Žemės savininkai ir kiti naudotojai, primena Statybos inspekcija, privalo naudoti žemę pagal pagrindinę naudojimo paskirtį ir naudojimo būdą. Vadovaujantis teritorijų planavimo dokumentais, kitais privalomaisiais dokumentais bei teisės aktais, vienbučiai gyvenamieji pastatai gali būti statomi kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas vienbučių ir dvibučių gyvenamųjų pastatų teritorijos, taip pat žemės ūkio paskirties žemėje – ūkininko sodyboje bei mėgėjų sodų žemės sklypuose. Kadangi vasarnamiai yra poilsio paskirties pastatai, tai jie gali būti statomi kitos paskirties žemės sklypuose, kurių naudojimo būdas rekreacinės teritorijos.

Poilsio paskirties pastatai, kurių didžiausias plotas iki 50 kv. m, o aukštis iki 5 m, priskiriami I grupės nesudėtingiesiems pastatams; poilsio paskirties pastatai, kurių didžiausias plotas iki 80 kv. m, o aukštis iki 8,5 m, priskiriami II grupės nesudėtingiesiems pastatams. Didesnių parametrų poilsio paskirties pastatai priskiriami neypatingųjų statinių kategorijai, kuriems visada privaloma parengti naujo statinio statybos projektą ir gauti statybą leidžiantį dokumentą (SLD).

Poilsio paskirties pastatams, kurie būtų priskirtini nesudėtingiesiems statiniams, privaloma parengti supaprastintą statybos projektą ir iš savivaldybės, kurios teritorijoje būtų statomas statinys, gauti SLD:

• I grupės nesudėtingojo poilsio paskirties pastato statybai, jei šis statinys būtų statomas kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, kurortuose, Kuršių nerijoje, Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu pastatas statomas ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies;
• II grupės nesudėtingojo poilsio paskirties pastato statybai, jei šis statinys būtų statomas mieste, konservacinės apsaugos prioriteto ar kompleksinėje saugomoje teritorijoje, kultūros paveldo objekto teritorijoje, kultūros paveldo objekto apsaugos zonoje, kultūros paveldo vietovėje, gamtos paveldo objekto, valstybinio parko, valstybinio rezervato, draustinio ar biosferos rezervato buferinės apsaugos zonoje (jei pagal Saugomų teritorijų įstatymą šioje teritorijoje statyba galima), Europos ekologinio tinklo „Natura 2000“ teritorijoje (jeigu statoma ne sodyboje), magistralinio dujotiekio vietovės klasių teritorijose, esančiose 200 metrų atstumu abipus magistralinio dujotiekio vamzdyno ašies.

Tuo atveju, kai nesudėtingieji poilsio paskirties pastatai nepatenka į nurodytas teritorijas, SLD gauti nereikia, o supaprastintas statybos projektas gali būti rengiamas statytojui (užsakovui) pageidaujant.

Statybos inspekcija atkreipia dėmesį, kad žemės savininkai ir kiti naudotojai privalo savo naudojamuose žemės sklypuose vykdydami ūkinę ir kitą veiklą, nepažeisti gretimų žemės sklypų savininkų ar naudotojų ir gyventojų teisių ir įstatymų saugomų interesų. Planuojant statyti statinius reikia atsižvelgti į teisės aktuose nustatytus norminius atstumus iki sklypo ribų, taip pat į atstumus tarp statinių, žemės sklype įregistruotas specialiąsias žemės naudojimo sąlygas, žemės sklypui taikomus teritorijų planavimo dokumentus bei kitus teisės aktuose nustatytus reikalavimus.