Pasak Tarnybos, administruojant Sąrašus, neretai tenka pastebėti, kad pirkimų vykdytojai nesilaiko Įstatymuose nustatytų terminų ir tiekėją į Sąrašus įtraukia ne iš karto (t. y. priėmus sprendimą, nesilaikoma Įstatymuose nustatytų terminų dėl informacijos paskelbimo – informaciją pirkimo vykdytojai turi paskelbti ne vėliau kaip per 10 dienų nuo sprendimo priėmimo dienos) arba tiekėjų į Sąrašus neįtraukia visai.

Dėl tokių veiksmų kiti pirkimo vykdytojai tokį tiekėją gali pripažinti laimėtoju kitame viešajame pirkime ir su juo sudaryti viešojo pirkimo sutartį, kadangi nesant jokios informacijos Sąrašuose, pirkimo vykdytojai neturi galimybės įsivertinti, ar egzistuoja galimi pašalinimo pagrindai.

Pasak VPT atstovų, labai svarbu, kad pirkimų vykdytojai po sprendimo priėmimo tiekėjus į Sąrašus įtrauktų kuo skubiau, laikydamiesi įstatymuose nustatytų terminų, kad Sąrašai būtų aktualūs ir kiti pirkimų vykdytojai matytų visą sprendimų priėmimui būtiną informaciją.

Paviešinti melagingą informaciją teikusį tiekėją – pirkimo vykdytojo pareiga

Nepatikimo tiekėjo ir/ar melagingą informaciją pateikusio tiekėjo išviešinimas yra ne pirkimo vykdytojo teisė, o pareiga, kurios vykdymas yra privalomas pagal Įstatymų nuostatas. Šios informacijos paskelbimo tikslas – informuoti kitus pirkimo vykdytojus apie nesąžiningus tiekėjus ir/ar pirkimo sutarties neįvykdžiusius, ar netinkamai ją įvykdžiusius tiekėjus, taip pat užtikrinti sąžiningą konkurenciją viešuosiuose pirkimuose. Įstatymų nuostatų veiksmingumas priklauso nuo to, ar pirkimų vykdytojai tinkamai jas taiko.

Freepik nuotr.

Galimai yra atvejų, kai pirkimų vykdytojai nenutraukia su tiekėjais sutarčių ir neįtraukia tiekėjų į Nepatikimų tiekėjų sąrašą dėl kompetencijos ir žinių trūkumo sutarčių vykdymo metu, netinkamai suformuluotų sutarties sąlygų, kurios yra abstrakčios ir neaiškios, kad būtų galima konstatuoti esminį sutarties vykdymo pažeidimą ar netinkamą sutarties vykdymą, arba vengia įtraukti tiekėjus į Sąrašus bei tokią informaciją išviešinti ir tais atvejais, kai tarp pirkimo vykdytojo ir tiekėjo yra susiklostę ilgalaikiai ir (ar) neformalūs ryšiai, ir (ar) egzistuoja kitos priežastys.

Pasak Tarnybos, svarbu prisiminti, kad „2022-2033 metų nacionalinėje darbotvarkėje korupcijos prevencijos klausimais“ yra nustatytas rodiklis „Pirkimų vykdytojų, taikančių nepatikimų tiekėjų institutą, dalis procentais“, todėl Tarnyba atidžiai stebi nepatikimų tiekėjų instituto taikymą bei vertina, kaip pirkimų vykdytojai laikosi Įstatymų nuostatų.

Pateikus melagingą informaciją taikus šalių susitarimas nebegalimas

Tarnyba pažymi, kad Viešųjų pirkimų įstatymo (toliau – VPĮ) nuostatos nesuteikia pirkimo vykdytojui diskrecijos teisės, kai sprendžiamas klausimas dėl tiekėjų įtraukimo į Nepatikimų tiekėjų sąrašą, jeigu pirkimo vykdytojas priima sprendimą, kad tiekėjas netinkamai vykdė viešojo pirkimo sutartį.

Kai tiekėjas yra ūkio subjektų grupė (jungtinės veiklos partneriai, kartu teikę bendrą pasiūlymą, sudarę bei vykdę viešojo pirkimo sutartį), “<...> prieš jį įtraukiant į Nepatikimų tiekėjų sąrašą ir dėl to jam taikant laikino pašalinimo iš viešojo pirkimo procedūrų tvarką, turi būti suteikta galimybė įrodyti, kad trūkumai, dėl kurių buvo nutraukta sutartis, nesusiję su jo individualiu elgesiu. Jei, konkrečiai ir individualiai įvertinus atitinkamo ūkio subjekto elgesį, atsižvelgiant į visus reikšmingus duomenis, paaiškėja, kad nustatyti trūkumai atsirado ne dėl jo elgesio ir iš jo nebuvo galima pagrįstai reikalauti daugiau, nei jis padarė trūkumams pašalinti, pagal Direktyvą 2014/24 draudžiama jį įtraukti į Nepatikimų tiekėjų sąrašą.“

Tarnyba atkreipia dėmesį, kad VPĮ nuostatos taip pat nenumato galimybės pirkimo vykdytojui diskrecijos spręsti – įtraukti tiekėją į Melagių sąrašą ar ne, jeigu yra konstatuotas melagingos informacijos pateikimo faktas.

Freepik nuotr.

Lietuvos apeliacinis teismas yra pasisakęs, kad net tuo atveju, kai melagingą informaciją pateikęs tiekėjas savo pasiūlymą atsiima, tai „negali būti pagrindas išvengti neigiamų teisinių padarinių (būti išviešintam Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąraše) už nesąžiningą veiksmą – melagingų duomenų pateikimą, siekiant suklaidinti perkančiąją organizaciją ir laimėti viešojo pirkimo sutartį. Įtraukimas ar ne į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą neturi priklausyti nuo tiekėjo valios (pvz., jei jis atsiima pasiūlymą), tai gali lemti tik objektyvios aplinkybės (konstatuotas melagingų duomenų pateikimas).“ Toje pačioje nutartyje teismas pažymi: „Atsižvelgiant į tai, pvz., šalių ginčas dėl to negali būti baigtas taikiu susitarimu, kuriuo aptariama perkančiosios organizacijos pareiga būtų paneigta.“

Subtiekėjai nelaikomi automatiškai kaltais dėl tiekėjo trūkumų

Jeigu pirkime dalyvauja ne vienas tiekėjas, o ūkio subjektų grupė arba pasitelkiami subtiekėjai, „savaime nereiškia, kad į Melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą turėtų būti automatiškai traukiami ne tik melagingą informaciją pateikę subtiekėjai ar kiti ūkio subjektai, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, bet ir pats tiekėjas.“ Teismo nuomone, pirkimo vykdytojas kiekvienu konkrečiu atveju tiekėjo ir jo subrangovų ar kitų ūkio subjektų, kurių pajėgumais tiekėjas remiasi, veiksmus turi įvertinti atskirai.

Su paskutiniu skelbtu informaciniu pranešimu galima susipažinti čia.