Vilniaus kogeneracinės jėgainės atliekų deginimo ir bendrus technologinius įrenginius už 178,29 mln. eurų statys tarptautinis konsorciumas, susidedantis iš Vokietijos įmonės „Steinmuller Babcock Environment“, Lenkijos statybų grupės „Budimex“ ir Lietuvos įmonės „Kauno dujotiekio statyba“. Biokuro deginimo įrenginius ir tiekimo infrastruktūrą už beveik 150 mln. eurų statys Lenkijos įmonė „Rafako“.

„Vilniaus miesto savivaldybės tarybai priėmus sprendimą dėl naujosios jėgainės leistino aukštingumo, buvo įvykdytos visos darbų pradžiai reikalingos sąlygos ir užbaigti formalumai, įgalinantys pradėti statybos darbus. Sudaryta Vilniaus kogeneracinės jėgainės finansavimo sutartis su Europos Investiciniu Banku. Europos Komisija leido skirti paramą Vilniaus kogeneracinei jėgainei. Turime visas reikalingas rangos ir inžinierinių paslaugų sutartis, statybvietė baigiama ruošti fizinei darbų pradžiai. Tad toliau sieksime, kad jėgainė būtų pastatyta laiku ir pirmoji energija būtų pagaminta jau 2019 metų pabaigoje“, - teigia Saulius Barauskas, Vilniaus kogeneracinės jėgainės generalinis direktorius.

Vilniaus kogeneracinės jėgainės atstovai skelbia, kad jėgainė užtikrins Europos Komisijos keliamų Žiedinės ekonomikos tikslų įgyvendinimą – sąvartynuose šalinti tik iki 5 proc. atliekų. Šiuo metu Lietuva sąvartynuose vis dar „laidoja“ apie 54 proc. visų komunalinių atliekų. Skaičiuojama, kad atliekų sudeginimas vietoje jų šalinimo sąvartynuose Vilniaus regionui kasmet leis sutaupyti apie 10 mln. eurų.

Pranešime skelbiama, kad naujojoje jėgainėje bus pagaminama ir pigesnė šiluma deginant komunalines atliekas ir biokurą. Vertinant 2016 metų biokuro biržos kainas, skaičiuojama, kad naujojoje jėgainėje pagamintos šilumos kaina būtų buvusi apie 19-20 eurų už MWh arba apie 35 proc. mažesnė nei 2016 metais, kuomet vidutinė pagaminamos šilumos kaina Vilniuje buvo arti 30 eurų už MWh. Dėl pigesnės šilumos gamybos vilniečiai kasmet sutaupys apie 13 mln. eurų.

Sekant moderniausiais Europos miestų centruose šiuo metu veikiančių jėgainių pavyzdžiais, Vilniaus kogeneracinėje jėgainėje bus įdiegti šiuolaikiniai dūmų valymo įrenginiai, kurie užtikrins saugią ir netaršią energijos gamybą. Skaičiuojama, kad CO² išmetimai į aplinką jėgainės dėka būtų sumažinti apie 436 000 tonų per metus, o ekonomine išraiška tai siektų apie 17 mln. eurų per metus.

Naujos Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybai pritaria ir miesto gyventojai. 2016 m. gruodį Vilniuje bendrovės „Spinter tyrimai“ atlikto tyrimo duomenimis, 77 proc. respondentų planus statyti šiuolaikišką atliekas kurui naudojančią jėgainę vertina pozityviai. Net 76 proc. respondentų mano, kad atliekų deginimas Vilniaus mieste būtų naudingas tuo, kad prisidėtų prie atliekų kiekio, susikaupusio Vilniaus regiono sąvartynuose, mažinimo. Apie 42 proc. apklaustųjų nuomone, atliekų deginimas prisidėtų prie po rūšiavimo likusių atliekų kiekių Vilniaus mieste mažinimo, o 40 proc. teigia, kad tai padėtų sumažinti šilumos kainą Vilniaus mieste.