Regiono augimo planas

Strategija apibrėžia prioritetines verslo, mokslo ir švietimo plėtros, talentų pritraukimo ir savivaldybių investicijų kryptis regione.

Didžiausias regioninės specializacijos privalumas, kaip pranešama, – tikslingas investavimas. Kai regiono savivaldybės, verslas, mokslo institucijos susitaria ir įsivardija aiškius prioritetus, viešieji resursai sukoncentruojami į didžiausią potencialą turinčias plėtros kryptis ir tai leidžia pasiekti geresnių rezultatų visiems.

Klaipėdos regiono specializacijos strategija apjungia 7 savivaldybes: Klaipėdos ir Palangos miestus, Klaipėdos, Kretingos, Skuodo bei Šilutės rajonus ir Neringą, kurios inicijavo ir pradėjo diskusijas dėl bendros krypties nustatymo.

Jūros potencialas, bioekonomika ir darnus turizmas

Regiono partneriai susitarė dėl 5 pagrindinių specializacijos krypčių. Pirmoji – jūrinės ekonomikos stiprinimas. Klaipėdos regionas sieks tapti investicijoms patraukliu jūrinės ekonomikos lyderiu Pietryčių Baltijos jūros regione. Bus skatinamos mėlynosios energetikos, akvakultūros ir jūrinių biotechnologijų, žaliojo jūrinio transporto inovacijos bei kitos jūrinės ekonomikos veiklos, kurios būdingos šiam regionui.

Antroji patvirtinta specializacijos kryptis – bioekonomika, kuri apima visus sektorius, kuriuose naudojami biologiniai ištekliai. Tai ir žemės ūkis, miškininkystė, žuvininkystė, maisto, plaušienos ir popieriaus gamyba, chemijos, biotechnologijų ir energetikos pramonės šakos, taip pat transporto, prekybos, maitinimo ir kiti susiję sektoriai bei šios srities mokslas.

Asociacijos „Klaipėdos regionas“ nuotraukoje (iš kairės): Skuodo rajono meras Petras Pušinskas, Klaipėdos rajono meras Bronius Markauskas, Palangos meras Šarūnas Vaitkus, Šilutės rajono meras Vytautas Laurinaitis, Kretingos rajono meras Antanas Kalnius, Klaipėdos meras Vytautas Grubliauskas, Neringos mero pavaduotojas Narūnas Lendraitis.

Siekiama tapti bioekonomikos regionu ir per dešimtmetį išsiveržti į lyderių gretas tiek nacionaliniu, tiek visos Baltijos jūros regiono lygiu. Tai bus daroma per šios srities mokslinių tyrimų, inovacijų ir verslų skatinimą, žiedinės ekonomikos kūrimą, sektorių bendradarbiavimą, atsinaujinančių išteklių naudojimą.

Trečioji kryptis, neatsiejama nuo regiono specifikos, darnus jūrinis ir pakrančių turizmas.

Patvirtintos ir dvi bendros specializacijos kryptys, kurios būtų plėtojamos pirmųjų trijų specializacijos krypčių ribose bei sustiprintų jų pasiekimus – tai pažangios pramonės ir paslaugų ekonomikos plėtra.

Pirmoji Lietuvoje

Pasak Eglės Stonkės, asociacijos „Klaipėdos regionas“ vykdančiosios direktorės, Lietuvos regionai dar tik žengia pirmuosius tokių specializacijų kūrimo žingsnius. Tuo tarpu Europos Sąjungos šalių regionai įgyvendina jau antrąjį ar net trečiąjį specializacijos strategijų etapą – specializacijas peržiūri, grynina, adaptuoja ir plėtoja jau daugiau nei 10-15 metų.

Patvirtinta Klaipėdos regiono specializacijos strategija – pirmoji ir kol kas vienintelė tokia Lietuvoje. Ji parengta ir priimta savarankiškai, įsiklausant į paties regiono poreikius ir stiprybes. Dėliojant regiono planus atsižvelgta ir į visos šalies raidą apibrėžiančius dokumentus, kurie taip pat skatina regionų specializacijų kūrimą ir partnerystę.

„Svarbu, kad specializacijos strategijos įgyvendinime dalyvautų visi regiono partneriai ir suinteresuotos grupės. Nuo pat pradžių į procesą įsitraukė regiono verslo, mokslo ir švietimo, viešojo sektoriaus bei bendruomenių atstovai, kartu generavo idėjas ir formavo regiono plėtros viziją. Tikimės, kad visi šie partneriai ir toliau aktyviai dalyvaus strategiją įgyvendinant“, – sako asociacijos vadovė.

Pagal patvirtintą strategiją šiuo metu rengiamas artimiausių trejų metų veiksmų planas, kurį planuojama patvirtinti rudenį.