Verslo centrą Kauno Nemunaičiuose kurs tarptautinė architektų kompanija GENSLER
2024-11-08 09:16
SBA grupės NT plėtros kompanija „SBA Urban“ „Nemunaičių“ rajoną Kaune toliau kurs ir vystys pasitelkę tiek pasaulinę, tiek ir vietinę partirtį sukaupusias architektūros kompanijas. Pasaulyje pripažinti „Gensler“ architektai ir Lietuvoje gerai žinoma „Kančo studija“ kartu kurs Kaune iškilsiančio antrojo verslo centro, „Oskaras“ architektūrinę koncepciją.
Verslo centras „Oskaras“. „Gensler“ ir „Kančo studijos“ architektūrinė idėja
Vienas ryškiausių pastatų kairiajame Nemuno krante
„Nors ką tik startavo II-asis „Nemunaičių“ etapas, kuriame ir tolesnius plėtros planus. Šalia jau kylančio „Hermano“ verslo centro, planuojame, kils ir antrasis – „Oskaras“. Beveik 8000 kv. m. verslo centrui architektūrinės koncepcijos ieškojome ilgai – turėjome tikslą pastatui suteikti išskirtinę architektūrinės estetikos formą derinant modernų miestietišką gyvenimą bei istorinį teritorijos palikimą. Ieškojome drąsių sprendimų ir vienas ryškiausių – „Gensler“ komandos pasiūlyta idėja, kuri kvestionuoja suvienodėjusią mišrios paskirties miesto architektūrinę raišką“, – sako pranešime cituojamas „SBA Urban“ vadovas Andrius Mikalauskas.
Nemunaičiai.
SBA vizualizacija
Pasak jo, 7780 kv. m., 6 aukštų, A++ klasės modernus verslo centras taps vienu ryškiausiu „Nemunaičių“ pastatu. O „Gensler“ pasaulinė patirtis ir prie projekto Lietuvoje dirbsiančios „A. Kančo studijos“ profesionalai sėkmingai verslo centro architektūra užkoduos pagarbą Kauno kultūriniam, urbanistiniam ir gamtiniam paveldui. Detalizavus projektinius sprendinius toliau planuojama juos pristatyti visuomenei bei siekti statybų leidimo.
Architektūra tarp industrinio paveldo ir modernaus Kauno
„Kiekvienas NT projektas susiduria su savais iššūkiais, o mūsų, kaip pagrindinių architektų užduotis – juos paversti galimybėmis. Kuriant „Nemunaičių“ biurų pastatą daugiausiai dėmesio skyrėme užduočiai maksimaliai išnaudoti unikalią upės pakrantę. Be viso to, SBA siekė sukurti darbo vietą, atitinkančią šiuolaikinių darbuotojų poreikius. Šio projekto istorijos pagrindas – upės artumas, natūraliai traukiantis žmones į lauko erdves, kviečiančias į bendruomenių susibūrimus prie vandens“, – komentuoja pranešime pacituotas „Gensler Berlin“ generalinis direktorius ir architektas Lukasz Platkowski.
Pasak architekto, tokių architektūrinių sprendimų Kaune dar nėra. Verslo centras išsiskirs ne tik išorės, bet ir vidaus sprendimais – aukštos, 4 metrus siekiančios lubos, išskirtinio dizaino vidinis atriumas, kuriame virs verslo centro darbuotojų ir svečių gyvenimas. 16 metrų erdvėje planuojamos ne tik poilsio, bendrosios erdvės, kavinė, bet ir išskirtinės šviesos kompozicijos.
Pasak „Kančo studijos“ direktorės ir architektės Gustės Kančaitės, „Gensler“ sukurta koncepcija yra labai aiški savo mintimi – tai industrinių elementų pritaikymas fasadui taip, kad architektūrinė raiška atgimtų naujai.
„Tikriausiai vienas didžiausių iššūkių pritaikant komandos sukurtą koncepciją realybei – išlaikyti ir pagauti žaismingą laiptavimą, kuris svarbus ne tik konkrečiai šiam projektui, bet ir bendrai „Nemunaičių“ architektūrinei raiškai. Šis rajonas verčia naują puslapį naujojo Kauno centro plėtroje. Įgyvendinant ir tolesnius projektus išliks jausmas, kad kairysis Nemuno krantas atgimsta su didmiesčio charakteriu. „Oskaras“ stovės ties naujai statomo pėsčiųjų tilto ašimi ir, neabejoju, taps simboliniais vartais į naujai kuriamą rajoną. Būtent todėl „SBA Urban“ komanda jam skiria išskirtinį dėmesį“, – sako pranešime cituojama G. Kančaitė.
Verslo centras „Oskaras“ Minkovskių gatvėje. „Gensler“ ir „Kančo studijos“ architektūrinė idėja
„SBA Urban“ su „Gensler“ architektais kuria jau antrą projektą Lietuvoje. Pirmasis – Svencelėje plėtojamas „Vėjo miestelis“. Tuo tarpu „Kančo“ studija kartu su SBA sukūrė ir dar vieno Kauno verslo centro ant Neries kranto, „Kauno dokas“ architektūrą.
Lietuvos miestų ateitį lems ne vien naujų pastatų skaičius ar plėtros tempas. Vis svarbesniais urbanistinio planavimo kriterijais tampa būsto prieinamumas, viešųjų erdvių kokybė, žalioji infrastruktūra ir gebėjimas prisitaikyti prie klimato kaitos. Šie klausimai aptarti XX Lietuvos urbanistiniame fo...
Miestų gyvenimo kokybę gali pakeisti ne tik didelės infrastruktūros investicijos ar nauji statiniai, bet ir nedidelės, tiksliai parinktos intervencijos į viešąsias erdves. Kaip tokie sprendimai padeda atgaivinti apleistas teritorijas, stiprinti bendruomenes ir kurti sveikesnę miesto aplinką, lapkrič...
Architektūros konkursų nugalėtojai jau paskelbti, o vienas svarbiausių naujausių sprendimų laukia Klaipėdoje – išrinkta kultūros, verslo ir gyvenamųjų namų kvartalo prie Priešpilio gatvės architektūrinė idėja. Tuo metu architektų bendruomenė pristato apdovanotus darbus, kviečia susipažinti su konkur...
Vilniaus centre esanti istorinė šventovė po restauravimo darbų pasikeis ne tik išoriškai – specialistams pavyko atkurti ir ilgą laiką sunkiai įžiūrimas istorines detales. Aušros Vartų koplyčios fasadui grąžinamos istorinės spalvos, atnaujinami puošybos elementai, o restauruojant sieninę tapybą iš na...
Vaikų ir šeimų laikino apgyvendinimo patalpos gali būti ne tik funkcionalios, bet ir priminti namus. Klaipėdoje atnaujinta 10 Šeimos ir vaiko gerovės centro erdvių – projektuojant interjerą dėmesys skirtas ne vien baldams ir spalvoms, bet ir skirtingiems gyventojų poreikiams, patalpų lankstumui bei ...
Stiprėjančios liūtys ir ekstremalūs orai verčia keisti požiūrį į miestų infrastruktūrą. Užuot ieškojus būdų, kaip kuo greičiau pašalinti lietaus vandenį, siūloma jį įtraukti į miesto planavimą – paversti viešųjų erdvių, žaliųjų zonų ir net urbanistinės struktūros dalimi. Tokį modelį Vilniui pasiūlė ...
Architektams šiandien tenka spręsti ne tik pastatų projektavimo uždavinius – jų profesiją iš esmės keičia dirbtinis intelektas, klimato krizė ir griežtėjantys reguliavimo reikalavimai. Kaip šių pokyčių akivaizdoje turėtų keistis architektų kompetencijos, atsakomybės ir pats profesijos vaidmuo? Šiuos...
Vilniaus Užupyje planuojama iš esmės pertvarkyti beveik 60 metų veikiantį lopšelį-darželį „Užupiukas“. Tačiau architektams teks spręsti ne tik pastato modernizavimo ir plėtros uždavinius – projektą apsunkina ir šalia esantis status šlaitas. Geriausioms idėjoms atrinkti paskelbtas architektūrinio pro...
Vilniaus Valakampių 1-ajame paplūdimyje planuojama spręsti vienas opiausių lankytojų problemas – higienos patogumų trūkumą, nusidėvėjusią infrastruktūrą ir nepatogų sporto erdvių išdėstymą. Tačiau didelių urbanistinių pertvarkų nebus: atnaujinimo koncepcijoje numatyta išsaugoti natūralų kraštovaizdį...
Naujas autobusų terminalas, požeminė jungtis su geležinkelio stotimi ir atnaujintos viešosios erdvės – Vilniaus stoties rajoną planuojama iš esmės pertvarkyti. Pristatytos atnaujintos projekto vizualizacijos atskleidžia, kaip galėtų atrodyti ši sostinės dalis, tačiau sprendiniai dar nėra galutiniai....
Kaip atnaujinti 1970 m. statytą mokyklą, kad ji atitiktų šiuolaikinius ugdymo poreikius, bet neprarastų architektūrinio išskirtinumo? Vilniuje ieškoma sprendimo S. Daukanto progimnazijai – architektai pateikė keturias rekonstrukcijos vizijas, o atnaujintą mokyklą planuojama atverti 2031 metais.
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
Sovietmečiu pertvarkytame Kauno modernizmo pastate atkuriamos istorinės erdvės ir autentiškos detalės. Buvusiose Valstybinėse taupomosiose kasose, kuriose dabar įsikūrusi Kauno miesto savivaldybės administracija, jau atkurtas vestibiulis, o baigiamas tvarkyti pagrindinės laiptinės ir lifto kompleksa...
Tvarkant Kauno centrinio pašto aplinką, greta istorinio pastato nugriovus sovietmečiu įrengtus garažus, paaiškėjo, kad mūrinėje teritorijos tvoroje atsirado nauja anga ir durys. Teigiama, kad šie pakeitimai nebuvo numatyti projekte ir suderinti su tvoros savininku. Dėl valstybės turto suniokojimo kr...
Kai svetainėje tenka ir ilsėtis, ir dirbti, ir valgyti, vien gražių baldų nepakanka – svarbu tinkamai suplanuoti kiekvieną zoną. Prieš 15 metų įrengtoje trijų asmenų šeimos svetainėje permainų ėmėsi IKEA interjero dizainerė: atnaujinta erdvė tapo šviesesnė, funkcionalesnė, joje atsirado daugiau viet...
Beveik 1 000 vaikų skirta ugdymo įstaiga Vilniaus senamiesčio apsaugos zonoje turės įsilieti į istorinį kraštovaizdį ir atitikti šiuolaikinės mokyklos poreikius. Ant Išganytojo kalvos planuojamam darželiui ir mokyklai, kurioje ugdysis Vokietijos brigados karių šeimų vaikai, architektai pateikė šešia...
Pirkdami būstą žmonės dažnai pirmiausia vertina jo išvaizdą, tačiau tikroji pastato vertė atsiskleidžia gerokai vėliau – per tai, kaip jis dera su aplinka, kiek patogus kasdieniam gyvenimui ir kaip atrodo po dešimtmečio. Architektūra vis labiau tampa ne tik estetikos, bet ir tvarumo, ilgaamžiškumo b...
Palangos vasaros skaityklai sukanka 60 metų, tačiau ekspertai svarsto ne tik, kaip išsaugoti jos architektūrą, bet ir kaip užtikrinti, kad šis medinio modernizmo objektas ateityje išliktų gyvas, naudojamas ir atviras visuomenei.
Penki architektų pasiūlymai varžosi dėl galimybės iš esmės pakeisti Vilniaus senamiestyje, Islandijos g. 3, esančio pastatų komplekso paskirtį – čia planuojama įkurti šiuolaikinį Vilniaus universiteto (VU) pedagogų rengimo centrą, o jo atnaujinimui numatoma iki 4 mln. eurų su PVM.
Seni fabrikai ir gamyklos Vilniuje gauna antrą gyvenimą – buvusios pramoninės erdvės vis dažniau pritaikomos biurams, renginiams ir kūrybinėms veikloms. Pramoninį paveldą keičia ne griovimas, o konversija, o išlikusios konstrukcijos ir nestandartinės erdvės tampa vienu iš naujos paskirties pastatų p...