Projektas įvardijamas kaip vienas ambicingiausių pastarojo meto paveldo ir istorijos tyrimų Lietuvoje, apjungiantis archeologiją, bioarcheologiją, paleogenetiką, istorinius šaltinius ir menotyrą. Tikimasi, kad jis atvers naujus Katedros istorijos sluoksnius ir sustiprins visuomenės ryšį su valstybingumo ištakomis.

Darbo grupės tikslas

Darbo grupė sukurta siekiant nuosekliai koordinuoti Vilniaus arkikatedros bazilikos tyrimus ir jų rezultatų sklaidą visuomenei. Pagrindinis tikslas – bendradarbiaujant su Vilniaus arkivyskupija, mokslo, kultūros bei paveldo institucijomis suformuoti ilgalaikį tyrimų ir tvarkybos modelį, kuris užtikrintų tiek mokslinę vertę, tiek sakralinės erdvės apsaugą.

Akcentuojama, kad iki šiol tyrimai buvo fragmentiški, todėl siekiama sukurti vientisą, sisteminį požiūrį į vieną svarbiausių Lietuvos istorinių vietų.

Tyrimų apimtis ir mokslinės kryptys

Planuojama, kad tyrimai apims platų tarpdisciplininį spektrą – nuo Katedros mūrų ir požemių analizės iki palaidojimų, meno paveldo bei istorinių dokumentų tyrimų. Ypatingas dėmesys bus skiriamas bioarcheologiniams ir paleogenetiniams tyrimams, kurie gali suteikti naujų duomenų apie palaidojimus ir jų identifikaciją.

Kaip teigia Lietuvos istorijos instituto direktorius doc. dr. Aurimas Švedas, Vilniaus katedra yra ne tik architektūros paminklas, bet ir valstybės tapatybės centras, todėl jos tyrimai leidžia iš naujo interpretuoti Lietuvos istorijos raidą bei valstybingumo formavimąsi.

Vytauto Didžiojo palaikų hipotezė

Vienas iš jautriausių ir visuomeniškai labiausiai laukiamų tyrimų aspektų – galimos Vytauto Didžiojo palaikų buvimo Vilniaus arkikatedroje bazilikoje patikra. Darbo grupė turės pateikti moksliniais metodais pagrįstus siūlymus, kaip šią hipotezę galima būtų patikrinti nepažeidžiant sakralinės erdvės.

Valdžios atstovai pabrėžia, kad šis klausimas svarbus ne tik istorikams, bet ir plačiajai visuomenei, ypač artėjant 2030 m., kai bus minimos Vytauto Didžiojo 600-osios mirties metinės.

Darbo grupės sudėtis ir terminai

Darbo grupei vadovauja Ministro Pirmininko patarėja kultūros klausimais Ingrida Kutkienė. Į ją įtraukti Kultūros paveldo departamentas, Vyriausybės kanceliarija, Vilniaus arkivyskupija, Respublikos Prezidento kanceliarija, Bažnytinio paveldo muziejus, Finansų ministerija, Užsienio reikalų ministerija, Kultūros ministerija bei Švietimo, mokslo ir sporto ministerija.

Darbo grupei suteikta teisė pasitelkti papildomus ekspertus iš mokslo ir kultūros institucijų. Iki 2026 m. liepos 1 d. turi būti pateiktas išsamus tyrimų ir tvarkybos planas, kartu su preliminariu finansavimo modeliu ir prioritetinėmis tyrimų kryptimis.