2025 m. liepos 16 d. trečiadienis, 2:04:00
Reklama  |  facebook

Verslo ir mokslo sinergijos rezultatas – rado būdą nukenksminti ir pakartotinai panaudoti gruntą

2020-04-01 07:50
Civilizacija suteikia ne tik galimybių, bet kelia ir grėsmių, kurių viena – grunto tarša pavojingomis atliekomis. Problema dažnai sprendžiama paprastuoju būdu: užterštą gruntą išveža, naują atveža. Tačiau tai nedera su tvarumu, prieštarauja žiedinės ekonomikos principui, reikalauja papildomų sąnaudų. Lietuvos verslui – MB „Virmalda“, – bendradarbiaujant su mokslininkais – Kauno technologijos universitetu (KTU), – rastas unikalus sprendimas.
nuotrauka
Užteršto grunto valymo technologijos kūrėjai sako, kad tai yra unikali galimybė ir uostams. Portalo Statybunaujienos.lt archyvo nuotr.


Minimos įmonės
Virmalda, MB
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,
LGT (Lietuvos geologijos tarnyba prie Aplinkos ministerijos),
Klaipėdos valstybinis jūrų uostas (iki 2023 m. VĮ), AB

Paprastai užterštas dirvožemis, gruntas ar dumblas Lietuvoje iškasamas ir išvežamas į specialias grunto valymo aikšteles, kur, išvalytas iki tam tikrų koncentracijų, naudojamas antrąkart arba užterštas gruntas saugomas pavojingų atliekų sąvartynuose. Gruntas, dažniausiai užterštas naftos produktais, vežamas į aikšteles, kur valomas naudojant mikroorganizmus.

„Gruntas gali būti valomas ir vietoje, įrengus laikinas aikšteles. Išvalytas iki leidžiamų koncentracijų, jis iš karto gali būti grąžintas atgal“, – pasakoja Rasa Radienė, Lietuvos geologijos tarnybos Hidrogeologijos skyriaus vedėja, pastebėdama, kad toks valymas yra pigesnis, draugiškesnis aplinkai, bet taikomas tik įvertinus cheminių medžiagų koncentraciją, kt. faktorius. R. Radienės žodžiais, keliose vietose buvo taikytas sunkiaisiais metalais užteršto grunto valymas, užterštą plotą užsodinant greitai augančiais augalais, kurie kaupia bei skaido pavojingas medžiagas. Bet didžiausias metodo trūkumas – labai ilgai trunkantis procesas.

Alternatyvą rado, tirdami savaime susitankinančio grunto technologiją

Prieš pusantrų metų, bendradarbiaujant verslui – MB „Virmalda“ – ir mokslui – KTU Statybos ir architektūros fakulteto mokslininkams, buvo pradėta kurti savaime susitankinančio grunto technologija. Ji, pasak mokslinio projekto vadovo dr. prof. Žymanto Rudžionio, KTU Statybos ir architektūros fakulteto profesoriaus, situaciją keičia iš esmės – naudojamas esamas gruntas, kuris, permaišius jį su įvairiais mineralinės kilmės priedais, įgyja kur kas geresnes savybes negu atvežtas iš karjerų.

Atlikinėdami savaime susitankinančio grunto tyrimus, jau prieš pusantrų metų mokslininkai pastebėjo, kad ši technologija gali būti naudojama ir sprendžiant pavojingomis medžiagomis užteršto grunto problemą.

Nuotraukoje – 
mokslinio projekto vadovas dr. prof. Žymantas Rudžionis (KTU)

„Iš pradžių pastebėtos savaime susitankinančio grunto technologijos galimybės spręsti ir užteršto grunto problemą neatrodė itin aktualios. Tačiau pastarųjų mėnesių įvykiai, kai Alytuje degė padangos, Klaipėdoje fiksuotas normas viršijantis dirvožemio užterštumas chromu, kiti garsiai nuskambėję atvejai, parodė, kad užteršto grunto problema itin aktuali“, – pasakojo dr. prof. Ž. Rudžionis. 

Garsiai nuskambėję aplinkos taršos atvejai yra tik dalis problemos. Pasak mokslininko, didelė grunto tarša aptinkama intensyviai pramonės naudotose teritorijose. Atliekant grunto taršos tyrimus, labai dažnai randama sulfatų, nitratų, kurių kiekiai viršija normas, nustatytas naujai projektuojamiems naujiems statiniams, laikančiosioms konstrukcijoms ir jų atsparumui cheminiam poveikiui. Dr. prof. Ž. Rudžionis pabrėžia, kad užteršto grunto išvežimas, saugojimas, taikant specialias priemones arba jo kaitinimas aukštoje temperatūroje yra brangiai kainuojančios technologijos.
KTU mokslininkai, bendradarbiaudami su verslu, siūlo kitokį sprendimą.

Pavojingas atliekas įmobilizavo į gruntą

„Pasitelkę užsienio partnerių, su kuriais dirbome, patirtį, ėmėmės kitokio sprendimo: mūsų jau sukurtoje savaime susitankinančio grunto technologijoje bandome pritaikyti taršos įmobilizavimą, – pasakoja dr. prof. Ž. Rudžionis. – Pirminiai tyrimai pademonstravo itin gerus rezultatus, tačiau jų reikia daugiau ir gilesnių.“

Mokslininkų komanda, kurioje dirba statybos inžinerijos, medžiagotyros, chemijos, aplinkos inžinerijos specialistai, įžvelgė galimybių savaime susitankinančiame grunte sumažinti taršą net keliais metodais. Vienas jų – sutankinti gruntą tiek, kad į jį neprasiskverbtų vanduo ir mažiau išsiplautų sunkiųjų metalų. Kitas – sunkieji metalai įmobilizuojami cheminiu būdu, taip jie pereina į kitą – netirpią vandenyje – formą ir tampa saugūs aplinkosaugos požiūriu.

Šiuo metu mokslininkų komanda daugiausia bandymų atlieka su 6-valenčiu chromu, kuris yra tirpus vandenyje sunkusis metalas ir pavojingas žmogui. KTU mokslininkams pavyko chromą sėkmingai utilizuoti savaime susitankinančiame grunte.

Nuotraukoje – 
Atominis absorbciometras sunkiojo metalo kiekiui nustatyti (KTU)

Tiek pirminių, tiek atkartotų tyrimų duomenys, kai į įvairių tipų savaime susitankinančius gruntus buvo specialiai įmaišoma 6-valenčio chromo bei naudojamos įvairaus agresyvumo išplovimo metodikos, parodė įstabius rezultatus.

„Viena iš standartizuotų ir Vokietijoje rekomenduojamų metodikų – iš grunto masės kubelio ar cilindro suformuojami savaime susitankinančio sutvirtinto grunto pavyzdžiai ir intensyviai plaunami vandeniu ilgą laiką. Po plovimo tiriama išsiplovusio chromo ar kito sunkiojo metalo koncentracija vandenyje, – pasakoja dr. prof. Ž. Rudžionis. – Pirminiai mūsų atlikti tyrimai su chromu, vanadžiu, nikeliu patvirtina, kad, iš tokio savaime susitankinančio grunto suformavus konstrukciją ar pagrindą, minėti metalai visiškai neišsiplauna. Mūsų labai tikslūs matavimo prietaisais parodė itin mažas sunkiųjų metalų koncentracijas, kokias galima aptikti bet kur gamtoje.“ 

Skaičiai apstulbino ir mokslininkus

Mokslininkai žengė dar toliau – o kas bus, jeigu tą gruntą po kurio laiko kažkas iškas, naudos antrą kartą? Ar sunkieji metalai neišsiplaus? Siekdami įsitikinti, ar technologija tikrai patikima, mokslininkai atliko dar agresyvesnius tyrimus. 

Šįkart gruntas buvo dar labiau susmulkintas – iki 2 mm dydžio dalelių – ir intensyviai plaunamas vandenyje. Bandymas parodė ženkliai po išplovimo sumažėjusią koncentraciją.

Nuotraukoje – 
Savaime susitankinančio grunto vandens pralaidumo bandymas (KTU)

Mokslininkai ėmėsi dar agresyvesnių metodų: gruntas buvo plaunamas ir „aqua regia“, t. y. koncentruotu azoto rūgšties ir druskos rūgšties mišiniu, kuris tirpina tauriuosius metalus. Rezultatai nudžiugino.

„Atliekant bandymus su chromu, neleistiną 3 kategorijos koncentraciją sutrupintame grunte sumažinome daugiau negu 100 kartų, o sutrupintame grunte ir plautame „aqua regia“ – iki 10 ir daugiau kartų. Jeigu iki bandymų buvo fiksuojamas 3 kategorijos užterštas gruntas arba 300 miligramų chromo 1 kilograme sausos medžiagos, tai net plaudami gruntą pačiu agresyviausiu metodu, sumažiname jo kiekį iki leistinos normos – 30 mg/kg sausos medžiagos. Vadinasi, gruntas yra švarus“, – dalijosi rezultatais dr. prof. Ž. Rudžionis. 

Analogiškų rezultatų buvo pasiekta ir su nikeliu, vanadžiu. Kai kurie skaičiai apstulbino ir pačius mokslininkus: vanadžio koncentraciją, naudojant savaime susitankinančio gruntą technologiją, pavyko sumažinti net 1000 kartų. Aukštus rezultatus lemia grunto tankumas – jis turi būti pakankamai tankus, – ir priedai, naudojami savaime susitankinančio grunto paruošimui. Visų priedų išbandyti neįmanoma, tad buvo pasitelktos jau sukauptos žinios, kaip galima chemiškai surišti sunkiuosius metalus, juos stabilizuoti. Tam naudoti sorbentai (sugeriančios arba absorbuojančios medžiagos); įvairūs cheminius junginiai, palengvinantys sunkiųjų metalų surišimą; priedai, efektyviai tankinantys savaime susitankinančio grunto struktūrą.

Verslas rengia būtiną bazę ir perima kompetencijas

Lygiagrečiai su mokslininkais „Virmalda“ rengiasi technologijos taikymui savo įmonėje: įrenginėjama speciali laboratorija, įsigyjama būtina įranga, iš mokslininkų perimamos būtinos kompetencijos. „Virmalda“ kartu su mokslininkais rengia dokumentus nacionaliniam techniniam liudijimui – Lietuvoje tokios teisinės bazės dar nėra. Kadangi šių dokumentų rengimas ir tvirtinimas imlus laiko požiūriu, „Virmalda“ planuoja per pusmetį pirmiausia parengti įmonės standartą, pagal kurį galėtų pradėti vykdyti darbus. 

Prieš pusantrų metų „Virmalda“ ir KTU pradėjo įgyvendinti bendrą projektą, kurdami savaime susitankinančios grunto technologiją. Šiam projektui buvo gautas finansavimas pagal paramos sutartį su LVPA ir panaudojant ES regioninės plėtros fondo lėšas pagal priemonę Nr. 01.2.1-LVPA-K-828 „Intelektas. Bendri mokslo – verslo projektai“. Jau projekto metu pastebėjus naujų šios technologijos galimybių, t. y. nukenksminti užterštą pavojingomis medžiagomis gruntą, „Virmalda“ nusprendė investuoti savo lėšų ir galimybes paversti realia technologija.

 
 
 
 
 
 
Nuotraukoje – 
MB „Virmalda“ direktorius
Virginijus Rabačius (VIRMALDA)
 
„Mes tikime šia technologija. Su aplinka būtina elgtis atsakingai, todėl investuojame į laboratoriją, skiriame tiek dėmesio kokybei, bendrystei su mokslu. Mums svarbiausia, kad vykdomus projektus grįstume ne nuomone, o tyrimais“, – sako MB „Virmalda“ direktorius Virginijus Rabačius, pastebėdamas, kad ši technologija galėtų būti sprendimas ir Klaipėdos uosto, kitų strategiškai, ekonomiškai svarbių objektų grunto taršos atvejais. Jam pritaria ir dr. prof. Ž. Rudžionis, pasakodamas, kad pagal panašią technologiją, įmobilizuojant pavojingas medžiagas, sėkmingai tvarkomi uostai Vokietijoje, Suomijoje – nukenksminamas gruntas ir jis naudojamas uosto krantinės stiprinimui, pamatų įrengimui. KTU ieško efektyvesnių būdų, naudoja kitokias medžiagas bei komponentus, taip kurdami unikalią technologiją, kurią naudos „Virmalda“.
 
„Virmaldos“ laboratorijoje bus galima nustatinėti paruošto grunto mechanines savybes, o cheminėms savybėms nustatyti bus pasitelktos specializuotos laboratorijos.

Kaip pastebi dr. prof. Ž. Rudžionis, „Virmalda“ demonstruoja atsakingą požiūrį, tiek kontroliuodama procesus, tiek įsigydama kokybę užtikrinančią įrangą, perimdama iš KTU partnerių reikalingas kompetencijas. 

Kaip minusą paversti pliusu arba kaip tapti uždaros ekonomikos dalimi

„Mes siūlome aiškų, konkretų sprendimą – užterštą gruntą, naudojant savaime susitankinančio grunto technologiją, vietoje sutankinti, įmobilizuoti pavojingas medžiagas ir naudoti kaip statybinę medžiagą arba tiesiog turėti nekenksmingą gruntą. Kitaip sakant, iš minuso darome pliusą: nebenaudojami karjerai, nebelieka logistikos, atkrenta būtinybė vežti, utilizuoti arba saugoti, o pavojingą gruntą galima naudoti kaip statybinę medžiagą“, – vardina vertes V. Rabačius. 

Nuotraukoje – 
Savaime susitankinančio grunto stiprumo bandymas (KTU)

Jeigu savaime susitankinančio grunto technologija statybos sąnaudas mažina trečdaliu, tai didžioji pavojingų medžiagų įmobilizavimo vertė – rezultato kokybė arba tvarus grunto panaudojimas, taip tampant žiedinės ekonomikos dalimi.

Kaip pavyzdį V. Rabačius pateikia Klaipėdos uosto teritoriją, kur kitos išeities, kaip tik tradiciškai išvežti ir utilizuoti užterštą gruntą, nėra.

„Gi mūsų įmobilizavimo technologija tokį pavojingai užterštą gruntą paverčia statybine medžiaga, kurią galima naudoti čia ir dabar. Taip išsprendžiama ekologinė problema – be pridėtinių išlaidų transportavimui, nekenkiant aplinkai, – sako MB „VirmaldA“ vadovas V. Rabačius, akcentuodamas, kad taršą turi susitvarkyti ta karta, kuri ją sukūrė, o sprendimą palikti kitoms kartoms – iš principo netinkamas variantas. 

AKTUALI INFORMACIJA
altinis – Lietuvos geologijos tarnyba (LGT)

2015 m., Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, 

• 1 t užteršto grunto pridavimas į valymo aikštelę, be iškasimo ir transportavimo, kainavo apie 75 eurus.
• 1 ha užterštos teritorijos išvalymas kainavo apie 600 tūkst. eurų.
• 1 kub. m užteršto grunto išvalymas – apie 300 eurų.

• Didžiausią grėsmę aplinkai kelia neveikiantys, apleisti, bešeimininkiai objektai.  

2020 m. pr. Lietuvos geologijos tarnybos taršos židinių duomenų bazėje sukaupta apie 12 520 potencialių taršos židinių visoje Lietuvoje.

Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2025-07-09 09:26
Jau visai netrukus pietrytinėje Klaipėdos miesto dalyje bus kuriama nauja žalioji erdvė – viešasis parkas palei Šilutės plentą, tarp Smiltelės gatvės ir Jūrininkų prospekto. Rangos sutartis jau pasirašyta, o pirmuosius darbus planuojama pradėti rugpjūčio mėnesį. Naujasis parkas taps puikia vieta gyv...
nuotrauka
2025-07-08 10:49
Įvairūs tyrimai rodo, kad 80-90 proc. viso laiko praleidžiame patalpose. Namai, biuras, prekybos centrai – per dieną aplankome ne vieną skirtingą patalpą, todėl yra itin svarbu, kaip tose patalpose jaučiamės. Prasta patalpų priežiūra gali būti viena iš alerginės reakcijos priežasčių. Liepą minint pa...
nuotrauka
2025-07-07 08:29
Nors kasmet gyventojai išrūšiuoja vis daugiau atliekų, klaidų rūšiuojant vis dar netrūksta. Ekspertė paaiškino, kodėl plastiko konteineriuose atsiduriantys plastikiniai žaislai ar buities daiktai nėra perdirbami.
nuotrauka
2025-06-30 09:19
Įsibėgėjus maudynių sezonui Nacionalinė žemės tarnyba (NŽT) primena, kad visi asmenys turi teisę laisvai prieiti prie vandens telkinių (tvenkinių, ežerų, upių). Priėjimai negali būti užtverti, užstatyti ar kitaip apriboti. Tuo pačiu žmonės privalo laikytis ir tam tikros įstatymais nustatytos tvarkos...
nuotrauka
2025-06-26 09:29
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) primena apie galimybę gyventojams, turintiems ne miško paskirties žemės sklypus, gauti paramą sklype augančių medžių savaiminukų išsaugojimui bei įtraukimui į miško žemės apskaitą. Dėl didelio susidomėjimo kvietimas pratęstas iki kitų metų kovo.
nuotrauka
2025-06-25 09:31
Vykdant magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena ruožo nuo 64,332 iki 93,726 km kapitalinį remontą, po gausesnių kritulių kelyje A14 Vilnius-Utena, ruože nuo Molėtų iki Utenos, šlaituose susidarė išplovos.
nuotrauka
2025-06-12 09:27
Šiandien Lietuvos Aukščiausiasis Teismas (LAT) kasacine tvarka išnagrinėjo baudžiamąją bylą ir atmetė nuteistųjų G. M., M. K., juridinio asmens bei jų gynėjų skundus. Patvirtinta, kad žemesnės instancijos teismų sprendimai dėl kaltinamųjų nuteisimo yra teisėti ir pagrįsti. Byloje nustatyta, kad bend...
nuotrauka
2025-06-11 15:09
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“, kartu su Lietuvos hidrobiologų ir narų komanda, šiemet pradeda Neries vagos valymo darbus nuo šiukšlių Vilniaus miesto ribose. Upės tvarkymas apims ruožą nuo Baltojo tilto iki Lazdynų mikrorajono. Pirmieji 8 kilometrai – didesnio įsipareigojimo pra...
nuotrauka
2025-06-11 13:01
Sostinės žalia teritorija vakarinėje Karoliniškių dalyje netoli Kaklaraiščių tilto, prie Sietyno ir V. Maciulevičiaus gatvių, atgims kaip nauja viešoji erdvė, skirta vaikų edukacijai ir gyventojų poilsiui. Vilniaus miesto savivaldybė išdavė statybą leidžiantį dokumentą šios teritorijos sutvarkymui p...
nuotrauka
2025-06-11 09:13
Šiemet gegužę Aplinkos apsaugos departamento pareigūnai vykdė švietėjiškas ir prevencines išvykas į statybvietes. Drauge su Valstybinės darbo inspekcijos Panevėžio skyriaus darbuotojais Ukmergėje, Molėtuose, Anykščiuose ir Panevėžyje vykdytų išvykų tikslas – sumažinti netinkamą statybinių atliekų tv...
nuotrauka
2025-06-05 09:43
Kasmet birželio 5 d. minima pasaulinė aplinkosaugos diena suburia milijonus žmonių visame pasaulyje bendrai misijai saugoti ir atkurti mūsų planetą. Aplinkos saugojimą ir tausojimą, kaip vieną esminių šalies tvarios plėtros dedamųjų, išskiria bene penktadalis (18 proc.) šalies gyventojų, rodo „Lietu...
nuotrauka
2025-05-30 14:36
Įsivaizduokite kiemą, kurio priežiūra nereikalauja nei daug laiko, nei fizinių pastangų. Sodo traktoriukai pakeis jūsų požiūrį į vejos tvarkymą – tai gali tapti malonia jūsų kasdienybės dalimi, o ne varginančia pareiga. Jie skirti ne tik greitai bei tiksliai nupjauti veją, bet ir atlikti kitus sodo ...
nuotrauka
2025-05-30 09:38
Kaune iškratytas plastiko konteineris – ieškota teisingai išmestų atliekų, , o taip pat ir šiukšlių, kurių ten neturėtų būti. Vieša akcija Kaune vyko antrą kartą, jos iniciatoriai – atliekų tvarkymo bendrovė „Kauno švara“ ir pakuočių atliekų tvarkymo organizacija „Žaliasis taškas“. Parodomojo atliek...
nuotrauka
2025-05-30 09:18
Klaipėdos mieste jau įsibėgėjo antrasis miesto bičių „darbo sezonas“. Ant įmonės „Aros Marine“ stogo įrengtuose aviliuose gyvenančios bitės darbuojasi miesto parkuose bei gėlynuose. Klaipėda puikiai tinka miesto bitininkystei – tvirtina „Aros Marine“ žmonių ir organizacinės kultūros departamento vad...
nuotrauka
2025-05-29 14:31
Danės upės šlaito ties Botanikos sodu sutvirtinimo darbai artėja pabaigos link. Jau įrengta laikančioji atraminės sienos konstrukcija iš plieninių polių, jos viršuje išbetonuotas gelžbetoninis antstatas. Danės krantas šioje vietoje buvo stipriai paveiktas erozijos – krantą ardė tiek srovės, tiek pot...
nuotrauka
2025-05-24 09:41
​Nuo staigių liūčių iki ilgalaikių sausrų – tokios sąlygos kelia grėsmę ne tik miesto infrastruktūrai, bet ir individualiems namams, sodams bei ūkiams. ​Prognozuojama, kad iki 2050 m. potvynių rizika pasaulyje tik didės. Klimato kaitos keliami iššūkiai skatina ieškoti tokių sprendimų kaip vandens si...
nuotrauka
2025-05-23 12:15
Lietuvos statybininkų asociacijos (LSA) prezidentas Dalius Gedvilas dalyvavo kasmetinėje FIEC Annual Conference 2025, vykusioje Atėnuose, įspūdingame Stavros Niarchos Foundation kultūros centre. Šių metų konferencijos tema – atsparumas vandens išteklių iššūkiams – ypač aktuali šių dienų Europai.
nuotrauka
2025-05-20 12:49
Šių metų balandį, vykdant Valstybinės aplinkos monitoringo programos numatytą pavasarinę karstinio regiono stebėseną, Biržų ir Pasvalio rajonuose nustatyti septyni nauji karstiniai reiškiniai. Tai mažiau nei 2024 m. rudenį (tada užfiksuota 16 naujų reiškinių), bet rezultatai išlieka reikšmingi, sako...
nuotrauka
2025-05-20 12:40
Aplinkos ministerijos specialistai praėjusią savaitę vandens tiekimo įmonių, jas vienijančių asociacijų ir savivaldybių atstovams pristatė praėjusių metų lapkritį priimtos Europos Parlamento ir Tarybos direktyvos dėl komunalinių nuotekų valymo naujos redakcijos reikalavimus.
nuotrauka
2025-05-16 15:17
Išmanūs namai neapsiriboja tik interjeru – didelis dėmesys šiandien skiriamas ir kiemo erdvės puoselėjimui. Dėl greito gyvenimo tempo daugelis ieško automatinių sprendimų, padedančių sukurti žaliuojančią ir gyvybingą aplinką. Juk kieme daug maloniau gerti kavą negu nuolat rūpintis augalais. Nuo darž...

Statybunaujienos.lt » Aplinka