Vien trūkumo neužtenka – turi būti nustatyta darbuotojo kaltė

Darbdavys negali savo nuožiūra mažinti darbuotojo atlyginimo vien todėl, kad patyrė nuostolių. Pagal Darbo kodeksą išskaitos galimos tik įstatymų nustatytais atvejais ir laikantis nustatytos tvarkos.

„Darbuotojo darbo užmokestis negali būti mažinamas vien todėl, kad darbdavys mano patyręs nuostolių. Kiekvienai išskaitai turi būti konkretus teisinis pagrindas, o kai kalbama apie darbuotojo padarytą žalą, turi būti nustatytos ir jo atsakomybės sąlygos“, – pabrėžia Darbo teisės skyriaus vedėja-vyriausioji darbo inspektorė Ieva Piličiauskaitė-Dulkė.

Tai ypač aktualu, kai kalbama apie prekių trūkumą. Vien nustačius, kad parduotuvėje trūksta prekių, jų vertės negalima automatiškai padalyti visiems tuo metu dirbusiems darbuotojams ir išskaičiuoti iš jų atlyginimo.

Vertinant darbuotojo atsakomybę turi būti atsižvelgiama į jo kaltę, veiksmus, siekiant išvengti žalos, taip pat į darbdavio veiklos pobūdį, jam tenkančią komercinę ir gamybinę riziką bei kitas aplinkybes.

Kada pinigai iš atlyginimo vis dėlto gali būti išskaičiuojami?

Darbo kodekso 150 straipsnis numato konkrečius atvejus, kai išskaitos iš darbo užmokesčio yra galimos. Tarp jų – darbuotojui perduotų ir pagal paskirtį nepanaudotų darbdavio pinigų grąžinimas, dėl skaičiavimo klaidos permokėtų sumų išieškojimas, darbuotojo dėl jo kaltės padarytos žalos atlyginimas ir tam tikrais atvejais – atostoginių už atostogas, viršijančias darbuotojo įgytą teisę, išieškojimas.

Pavyzdžiui, darbuotojui prieš komandiruotę ar reisą perduotas avansas, kurio dalis nepanaudota ir negrąžinta, gali būti išskaičiuotas įstatymų nustatyta tvarka.

Tačiau VDI pabrėžia, kad skaičiavimo klaidos nereikėtų painioti su netinkamu teisės aktų taikymu. Jeigu atostoginiai ar kitos išmokos apskaičiuotos netinkamai dėl neteisingai pritaikytų teisės aktų nuostatų, tai savaime nėra skaičiavimo klaida, suteikianti teisę atlikti išskaitą.

Už žalą darbuotojas atsako ne automatiškai

Darbuotojo atsakomybė atsiranda ne vien dėl to, kad darbdavys nustatė žalą. Turi būti įvertinta, ar žalą darbuotojas padarė dėl savo kaltės ir kokios aplinkybės lėmė jos atsiradimą.

Paprastai darbuotojo atlygintinos turtinės žalos dydis negali viršyti jo 3 vidutinių darbo užmokesčių, o žalos, padarytos dėl didelio neatsargumo, – 6 vidutinių darbo užmokesčių.

Visą žalą darbuotojas privalo atlyginti Darbo kodekse nustatytais atvejais, pavyzdžiui, kai žala padaryta tyčia, darbuotojo veika turi nusikaltimo požymių, žala padaryta neblaivaus ar nuo narkotinių, toksinių arba psichotropinių medžiagų apsvaigusio darbuotojo, pažeidus pareigą saugoti konfidencialią informaciją ar susitarimą dėl nekonkuravimo. Tokia pareiga taip pat gali būti nustatyta kolektyvinėje sutartyje.

„Bačkos“ ir vekseliai nuo būsimos žalos neapsaugo

VDI atkreipia dėmesį ir į praktiką, kai iš darbuotojų iš anksto renkami pinigai į įvairius fondus, vadinamus „bačkomis“, esą galimai žalai ateityje padengti. Toks būdas nėra teisėtas darbuotojo materialinės atsakomybės užtikrinimas.

Panašiai vertintina ir praktika, kai darbuotojas iš anksto pasirašo vekselį, skirtą galimai būsimai žalai atlyginti. Darbuotojo materialinė atsakomybė turi būti vertinama pagal konkrečią situaciją, o žala atlyginama Darbo kodekse nustatyta tvarka.

Darbdavys negali išskaičiuoti bet kokios sumos

Net ir tada, kai išskaitai yra teisinis pagrindas, darbdavys turi laikytis nustatytų terminų ir dydžių. Rašytinis nurodymas išieškoti žalą turi būti priimtas ne vėliau kaip per vieną mėnesį nuo žalos paaiškėjimo dienos, o išskaita negali viršyti vieno mėnesio darbuotojo vidutinio darbo užmokesčio.

Jeigu šis terminas praleistas arba darbdavys siekia išieškoti didesnę sumą, jis turi kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

Išskaitant žalą iš darbo užmokesčio taip pat turi būti laikomasi Civilinio proceso kodekse nustatytų išskaitų dydžių. Iš darbo užmokesčio dalies, neviršijančios MMA, pagal vieną ar kelis vykdomuosius dokumentus paprastai išskaitoma 10 proc., iš dalies, viršijančios MMA, bet neviršijančios 2 MMA, – 30 proc., o iš dalies, viršijančios 2 MMA, – 50 proc., jeigu įstatymai ar teismas nenustato kitaip.

Permokėti atostoginiai – ne visada grąžinami

Darbo kodeksas taip pat numato galimybę išskaičiuoti atostoginius už atostogas, kurių darbuotojas buvo panaudojęs daugiau, negu įgijo teisę per faktiškai dirbtą laiką.

Tačiau tai galima ne visais darbo sutarties nutraukimo atvejais. Tokia išskaita galima, kai darbo sutartis nutraukiama darbuotojo iniciatyva be svarbių priežasčių pagal DK 55 straipsnį arba darbdavio iniciatyva dėl darbuotojo kaltės pagal DK 58 straipsnį.

Kitais Darbo kodekse nustatytais darbo sutarties nutraukimo pagrindais vien tai, kad darbuotojas panaudojo daugiau atostogų, negu buvo sukaupęs, nesuteikia darbdaviui teisės šių atostoginių išskaičiuoti.

Ginčą dėl išskaitos galima kelti Darbo ginčų komisijoje

Darbuotojas, manantis, kad išskaita atlikta nepagrįstai arba nesilaikant nustatytos tvarkos, turi teisę per 3 mėnesius nuo tada, kai sužinojo arba turėjo sužinoti apie savo teisių pažeidimą, kreiptis į Darbo ginčų komisiją.

VDI pabrėžia, kad darbuotojas turi teisę žinoti konkretų teisinį pagrindą, kuriuo remiantis iš jo darbo užmokesčio atliekama išskaita.

Darbo ginčų komisijų kontaktus rasite čia.