Pernai vyravę nepastovūs vėjai skirtingu greičiu suko Lietuvoje veikiančių jėgainių turbinas, tačiau metinis gamybos rezultatas perkopė 1,1 TWh elektros energijos. Jau artimiausiais metais, įgyvendinant nacionalinę energetinės nepriklausomybės strategiją, vėjo elektrinių pajėgumai šalyje augs, o kartu su jais – ir vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos kiekis.

Lietuvos energijos išteklių biržos „Baltpool“ duomenimis, gruodžio mėnesį Lietuvoje veikiančios vėjo jėgainės pagamino daugiau nei 94 GWh elektros energijos. Tai leido metiniam gamybos rezultatui perkopti 1,1 TWh (1117 GWh). Preliminariais skaičiavimais, tai sudaro maždaug 10 proc. visos šalies elektros poreikio. Iš vėjo energijos pagaminta elektra gali aprūpinti daugiau nei 584 tūkst. namų ūkių arba užtikrinti maždaug 1,2 mln. gyventojų poreikius.

Gamybos rezultatus lėmė nepastovūs vėjai

Pernai, kaip ir kasmet, ryškus buvo gamybos rezultatų sezoniškumas. Darbingiausios vėjo jėgainės buvo sausio mėnesį, kai buvo prisukta beveik 138 GWh elektros energijos, nedaug nusileido ir spalis (133 GWh) bei balandis (132 GWh). O vasarą buvo galima stebėti gamybos sulėtėjimą, pavyzdžiui, liepą pagaminta vos 60 GWh elektros.

Tokius rezultatų skirtumus lėmė nepastovūs Lietuvoje vyravę vėjai. Kaip rodo Lietuvos hidrometeorologijos tarnybos duomenys, sausio mėnesį, kai buvo pasiektas geriausias gamybos rezultatas, vidutinis vėjo greitis šalyje siekė 15–20 m/s, o pajūryje, kur pastatyta ir bene daugiausia vėjo jėgainių, – iki 22 m/s. Palyginimui: liepos mėnesį vidutinis vėjo greitis tesiekė 12–15 m/s. Tiesa, neįprastai mažai vėjuoti buvo ir paskutiniai metų mėnesiai – lapkritis ir gruodis.

Vėjuotais mėnesiais Lietuvą dažnai galėjome matyti tarp santykinai daugiausiai elektros iš vėjo pasigaminančių Europos šalių. Rezultatyviausiomis dienomis vėjo jėgainėse buvo pagaminta net iki 30 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Panašius procentinius rezultatus rodė ir vėjo energetikos lyderėmis laikomos Ispanija bei Airija. O Danijoje vėjo elektrinės pagamindavo ir iki 100 proc. šaliai tądien reikalingos elektros energijos.

Vėjo stiprumo nulemti gamybos apimčių svyravimai iš dalies prisidėjo ir prie elektros kainų pokyčių. Tais mėnesiais, kai gamybos rezultatai augo labiau, „Nord Pool“ biržoje elektra pigo. Pavyzdžiui, spalį, palyginti su rugsėju, vėjo jėgainėse pagamintos elektros energijos kiekis ūgtelėjo penktadaliu. Ir tai buvo vienas iš veiksnių, turėjusių įtakos kainų mažėjimui „Nord Pool“ biržoje – elektra Lietuvoje atpigo 9 proc. Panašų ryšį tarp gamybos rezultatų ir elektros kainos buvo galima stebėti visus metus.

Vėjo energetikos vaidmuo augs ir toliau

Nuo 2016 m. Lietuvos vėjo elektrinėse kasmet sugeneruojama daugiau nei 1,1 TWh elektros energijos. O 2017 m. pasiektas rekordinis – 1,3 TWh – rezultatas. Preliminariais duomenis, bendrai iš atsinaujinančių energijos išteklių praėjusiais metais buvo pagaminta kiek daugiau nei 2 TWh elektros energijos arba maždaug 19 proc. šalies elektros poreikio. Tuo tarpu, vėjo jėgainės prisuko apie 10 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Vadinasi, vėjas pagamino daugiau elektros energijos, nei visi kiti atsinaujinantys šaltiniai kartu sudėjus.

Nacionalinėje energetikos strategijoje iškeltas ambicingas tikslas iki 2050 m. 100 proc. šaliai reikalingos elektros ir šilumos energijos gaminti iš atsinaujinančių energijos šaltinių. Siekiant šių rezultatų reikšmingą indėlį įneš ir vėjo energetikos plėtra – pranašaujamas trigubas jos pajėgumų augimas iki 2030 m. O ilgainiui vėjo jėgainių parkuose turėtų būti pagaminta daugiau nei 50 proc. Lietuvai reikalingos elektros energijos. Naujų vėjo elektrinių statybų galima tikėtis po vėliau šiais metais įvyksiančio pirmojo aukciono, skirto atsinaujinančios energetikos projektų vystytojams.