Viešojo ir privataus sektorių partnerystė – vienas iš būdų pritraukti privataus subjekto kapitalą, žinias, gebėjimus ir patirtį visuomenei reikalingoms paslaugoms teikti. 2023 metų pabaigoje Lietuvoje buvo įgyvendinama 50 viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų, iš jų 74 proc. – koncesijos, 26 proc. – valdžios ir privataus subjektų partnerystės būdu. Daugiausia viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų įgyvendinama laisvalaikio ir poilsio srityse: kempingas Palangoje, turizmo centras Palūšėje, Zarasų turizmo centras ir kt.

„Visuomenei reikalingos kokybiškos transporto, švietimo, sveikatos apsaugos, laisvalaikio ir kitos paslaugos. Viešojo ir privataus sektorių partnerystė yra vienas iš būdų, kuris praplečia viešojo sektoriaus finansines galimybes ir padeda plėsti infrastruktūrą, gerinti teikiamų paslaugų kokybę, didinti jų prieinamumą. Siekiant sėkmingai įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, svarbu tinkamai juos planuoti, vykdyti kiekvienos projekto šalies prisiimtus įsipareigojimus ir nuolat bendradarbiauti sprendžiant projekto metu kilusius klausimus. Atliktas auditas atskleidžia, kad investavus apie 93 mln. Eur dauguma analizuotų projektų pasiekė planuotus rezultatus, tačiau dar yra ką taisyti“, – sako pranešime cituojamas valstybės kontrolierius Mindaugas Macijauskas.

Pasak Valstybės kontrolės atstovų, būtina tobulinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektų planavimą ir rizikų valdymą: 92 proc. vertintų projektų viešajam subjektui priskirtoms rizikoms nebuvo parengti rizikų valdymo planai, nenumatytos rizikų valdymo priemonės. Neturint tokio plano, tampa sudėtinga suvaldyti kylančias rizikas ir operatyviai spręsti atsiradusias problemas.

Taip pat auditoriai nustatė, kad 13 proc. projektų buvo teikiamos ne visos planuotos paslaugos: neveikė nardymo šachta, nebuvo įrengti krepšinio, lauko teniso aikštynai ir kt.

Siekiant užtikrinti, kad valstybės ar savivaldybių turtas būtų valdomas rūpestingai, viešasis subjektas turėtų periodiškai vertinti privačiam subjektui perduoto valdyti ir projekto vykdymo metu sukurto turto būklę, o vertinimo rezultatus reikėtų dokumentuoti. 60 proc. vertintų projektų viešasis subjektas kasmet nevertino turto būklės arba nedokumentavo vertinimo rezultatų. Periodiškai to nedarant, nenustatomi per metus ar ilgesnį laikotarpį įvykę turto būklės pokyčiai ir jų priežastys.

Įgyvendinus Valstybės kontrolės rekomendacijas, bus valdomos projektų rizikos, o tai sudarys prielaidas sėkmingai įgyvendinti viešojo ir privataus sektorių partnerystės projektus, teigia Valstybės kontrolės atstovai.

Valstybinio audito ataskaitą galima rasti čia.