Viena diena vėlavimo gali sukelti metų trukmės pasekmes

Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta, kad tiekėjas gali būti pašalintas iš pirkimo procedūrų, jeigu yra padaręs rimtą profesinį pažeidimą, keliantį abejonių dėl jo patikimumo ir sąžiningumo. Laiku nepateiktos metinės finansinės ataskaitos gali būti vertinamos būtent kaip toks pažeidimas.

Pasak „COBALT“ vyresniosios teisininkės Eglės Kaminskienės, jeigu bendrovė finansinių ataskaitų rinkinį už 2025 metus Registrų centrui pateiktų nors viena diena vėliau nei nustatytas terminas – 2026 metų gegužės 31 diena, toks vėlavimas formaliai sukurtų pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindą.

„Jeigu finansinės ataskaitos pateiktos laiku – problemų nėra. Tačiau pavėlavus, artimiausius vienerius metus dalyvaujant viešuosiuose pirkimuose tiekėjui atsiranda papildomų pareigų“, – pažymi teisininkė.

Tiekėjas tokiu atveju privalo Europos bendrojo viešųjų pirkimų dokumento (EBVPD) formoje nurodyti, kad egzistuoja pašalinimo pagrindas, ir kartu su pasiūlymu pateikti vadinamuosius apsivalymo (angl. self-cleaning) dokumentus.

Bandymas nuslėpti pažeidimą gali sukelti dar didesnių problemų

Didesnė rizika kyla tuomet, kai tiekėjas apie vėlavimą nepasisako. Jeigu EBVPD formoje nurodoma, kad pašalinimo pagrindų nėra, nors jie faktiškai egzistuoja, įmonė gali būti įtraukta į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą.

„Jeigu tiekėjas, teikdamas pasiūlymą, EBVPD formoje nurodo, kad pašalinimo pagrindų neturi, nors iš tikrųjų jie egzistuoja, jis rizikuoja būti įtrauktas į vadinamąjį „melagių“ sąrašą“, – teigia Eglė Kaminskienė.

Įrašymas į melagingą informaciją pateikusių tiekėjų sąrašą tampa savarankišku pašalinimo iš viešųjų pirkimų pagrindu. Toks apribojimas galioja vienerius metus nuo įrašymo dienos.

Apsivalymo dokumentai – galimybė įrodyti tiekėjo patikimumą

Pavėlavus pateikti finansines ataskaitas, tiekėjas dar nepraranda galimybės dalyvauti viešuosiuose pirkimuose. Tokiu atveju svarbu tinkamai parengti apsivalymo dokumentus.

Juose bendrovė turi paaiškinti vėlavimo priežastis, nurodyti aplinkybes, dėl kurių atsirado pažeidimas, taip pat pateikti informaciją apie konkrečias priemones, kurių imtasi siekiant užkirsti kelią tokioms situacijoms ateityje.

„Bendrovės užduotis yra įrodyti, kad konkretus pažeidimas nelemia tiekėjo nesąžiningumo ir nesudaro pagrindo šalinti bendrovę iš konkretaus pirkimo“, – sako Eglė Kaminskienė.

Teismų praktikoje laikomasi pozicijos, kad sprendimas pašalinti tiekėją turi būti pagrįstas objektyviais faktais ir aplinkybėmis, rodančiomis realias abejones dėl tiekėjo patikimumo. Vien formalus pažeidimas, neturintis įtakos tiekėjo sąžiningumui, nebūtinai gali būti pakankamas pagrindas taikyti griežčiausią priemonę – pašalinimą iš viešojo pirkimo.

Kiekviena situacija vertinama individualiai

Perkančioji organizacija kiekvienu konkrečiu atveju vertina, ar tiekėjo pateiktos vėlavimo priežastys nėra susijusios su nesąžiningais ketinimais ir ar įmonės taikytos prevencinės priemonės yra pakankamos, kad pažeidimas nepasikartotų.

Jeigu bendrovė nesutinka su perkančiosios organizacijos sprendimu pašalinti ją iš pirkimo procedūros, toks sprendimas gali būti skundžiamas Viešųjų pirkimų įstatyme nustatyta tvarka ir terminais.

„Pavėlavimas pateikti ataskaitas yra klaida, kurią galima ištaisyti. Tačiau jos slėpimas viešajame pirkime – klaida, galinti kainuoti kur kas brangiau“, – apibendrina Eglė Kaminskienė.

Įmonėms svarbu prisiminti

Jeigu bendrovė metinių finansinių ataskaitų rinkinį Juridinių asmenų registrui pateikė vėliau nei nustatytas terminas, artimiausius vienerius metus dalyvaudama viešuosiuose pirkimuose ji turi:

EBVPD formoje nurodyti, kad egzistuoja pašalinimo pagrindas.

Kartu su pasiūlymu pateikti apsivalymo dokumentus, kuriuose pagrindžiamos vėlavimo priežastys ir nurodomos priemonės, užtikrinančios, kad panašūs pažeidimai ateityje nepasikartos.