Sprendžiama ne pagal seno sklypo ribas

Kitos paskirties valstybinę žemę ne aukciono būdu gali įsigyti joje esančių statinių ar įrenginių savininkai, kai žemė reikalinga šiems statiniams eksploatuoti. Tokį sklypą ar jo dalį gali būti galima ir išsinuomoti asmenims, kuriems jame esantys savarankiškai funkcionuojantys statiniai ar įrenginiai priklauso nuosavybės teise arba yra jų nuomojami.

Tačiau anksčiau suformuoto sklypo ribos savaime nenulemia, kiek valstybinės žemės bus parduota ar išnuomota. Kiekvienu atveju turi būti nustatyta, koks plotas yra būtinas ir pakankamas konkrečiam statiniui ar įrenginiui eksploatuoti.

Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų pardavimo ir nuomos taisyklės, patvirtintos Lietuvos Respublikos Vyriausybės 1999 m. kovo 9 d. nutarimu Nr. 260, nustato, kad statiniams eksploatuoti parduodamas ar išnuomojamas būtinas ir pakankamas žemės plotas.

Didesnis statinys – didesnis ir reikalingas plotas

Žemės plotas nustatomas vadovaujantis Aplinkos ministro patvirtinta Kitos paskirties valstybinės žemės sklypų, parduodamų ar išnuomojamų ne aukciono būdu, administravimo metodika.

Pagal ją bazinis mažiausias plotas apskaičiuojamas sudedant statinio užimamą plotą ir teritoriją, reikalingą jo priežiūrai, prieigai bei privažiavimui. Priežiūrai reikalingas plotas priklauso nuo statinio dydžio – kuo didesnis statinys, tuo didesnis taikomas koeficientas.

Tam tikrais atvejais apskaičiuotas plotas gali būti didinamas, jeigu didesnės teritorijos poreikį pagrindžia faktinis žemės naudojimas statiniui eksploatuoti ir toks sprendimas neprieštarauja kitiems teisės aktų reikalavimams.

Kai viename sklype yra keli savarankiškai funkcionuojantys statiniai, gali būti nustatomos kiekvienam jų būtinos žemės sklypo dalys. Nuo 2026 m. liepos 1 d. metodikoje aiškiau apibrėžta, kada tokio dalių plano nereikia, pavyzdžiui, kai statiniai priklauso tam pačiam savininkui ar nuomininkui ir naudojami tai pačiai veiklai.

Bus vertinama, kaip žemė naudojama iš tikrųjų

NŽT vertina ne tik dokumentuose įrašytą sklypo plotą, bet ir faktinį jo naudojimą. Jei anksčiau suformuotas sklypas yra gerokai didesnis už pagal metodiką nustatytą būtiną plotą, visos teritorijos parduoti ar išnuomoti be aukciono negalima, jeigu nėra pagrindo didesnio ploto poreikiui.

Vertinant situaciją analizuojami Nekilnojamojo turto kadastro ir Nekilnojamojo turto registro duomenys, teritorijų planavimo dokumentai ar žemės valdos projektai. Teisės aktuose nustatytais atvejais atliekamas ir patikrinimas vietoje.

Jo metu vertinama, ar statinį galima naudoti pagal Nekilnojamojo turto kadastre įrašytą paskirtį ir koks žemės plotas faktiškai būtinas jam eksploatuoti. Tam taip pat naudojami ortofotografiniai ir kiti erdviniai duomenys bei techninės apskaitos dokumentai.

Jeigu nustatoma, kad sklypas didesnis, nei reikia jame esantiems statiniams eksploatuoti, visas jo plotas negali būti parduodamas ar išnuomojamas. Tokia pati taisyklė taikoma, kai nėra duomenų, kad sklype esantys statiniai ar įrenginiai skirti pagrindiniams, savarankiškai funkcionuojantiems statiniams ar įrenginiams tarnauti.

Per didelis sklypas gali reikšti papildomas procedūras

Tokiu atveju prašymą pateikusiam asmeniui per 5 darbo dienas pranešama, kad reikia parengti teritorijų planavimo dokumentą arba žemės valdos projektą ir pertvarkyti valstybinės žemės sklypą.

Jame turi būti suprojektuotas tik toks plotas, kuris reikalingas esamiems statiniams eksploatuoti. Dokumentai rengiami ir sklypas pertvarkomas asmens, pageidaujančio pirkti valstybinę žemę, iniciatyva ir lėšomis.

Prašymus dėl valstybinės žemės nuomos ar pardavimo NŽT rekomenduoja teikti per Žemės informacinę sistemą (ŽIS). Sistema pagal žemės sklypo vietą automatiškai parenka valstybinės žemės patikėtinį.

Dėl miestų ir miestelių teritorijose esančios valstybinės žemės nuomos prašymas nukreipiamas savivaldybei, o dėl kaimiškosiose vietovėse esančios valstybinės žemės nuomos ir visais atvejais dėl valstybinės žemės pardavimo – NŽT. Per ŽIS taip pat galima stebėti prašymo nagrinėjimo eigą ir gauti su juo susijusius pranešimus.