdyti skirtų gaminių paklausai, Lietuvos ir visos Europos gamintojai fiksuoja kylančias plastiko gaminių kainas. Pandemijos sąlygomis dėl logistikos konteinerių trūkumo ir sulėtėjusios JAV plastiko sektoriaus gamybos kainas dar labiau kelia žaliavų trūkumas.
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...
Skaitmeninių statybos technologijų įmonė UAB „AGA CAD“ prisijungė prie Europos statybos ir gamybos skaitmeninės transformacijos lyderės - Prancūzijos įmonių grupės „GROUPE MONNOYEUR“. 100 proc. „AGA CAD“ akcijų įsigijo antrinė šios grupės įmonė „ARKANCE“. Dėl to Vilniuje įsikūręs „AGA CAD“ specializ...
| www.julija.eu