VGTU – vienintelė darbovietė

Papasakokite apie savo studijas.

Radviliškyje baigęs vidurinę mokyklą, 1973-1978 m. studijavau Vilniaus inžineriniame statybos institute [dabar Vilniaus Gedimino technikos universitetas, aut. past.] pramoninę ir civilinę statybą. Nuo mažens žavėjausi inžinerija, domėjausi technologijomis, todėl pasirinkau statybos inžineriją. Baigęs studijas, įgijau inžinieriaus statybininko kvalifikaciją.

Kodėl karjerą susiejote su VGTU, o ne su kuria nors iš statybos įmonių?

Dar studijų metais įsitraukiau į studentų mokslinę tiriamąją veiklą. 1978 m. institutą baigiau su pagyrimu ir man pasiūlė dirbti Statybos fakulteto Metalinių ir medinių konstrukcijų katedroje. Nuo tada VGTU yra mano vienintelė darbovietė, kurioje įvairiose pareigose dirbu jau 36-erius metus

Kanclerio pareigos: nuo finansų valdymo iki ūkio

Kuo įdomios kanclerio pareigos, už ką esate atsakingas? Ar sudėtingas VGTU ūkis?

Universiteto mokslo ir studijų infrastruktūrą sudaro 159 pastatai, įvairūs statiniai, kurių bendras plotas yra 136 tūkst. kv. metrų. Eksploatuojame sudėtingos infrastuktūros objektus, pvz., Kyviškių aerodromą, kur mokosi skraidyti VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto studentai.

Kanclerio pareigos įdomios tuo, kad kasdien susiduriu su naujomis problemomis, iššūkiais ir turiu operatyviai rasti jų sprendimus. Laikui bėgant kanclerio pareigybės funkcijos kito. Dabar kuruoju universiteto pastatų ir teritorijų priežiūrą bei eksploataciją, naujų pastatų statybą, esamų statinių rekonstrukciją, remontą, universiteto viešuosius pirkimus, turto apsaugą, darbuotojų saugą ir sveikatą, raštinės ir archyvo darbą, studentų bendrabučių veiklą.

Anksčiau teko kuruoti ir VGTU finansų valdymą bei informacinės sistemos „Alma Informatica“ kūrimą.

Nemažai laiko tenka skirti darbui Lietuvos universitetų rektorių konferencijos Finansų komitete, o 2001-2007 m. ir 2012-2014 m. buvau šio komiteto pirmininkas. Rengėm universitetų finansavimo metodikos kelis variantus ir teisės aktų, reglamentuojančių universitetų ūkinę ir finansinę veiklą, projektus. Dalyvauju Švietimo ir mokslo ministro įsakymu sudarytų komisijų ir darbo grupių veikloje.

Tarp statybos darbų ir studentų gyvenimo sąlygų gerinimas

Grįžkime prie VGTU vykdomų statybų. Kokie reikšmingiausi statiniai jau pradėti, kokie planuojami artimiausioje ateityje?

Saulėtekio alėjoje plėtojamas pagrindinis VGTU studentų miestelis. Dabar VGTU fakultetai bei jų padaliniai, institutai išblaškyti po šešias Vilniaus vietas. Ateityje bus sukoncentruoti tik trijose vietose. Pirmiausia esame numatę iškelti fakultetus iš J. Basanavičiaus g. 28 ir Naugarduko g. 41 pastatų.

Šiuo metu projektuojami trys mokomieji ir laboratorijų korpusai: tai Elektronikos fakulteto mokomasis korpusas Saulėtekio alėjoje, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomasis korpusas, taip pat Elektronikos, Mechanikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokslo ir studijų laboratorijų korpusas Plytinės g. 27. Visus šiuos korpusus planuojame statyti VGTU Saulėtekio studentų miestelyje. Projektavimo darbus numatyta baigti 2015 m. pradžioje, o statybų eiga priklausys nuo finansavimo. Švietimo ir mokslo ministerijai esame pateikę prašymus ir tikimės ES struktūrinių fondų paramos.

Šių objektų statybos darbus ketiname kofinansuoti teisės aktų nustatyta tvarka pardavę fakultetų pastatus J. Basanavičiaus ir Naugarduko gatvėse bei kitus studijų procesui ir mokslinei veiklai nepritaikytus smulkius objektus. Prašymas dėl minėto turto investavimo į mūsų universiteto, kaip viešosios įstaigos kapitalą, yra pateiktas Švietimo ir mokslo ministerijai.

Reikšmingiausi statybos darbai dabartiniu metu vyksta VGTU Mokslo ir administracijos centro, Transporto ir civilinės inžinerijos mokslo ir studijų korpuse, Saulėtekio studentų miestelyje, ir VGTU Antano Gustaičio aviacijos instituto Treniruoklių ir laboratorijų korpuse Linkmenų g. 28. Pradėjome studentų bendrabučių atnaujinimo (modernizavimo) darbus. Viename bendrabutyje statybininkai jau dirba, dėl kitų trijų bendrabučių atnaujinimo vykdomos viešojo pirkimo procedūros. Visi keturi bendrabučiai turi būti atnaujinti iki kitų metų rudens.

Trakų g. 1 VGTU priklauso penkių pastatų kompleksas. Jau atnaujintas pastatas, kuriame įsikūręs Architektūros fakultetas. Darbai buvo finansuoti valstybės investicijų programos ir universiteto nuosavomis lėšomis. Rengiamės atnaujinti visą kompleksą. Čia bus įrengtos papildomos patalpos Kūrybinių industrijų fakultetui, VGTU meno kolektyvams ir studentų kūrybinei veiklai.

Trūksta statybininkų? Kaltos ir pačios įmonės

Kaip vertinate šiandieninių projektuotojų, statybininkų darbą, kokias čia matote problemas, žvelgdamas iš statybos objektų užsakovo pozicijų?

Įvairiose statybos proceso srityse matau keletą problemų.

Pirma, tai netinkama kai kurių projektavimo įmonių teikiamų paslaugų kokybė – dažnai nesilaikoma sutartinių terminų, su klaidomis pateikiami projektiniai sprendiniai. Manau, neigiamos įtakos turi tai, kad nebeliko projektavimo įmonių atestavimo procedūros.

Antra problema, su kuria susiduriame, tai prastas statybos įmonių (rangovų) darbas. Tos pačios bėdos – nesilaikoma terminų, netinkamas technologinis statybų paruošimas ir organizavimas, prastai atliekami darbai, įmonės naudoja neilgaamžes medžiagas, neužtikrina technologinių procesų kokybės. Tos bėdos susijusios su būtinybe tobulinti viešųjų pirkimų procedūras. Manau, reikia sugriežtinti garantinių įsipareigojimų vykdymo procedūras. Įsipareigojimų nepaisančioms įmonėms turėtų būti atimtos teisės dalyvauti viešo pirkimo procedūrose.

Trečia problema – tai kvalifikuotų darbuotojų stygius. Atsivėrus Europos darbo rinkai, daug kvalifikuotų darbuotojų išvyko iš Lietuvos. Prie šio klausimo aštrinimo prisideda ir pačios statybos bendrovės. Jos, konkuruodamos dėl užsakymų, viešųjų konkursų pasiūlymų kainas nuleidžia taip žemai, kad laimėjusios konkursą, nebesugeba išlaikyti tinkamos kvalifikacijos darbuotojų, o tada negali tinkamai įvykdyti sutartinių įsipareigojimų.

Tikiuosi, kad visų statybos proceso dalyvių pastangomis šios problemos išnyks. Esu optimistas.

Didžiausia vertybė – šeima

Kam skiriate savo laisvą laiką?

Laisvalaikio ne tiek daug lieka. Praleidžiu jį su šeima. Einam į koncertus, teatrą, parodas. Domiuosi politika, ekonomika, istorija. Atsipalaiduoti padeda fizinis darbas tvarkant aplinką prie mūsų namo. Aš prižiūriu vejas, o žmona – gėlynus. Pasodinom pirmą medelį – vaikų dovanotą dekoratyvinį klevą.

Kas iš Lietuvos (ne tik) menininkų, rašytojų ar politikų Jums daro įspūdį?

Iš poetų – Justinas Marcinkevičius, iš politikų – prezidentas Valdas Adamkus, Vytautas Landsbergis. Taip pat monsinjoras Kazimieras Vasiliauskas.

Ar yra žmogus, kuris Jums yra autoritetas?

Vieno aiškaus autoriteto neturiu. Žaviuosi, stengiuosi lygiuotis į taurias asmenybes, kurios daro ilgalaikį poveikį visuomenės raidai.

Kokios yra Jūsų gyvenimo vertybės?

Didžiausia vertybė yra šeima: žmona, vaikai, tėvai, sesuo. Mano tėtis – 90 metų, mama – 87-erių. Gyvena Radviliškyje. Abu mėgsta darbuotis sode. Pernai šventėm jų bendro gyvenimo 60-metį.

Tėtis dirbo žemėtvarkininku, mama – mokytoja. Su abiem nuo mažens sutardavau, rasdavom bendrą kalbą. Tėtis santūrus, uždaresnio būdo. Aš, matyt, iš jo paveldėjau tą bruožą. Džiaugiuosi, kad jie dar su mumis. Visada stengiausi jiems padėti. Ir studijų metais, ir dabar. Dabar mes su vaikais jau padedam vieni kitiems.

Su žmona Leontina turim du sūnus. Jonas – architektas, Vytautas – aviacijos inžinierius. Jaunėlis šią vasarą vedė. Padedu jiems įsikurti.

Apie save kalbėti sudėtinga. Ir vis tik – kaip manote, koks Jūs esate draugas, viršininkas, kolega?

Manau, kad esu draugiškas kolega. Gal ne visada tai pavyksta, bet stengiuosi toks būti. Kai atsiranda problema, bandau drauge su bendradarbiais ieškoti sprendimo. Žmonėse vertinu atsakingumą, iniciatyvumą, darbštumą, sąžiningumą, pozityvų požiūrį į gyvenimą.

Kaip apibūdintumėt savo kasdienį darbą? 

Mano darbas įtemptas, bet teikia džiaugsmo. Nėra buvę dienos, kuri praeitų nuobodžiai, be naujų iššūkių.

 

Portalo ir pašnekovo albumo nuotraukos