Universalaus dizaino esmė – viešai naudojami gaminiai ar paslaugos turi būti tinkami visiems – aukštiems, žemiems, gerai matantiems ir silpnaregiams, vaikams, senjorams, gyventojams su individualiais poreikiais, taigi nereikia kurti gaminių ar paslaugų atskirai kiekvienai grupei. Todėl laikytis šio standarto verta net ir ekonomiškai.

„Didžioji dauguma mano sutiktų žmonių universalųjį dizainą supranta kaip neįgaliems arba senyvo amžiaus žmonėms būtiną prieinamą aplinką, be kurios jie negalėtų dalyvauti visuomenės gyvenime. Tačiau turime pripažinti, kad vis daugiau žmonių įsitikinę, jog egzistuoja dar ir kitas poreikis – keisti pačių produktų ir paslaugų dizainą, kad jis tiktų visiems miestiečiams. Jokia koncepcija nėra veiksminga, jei jos negalima įgyvendinti praktiškai. Ši taisyklė galioja ir universalaus dizaino sąvokai", – Vilniaus miesto savivaldybės pranešime cituojama vicemero Tomo Gulbino padėjėja Ana Staševičienė.

Strategija detaliai numato, kaip miesto gyvenime pritaikyti ir įgyvendinti universalų dizainą ir ką konkrečiai turi padaryti savivaldybės tarnautojai, kad pasiektų fizinės ir virtualios aplinkos universalumą.

„Labai džiugu, kad Vilnius jau turi programą, kuri padės kurti aplinką visiems. Nes būtent į Vilnių – sostinę, miestą lyderį, krypsta ir kitų rajonų žmonių su negalia akys, – cituojama Ginta Žemaitytė, Lietuvos žmonių su negalia sąjungos atstovė, – Esu žmogus, judantis neįgaliojo vežimėliu. Įsivaizduoju, kad gyvendama universalios, t. y. visiems tinkamos aplinkos sąlygomis, nebesusidurčiau su prieinamumo problemomis, nebeatkreipčiau į save dėmesio dėl įvairių slenksčių, siaurų durų, ar nemokančio bendrauti personalo. Kai aplinka ar paslaugos nepakankamai prieinamos, laikinai gali gelbėti mokėjimas bendrauti. Todėl labai svarbu, kad mokymams būtų skiriama daug dėmesio".

Universalaus dizaino

principais pagamintas

informacinis stendas.

Vilniaus m. sav. nuotr.

Strategijos įgyvendinimo pradžioje daug dėmesio bus skiriama Savivaldybės darbuotojų edukacijai. Mokymuose dalyvaus ir įvairių socialinių grupių atstovai. Darbuotojai ir bendruomenė kartu ieškos sprendimų, kaip universalaus dizaino principus taikyti mieste, teikiant įvairias paslaugas.

Įgyvendinant „Miestas visiems" strategiją, palaipsniui bus keičiamas diskriminuojantis požiūris į žmones su įvairiomis galimybėmis arba skirtingais poreikiais, kaip į specifinę grupę, kuriai reikalingas specialus aplinkos pritaikymas. Palaipsniui viešai skelbiama informacija turės būti pateikiama taip, kad ją galėtų suprasti ir perskaityti visi (vertimai Brailio raštu, lengvai suprantama kalba ir pan.). Fizinė aplinka taip pat bus pritaikoma, kad ji būtų patogi ir funkcionali visiems.

Tikimasi, kad universalaus dizaino principų taikymas taps įprasta praktika daugelyje sričių per dešimtį metų.

Strategiją drauge rengė Vilniaus savivaldybės specialistų ir individualiuosius poreikius turinčių vilniečių atstovų grupė.