Trečdalį Lietuvos nuotekų sutvarkanti Vilniaus nuotekų valykla vien per parą gali priimti 160 tūkst. kubinių metrų nuotekų ir išvalyti 97 tonas teršalų. Toks nuotekų kiekis užpildytų 64 olimpinius baseinus, o išvalytų teršalų kiekiui sutalpinti reikėtų daugiau nei 14 sunkvežimių.

Pašalins ne tik teršalus, bet ir mikroplastiką

Atnaujinta valykla veikia pagal Šiaurės šalių priimtus HELCOM aplinkosaugos standartus, kurių taikymas užtikrina dar didesnę Neries upės ir Baltijos jūros apsaugą. Valykloje įdiegtos naujausios technologijos, ji yra pasiruošusi sulaikyti bei pašalinti pačias mažiausias teršalų ir plastiko daleles.

„Po rekonstrukcijos Vilniaus nuotekų valymo įrenginiai atitinka Helsinkio komisijos rekomendacijas, kurios yra griežtesnės nei šiuo metu galiojančios Miestų nuotekų direktyvos normatyvai. Ypač džiugina tai, kad laboratoriniai tyrimai rodo, jog organinių teršalų koncentracija išvalytose Vilniaus nuotekose siekia tik 3,5 mg/l, kai rekomendacijose nurodyta maksimali leistina vertė yra 15 mg/l. Tai svarbus pasiekimas, atsižvelgiant į didelį nuotekų kiekį, išleidžiamą iš Vilniaus. Tokie rezultatai reikšmingai prisidės prie Neries ir Baltijos jūros taršos mažinimo", – teigia pranešime cituojamas aplinkos viceministras Justas Ruškys.

„Didžiuojamės, kad nuolat augančiam Vilniui yra tiekiamas tyras ir skanus vanduo, kurį galima gerti iš čiaupo, tačiau lygiai taip pat svarbu užtikrinti, kad miestas efektyviai ir tvariai sutvarkytų nuotekas, kurių kasmet vis daugėja, o jų užterštumas – didėja. Atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla užtikrina aukščiausius aplinkosaugos standartus, atliepia augančio miesto poreikius ir prisideda prie tvaresnės aplinkos kūrimo – tai yra vienas iš Žaliojo Vilniaus tikslų", – teigia Vilniaus miesto meras Valdas Benkunskas.

Pasak „Vilniaus vandenų" generalinio direktoriaus Sauliaus Savicko, užbaigus antrąjį Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcijos etapą ne tik padidėjo valyklos pajėgumai, bet ir buvo pasiektas kokybinis valyklos veiklos šuolis: valykla pasiruošusi sulaikyti ir išvalyti pačias smulkiausias – iki 12 mikronų dydžio (penkis kartus mažesnes už plauko skersmenį) plastiko, plaušo ir kitas fizines daleles, o tai iš esmės keičia nuotekų valymo standartus Vilniaus regione.

Rekonstruotą nuotekų valyklą atidarė (iš kairės) Justas Ruškys, Marius Citavičius, meras Valdas Benkunskas ir Saulius Savickas. „Vilniaus vandenų“ nuotr.

Susidariusias antrines žaliavas panaudos energijai išgauti

Taip pat didėja teršalų valymo efektyvumas – esminiai nuotekose esantys teršalai – azotas, bendrasis deguonies suvartojimas (BDS7) ir fosforas atitinkamai išvalomi nuo 2 iki 6 kartų geriau. Visa tai prisideda prie Neries upės, Nemuno, Kuršių marių ir Baltijos jūros apsaugos.

„Ne mažiau svarbu, kad valykla veikia žiedinės ekonomikos principais. Mes ne tik išvalome nuotekas ir sugrąžiname vandenį į gamtą, bet ir panaudojame valymo metu susidariusias antrines žaliavas elektros energijos gamybai, o dumblą atiduodame kompostuoti ir pažeistiems dirvožemio sluoksniams atstatyti. Kadangi jau dabar valykloje pasigaminame ketvirtadalį bendrovei reikiamos energijos, tai lemia mažesnes veiklos sąnaudas, o tai atsispindi vandens ir nuotekų tiekimo kainose – vilniečiai yra tarp mažiausiai mokančių už vandens tiekimą ir nuotekų tvarkymą", – teigia pranešime cituojamas S. Savickas.

Pasak S. Savicko, Vilniaus nuotekų valyklos rekonstrukcija užbaigia svarbų bendrovės veiklos etapą, tačiau darbai tuo nesibaigia – valykloje jau dabar yra diegiamas dirbtinis intelektas, kuris padės efektyvinti valyklos procesus ir keistis svarbiais duomenimis su kitų Europos miestų valyklomis, spręsti netipinius taršos atvejus. Taip pat planuojamas pilotinis šilumos atgavimo iš nuotekų srauto projektas kartu su „Vilniaus šilumos tinklais", rengiamasi ir monodeginimo gamyklos statybų darbams, kurioje planuojama iš antrinės valykloje išgaunamos žaliavos – dumblo – gaminti dar daugiau elektros ir atgauti šilumą (visa tai bendrovei leis atsisakyti gamtinių dujų vartojimo), o iš pelenų išgauti fosforą.

„Visa tai, ką darome ir planuojame įgyvendinti ateityje, mažins miesto poveikį aplinkai bei mūsų veiklos sąnaudas ir leis toliau didinti bendrovės veiklos efektyvumą", – sako S. Savickas.

„Vilniaus vandenų“ nuotr.

Valys beveik trečdalį visos šalies nuotekų

Valyklos antrojo rekonstrukcijos etapo darbus atliko UAB „Arginta". Šiuo etapu buvo atnaujinti pirminiai nusodintuvai, kuriuose pastatytas naujas riebalus iš nuotekų atskiriantis ir šalinantis įrenginys, rekonstruota vietinių nuotekų ir drenažo siurblinė. Siekiant efektyviau valyti smulkiuosius teršalus, valykloje pastatyta tretinio valymo įranga – nauja valymo grandis, kurioje atskiriamos smulkios dalelės.

2023 metais„Vilniaus vandenys" užbaigė Vilniaus nuotekų valyklos I rekonstrukcijos etapą – išplėtė jos pajėgumus ir pritaikė valyklą augančio miesto poreikiams. Rekonstrukcijos metu buvo atnaujinta ir rekonstruota valyklos mechaninė valymo grandis, išvalanti stambias atliekas. Taip pat buvo išplėsta ir rekonstruota biologinio valymo grandis – bioreaktoriai ir pastatytas naujas antrinis nusodintuvas, iš nuotekų šalinantis biologiškai skaidžius teršalus.

„Vilniaus vandenys“ tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko nuotekas daugiau nei 600 tūkst. gyventojų Vilniuje bei Vilniaus, Švenčionių ir Šalčininkų rajonuose. Per parą gyventojams patiekiama 94 tūkst. kub. metrų geriamojo vandens (tai yra maždaug ketvirtadalis viso Lietuvoje išgaunamo ir suvartojamo geriamojo vandens) ir išvaloma 116 tūkst. kubinių metrų nuotekų, kas sudaro beveik trečdalį visos šalies nuotekų.