Infliacijai augant, didėja ir nuomos kainos, todėl gyvenimo išlaidos sparčiai kyla. Tokiose situacijose nuosavas būstas įprastai yra logiškas savarankiško gyvenimo žingsnis.

„Priešingai nei automobilis ar atostogos, būstas yra ilgalaikė investicija, kurios vertė per laiką dažniausiai auga sparčiau nei infliacija. Žinoma, diversifikacija išlieka reikalinga, tačiau jaunam žmogui pradėti investuoti, o ypač į savo pirmąjį būstą, verta kuo anksčiau", – teigia L. Žukovė.

Be to, priduria ji, nuosavas būstas dažnai tampa ir finansinės drausmės pamatu. Kaupdami jam įprastai sekame savo biudžetą ir labiau kontroliuojame savo išlaidas.

„Vėliau, įsigiję išsvajotą nuosavybę, imame labiau rūpintis savo aplinka, įsitraukiame į vietinę bendruomenę, savivaldos sprendimus. Todėl nuoma turėtų būti laikinas sprendimas karjeros pradžioje, o nuosavas būstas – finansinis tikslas, jei tik tai įmanoma", – sako ekspertė.

Jakub Zerdicki nuotr.

Patiems sukaupti sudėtinga

Nieko keisto, kad įprastai daugelis žmonių iki 30-ies taip ir nesukaupia pakankamo pradinio įnašo – vien savo pastangomis tai padaryti sudėtinga. Anot ekspertės, pagrindinė priežastis – itin aukštas būsto kainų ir gyventojų pajamų skirtumas. Jis ypač ryškus Vilniuje, bet panaši situacija matoma ir Kaune bei Klaipėdoje.

„Norint sukaupti pradiniam įnašui, reikia nusistatyti taupymo normą. Lietuvoje tikimasi, kad ji sieks vidutiniškai 12–13 proc., tačiau tokios sumos greitai sukaupti įnašui nepakanka. Iš kitos pusės, jaunam žmogui atsidėti 20 proc. pajamų yra didelis iššūkis: ankstyvame gyvenimo etape taupymo galimybės paprastai būna ribotos, o padidėja jos tik vėlesniais gyvenimo metais, ypač tada, kai jau užauginti vaikai", – pasakoja L. Žukovė.

Tikslui pasiekti yra keli būdai

Vien taupydami pradinio įnašo sumos iki 30-ies nepasieksime. Anot L. Žukovės, vienas efektyviausių būdų pasiekti norimą sumą yra rasti galimybių pasididinti pajamas ir dalį jų investuoti.

„Lietuvoje investavimo potencialą išnaudojame vis dar ne iki galo. Tačiau kuo anksčiau pradedame tai daryti, tuo galime pasiekti geresnių rezultatų iš būstui susitaupyti greičiau. Daugelis žmonių pradeda investuoti per vėlai, todėl praranda vieną svarbiausių aspektų – laiką, per kurį investicijos galėtų augti", – sako ekspertė ir primena, kad bet koks investavimas visada yra susijęs su rizika.

Lietuvos banko

iliustracija

Be to, nuosavą būstą įsigyti gali padėti ir tėvai. Anot L. Žukovės, tai nereiškia, kad jie turėtų padengti visą būsto sumą, tačiau prisidėdami prie dalies – pavyzdžiui, viso pradinio įnašo ar bent pusės – gali gerokai sumažinti finansinę naštą.

Ekspertė taip pat pabrėžia, kad siekiant nuosavo būsto itin svarbu ir objektyviai įsivertinti savo finansinę situaciją: nuo pajamų stabilumo iki turimų įsipareigojimų bei santaupų.

„Turime ne tik taupyti ar investuoti, bet ir apsibrėžti, kokį būstą galime sau leisti. Jei siekiame gyventi konkrečiame populiariame rajone, nors būsto kaina jame šiuo metu ir didesnė, įnašui sukaupti gali prireikti papildomų metų. Tačiau, pasirinkus šiek tiek kuklesnį variantą, o vėliau jį keičiant didesniu, galime greičiau įžengti į nuosavo būsto rinką ir pradėti auginti turto vertę", – teigia ekspertė.

Todėl, priduria L. Žukovė, naudinga pasitelkti finansų konsultantus ar banko specialistus. Jie gali pamodeliuoti skirtingus scenarijus ir padėti suprasti, kaip keistųsi įmokos bei įnašo reikalavimai priklausomai nuo būsto kainos, vietos ir būklės.

„Galiausiai, būstą įsigyti padės ir nuoseklumas. Net jei pradžioje pavyksta atsidėti tik simbolinę sumą, formuojant įprotį planuoti lėšas bei augant pajamoms galima nuosekliai didinti ir taupymo bei investavimo tempus. Ženkite pirmąjį žingsnį, nebijokite koreguoti planų ir laikykitės disciplinos. Tokiu būdu net ir sudėtingoje rinkoje nuosavas būstas taps pasiekiamas", – reziumuoja L. Žukovė.