Teisininko išsilavinimą turintis M. Burokas pastaruosius pusantrų metų dirbo bendrovės „LTG Infra“ Strategijos ir valdymo departamento direktoriumi. Jis yra sukaupęs didelę patirtį energetikos sektoriuje – nuo 2015 m. iki 2019 m. vadovavo bendrovei „Vilniaus šilumos tinklai", anksčiau užėmė vadovaujančias pareigas įmonėse „Visagino atominė elektrinė", „Klaipėdos nafta".

„Džiaugiuosi, kad Mantas sutiko priimti naują iššūkį savo karjeroje. Jis prie Vilniaus kogeneracinės jėgainės komandos prisijungia dar tebevykstant statybos darbams, o taip pat ir vienos iš jėgainės dalių, naudojančių komunalines atliekas, eksploatavimo pradžios išvakarėse. Tai neabejotinai dvigubas iššūkis, tačiau esu tikras, kad Manto turima patirtis leis sėkmingai užbaigti Vilniaus kogeneracinės jėgainės statybų etapą ir sklandžiai pradėti komercinę veiklą, kuri ilgus metus kurs vertę visiems šalies gyventojams“, – pranešime cituojamas VKJ valdybos pirmininkas Dominykas Tučkus.

Jėgainės vadovo atranka buvo paskelbta praėjusių metų lapkričio pabaigoje Norą vadovauti jėgainei, šiuo metu turinčiai beveik 90 darbuotojų, išreiškė 49 kandidatai. Atrankos finaliniame etape dalyvavo du pretendentai, iš kurių geriausiai pasirodė M. Burokas.

„Po nedidelės pertraukos grįžtu į energetikos sektorių, kuriame praleidau daugiau nei dešimtmetį, kartu tai yra ir sugrįžimas į „Ignitis grupę“, kurios įmonėse teko darbuotis profesinės karjeros pradžioje. Vilniaus kogeneracinės jėgainės projektas jau kaip reikiant įsibėgėjęs, žinau, kad iššūkių tokio kompleksiškumo projektuose yra tikrai daug, tačiau kartu su projekto komanda kryptingai dirbsime, kad jėgainė kuo greičiau pradėtų teikti maksimalią naudą visiems šalies gyventojams“, – cituojamas naujasis VKJ vadovas M. Burokas.

VKJ bus viena moderniausių tokio tipo jėgainių visoje Europoje. Planuojama, kad visiškai įgyvendinus VKJ projektą, jėgainės bendra elektrinė galia sudarys kiek daugiau kaip 90 MW, o šiluminė galia – apie 230 MW. Jėgainėje energija bus gaminama iš nepavojingų komunalinių atliekų ir biokuro, ji per metus galės sutvarkyti apie 160 tūkst. tonų atliekų. Projektas finansuojamas Europos Sąjungos Sanglaudos fondo lėšomis.