„Vilniaus vandenys“ pardavė dalį nenaudojamų pastatų Bernardinų sode, pinigus investuos į žaliosios energetikos plėtrą
2021-06-11 10:00
Pavasario pradžioje „Vilniaus vandenys" paskelbė aukcione parduodanti dalį bendrovei priklausančių, Vilniaus senamiestyje, Bernardinų sode esančių pastatų. Aukcionas buvo sėkmingas, nebenaudojami pastatai parduoti už triskart didesnę nei pradinę kainą. Gautus pinigus bendrovė nusprendė skirti spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei žaliųjų projektų vystymui Vilniaus mieste.

VILNIAUS VANDENŲ iliustr.
Nors bendrovei „Vilniaus vandenys" priklausančius pastatus nepriklausomas turto vertintojas įvertino 1.47 mln. Eur kaina, gegužės pabaigoje vykusiame aukcione šie pastatai parduoti už daugiau nei du kartus didesnę sumą –- net 3.55 mln. eurų. Aukcione varžėsi 6 dalyviai.
Potencialų pirkėją, pasiūliusį didžiausią kainą, tikrina LR Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Gavus teigiamas jos išvadas, bus pasirašyta pardavimo-pirkimo sutartis ir atliekami kiti sandorio užbaigimo veiksmai.
„Pastatus parduoti nusprendėme, siekiant maksimaliai efektyvinti įmonės turto valdymą ir disponuoti tik įmonės tiesioginei veiklai reikalingu turtu. Aukcionui pasibaigus gerokai sėkmingiau nei tikėjomės, iš parduoto nekilnojamojo turto gautus pinigus ir sutaupytus parduotų pastatų eksploatavimo kaštus nusprendėme skirti strateginei prioritetinei sričiai - spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei „žaliųjų projektų" Vilniaus mieste vystymui“, – pranešime cituojamas įmonės generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Dar vienas projektas, į kurį bendrovė investuos už parduotus pastatus gautas lėšas, tai generatoriaus įrengimas. Jis leistų iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją. Bendrovės skaičiavimais per 20 metų eksploatacijos laikotarpį, generatorius pagamintų per 70.000 MWh žaliosios elektros energijos.
„Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip ne tik sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai, bet ir prisidėtume prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste, o ateityje galėtume taikyti ir mažesnį paslaugų tarifą savo klientams", – sako M. Švaikauskas.
Bendros „Vilniaus vandenų" investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
Žaliosios energijos gamyba ir naudojimas veikloje svariai prisidėtų prie „Vilniaus vandenų" tikslo vykdyti atsakingą veiklą, iki 2030 m. pasiekti 0-ilinį perkamas el. energijos kiekį technologinėje veikloje, sumažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą į aplinką. Skaičiuojama, kad saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 43 000 tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų.
Dalį aukcione už parduotus pastatus gautų lėšų bendrovė ketina skirti ir žaliųjų projektų mieste vystymui. Svarstoma idėja, kiekviename žaliajame Vilniaus plote – parke, skvere, kurių šiuo metu skaičiuojama per 50, įrengti po stacionarią vandens gertuvę ir taip vilniečiams bei miesto svečiams suteikti daugiau galimybių gerti švarų ir kokybišką vandenį, neperkant jo plastikiniuose buteliuose, prisidedant prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.
Pardavus dalį pastatų esančių Bernardinų sode, įmonė čia ir toliau vykdys vandens išgavimo bei tiekimo veiklą. Čia ir toliau veiks vandens tiekimo stotis, vandens rezervuaras ir vandens tyrimų laboratorija, kurių pagalba vanduo centrinei Vilniaus miesto daliai ir toliau bus tiekiamas iš vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 36 vandenvietes, 280 gręžinių, 153 vandentiekio siurblines, 20 vandens gerinimo (ruošimo) įrenginių ir daugiau nei 1700 km. vandentiekio vamzdynų tinklą. „Vilniaus vandenys" tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens.
Potencialų pirkėją, pasiūliusį didžiausią kainą, tikrina LR Vyriausybės Nacionaliniam saugumui užtikrinti svarbių objektų apsaugos koordinavimo komisija. Gavus teigiamas jos išvadas, bus pasirašyta pardavimo-pirkimo sutartis ir atliekami kiti sandorio užbaigimo veiksmai.
„Pastatus parduoti nusprendėme, siekiant maksimaliai efektyvinti įmonės turto valdymą ir disponuoti tik įmonės tiesioginei veiklai reikalingu turtu. Aukcionui pasibaigus gerokai sėkmingiau nei tikėjomės, iš parduoto nekilnojamojo turto gautus pinigus ir sutaupytus parduotų pastatų eksploatavimo kaštus nusprendėme skirti strateginei prioritetinei sričiai - spartesnei žaliosios energetikos plėtrai bei „žaliųjų projektų" Vilniaus mieste vystymui“, – pranešime cituojamas įmonės generalinis direktorius Marius Švaikauskas.
Savivaldybė tokį žingsnį vertina kaip visapusiškai naudingą miestui, nes tai proga įveiklinti menkai naudojamą nekilnojamą turtą ir pritaikyti jį vilniečių reikmėms, o už pastatus gautos lėšos yra investicijų injekcija sostinės vandentvarkos sektoriui.
Pasak „Vilniaus vandenų" vadovo, galvojant apie dar spartesnę žaliosios energetikos plėtrą, numatoma ant bendrovei priklausančių pastatų stogų, taip pat dalies vandenviečių teritorijoje, įrengti 800 KW galios saulės fotovoltines elektrines. Prie jau suplanuotų 4 saulės jėgainių, papildomai planuojama įrengti dar 4. Visos jos per 20 metų eksploatacijos laikotarpį leistų pasigaminti ir bendrovės reikmėms sunaudoti apie 33,5 tūkst. MWh žaliosios elektros energijos.Dar vienas projektas, į kurį bendrovė investuos už parduotus pastatus gautas lėšas, tai generatoriaus įrengimas. Jis leistų iš biodujų, kurios išsiskiria tvarkant nuotekų valymo metu susidarantį dumblą, pasigaminti žaląją energiją. Bendrovės skaičiavimais per 20 metų eksploatacijos laikotarpį, generatorius pagamintų per 70.000 MWh žaliosios elektros energijos.
„Įvertinę elektros energijos brangimo tendencijas, iš saulės gautą energiją naudotume savo reikmėms. Taip ne tik sumažintume bendrovės išlaidas elektros energijai, bet ir prisidėtume prie švaresnės aplinkos Vilniaus mieste, o ateityje galėtume taikyti ir mažesnį paslaugų tarifą savo klientams", – sako M. Švaikauskas.
Bendros „Vilniaus vandenų" investicijos į žalios energetikos plėtrą per šiuos ir ateinančius metus sieks beveik 3 milijonus eurų.
Žaliosios energijos gamyba ir naudojimas veikloje svariai prisidėtų prie „Vilniaus vandenų" tikslo vykdyti atsakingą veiklą, iki 2030 m. pasiekti 0-ilinį perkamas el. energijos kiekį technologinėje veikloje, sumažinti iškastinio kuro panaudojimą ir CO2 emisijos išmetimą į aplinką. Skaičiuojama, kad saulės elektrinių ir generatoriaus eksploatacijos laikotarpiu į aplinką išskiriamą CO2 emisiją bendrovei pavyktų sumažinti iki 43 000 tonų. Tai maždaug tiek, kiek per metus iškvepia trečdalis visų Vilniaus miesto gyventojų.
Dalį aukcione už parduotus pastatus gautų lėšų bendrovė ketina skirti ir žaliųjų projektų mieste vystymui. Svarstoma idėja, kiekviename žaliajame Vilniaus plote – parke, skvere, kurių šiuo metu skaičiuojama per 50, įrengti po stacionarią vandens gertuvę ir taip vilniečiams bei miesto svečiams suteikti daugiau galimybių gerti švarų ir kokybišką vandenį, neperkant jo plastikiniuose buteliuose, prisidedant prie švaresnės aplinkos išsaugojimo.
Pardavus dalį pastatų esančių Bernardinų sode, įmonė čia ir toliau vykdys vandens išgavimo bei tiekimo veiklą. Čia ir toliau veiks vandens tiekimo stotis, vandens rezervuaras ir vandens tyrimų laboratorija, kurių pagalba vanduo centrinei Vilniaus miesto daliai ir toliau bus tiekiamas iš vandenvietėje esančių artezinių gręžinių.
Didžiausia šalyje vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys" savo aptarnaujamoje teritorijoje eksploatuoja 36 vandenvietes, 280 gręžinių, 153 vandentiekio siurblines, 20 vandens gerinimo (ruošimo) įrenginių ir daugiau nei 1700 km. vandentiekio vamzdynų tinklą. „Vilniaus vandenys" tiekia geriamąjį vandenį ir tvarko daugiau nei 263 tūkst. klientų. Per parą bendrovė patiekia apie 93 tūkst. kub. metrų vandens.
Infrastruktūra
2026-08-20 09:43
Tarandės tunelio statybos darbai jau beveik baigti – įgyvendinta apie 90 proc. rangos darbų. Vis dėlto vairuotojams tuneliu dar teks palaukti: prieš atidarant objektą būtina išspręsti lietaus vandens nuvedimo problemą ir įrengti naują lietaus nuotekų sistemą.
2026-08-20 08:59
Prastos būklės savivaldybių tiltams ir viadukams gali būti skirta daugiau valstybės finansavimo. Susisiekimo ministerijos siūlymu Vyriausybė pritarė Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo tvarkos pakeitimams, kurie leis lėšas nukreipti ne tik tranzitiniams ar krašto apsaugos poreik...
2026-08-18 07:33
Lietuvoje sparčiai auganti saulės ir vėjo elektrinių gamyba leidžia pasiekti naujus vietinės elektros gamybos rekordus. Šiemet jau 70 dienų visa šalyje suvartota elektra buvo pagaminta Lietuvoje – tiek pat dienų, kiek užfiksuota per visus praėjusius metus. Vertinant visos elektros sistemos poreikį, ...
2026-08-12 14:53
Kalnėnuose įgyvendintas nuotekų infrastruktūros plėtros projektas, sudarantis sąlygas naujų gyvenamųjų kvartalų plėtrai ir jų prijungimui prie centralizuotos nuotekų tvarkymo sistemos. „Vilniaus vandenys“ šiame sostinės rajone nutiesė apie 1,1 km savitakinių ir 5,3 km slėginių nuotekų tinklų bei įre...
Prasideda vieno svarbiausių Vilniaus rajono kelių atnaujinimas: į 9 km ruožus investuojami milijonai
2026-08-05 09:18
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ pradeda vieno svarbiausių Vilniaus rajono kelių – krašto kelio Nr. 108 Vievis–Maišiagala–Nemenčinė – atnaujinimą. Artimiausiu metu skirtinguose šio kelio ruožuose bus vykdomi rekonstrukcijos, projektavimo ir rangos darbai, apimantys beveik 9 kilometrus. I...
2026-08-03 11:45
Naujausi Eurostato duomenys rodo, kad 2021–2025 m. Lietuvoje atsinaujinančių šaltinių dalis elektros suvartojime augo sparčiausiai tarp visų Europos Sąjungos valstybių. 2025 m. Lietuva ne tik pasivijo, bet ir aplenkė ES vidurkį – 49,9 proc. Šį proveržį lėmė sparti saulės ir vėjo elektrinių plėtra be...
2026-07-29 15:55
Kelių infrastruktūros bendrovė „Via Lietuva“ inicijavo magistralinio kelio A5 ruožo nuo 56,83 iki 72,50 km defektų ištyrimo ekspertizę. Sprendimas priimtas po to, kai šių metų pavasarį atliekant garantinę kelio apžiūrą buvo nustatyti statinio defektai. Siekiama objektyviai įvertinti jų atsiradimo pr...
2026-07-28 13:30
Šią savaitę magistraliniame kelyje A2 Vilnius–Panevėžys pradedami dar vieno daugiau kaip 2,2 km ilgio ruožo paprastojo remonto darbai. Juos vykdys UAB „Fegda“, o projektą už beveik 1,9 mln. eurų su PVM planuojama baigti iki šių metų lapkričio pabaigos.
2026-07-28 08:55
Europoje veikiantis EPC (angl. Engineering, Procurement and Construction, liet. „iki rakto“) rangovas „MT Group“ pasirašė reikšmingos apimties statybos rangos sutartį su „Cobra IS / Sener“ konsorciumu dėl pagrindinės infrastruktūros (angl. Balance of Plant) įgyvendinimo Vokietijos SGD terminale. Str...
2026-07-23 13:14
Didžiausia šalies vandentvarkos bendrovė „Vilniaus vandenys“ pradeda Nemenčinės nuotekų valyklos rekonstrukciją. Į projektą bus investuota 15 mln. eurų (be PVM). Modernizavus daugiau kaip keturis dešimtmečius veikiančią valyklą, joje bus įdiegtos pažangios azoto ir fosforo šalinimo technologijos, au...
2026-07-23 12:45
Daugiau nei šešis dešimtmečius eksploatuotas tiltas per Anykštą Anykščių rajone netrukus bus rekonstruotas iš pagrindų. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ pradeda rajoninio kelio Nr. 1207 Anykščiai–Burbiškis–Rubikiai 3,638 km esančio tilto rekonstrukciją, kurios vertė siekia beveik 1,8 mln. eu...
2026-07-23 09:10
Įgyvendinant vieną svarbiausių kelių infrastruktūros projektų Lietuvoje, „Via Lietuva“ gavo statybą leidžiantį dokumentą beveik 12 km ilgio valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 130 Kaunas–Prienai–Alytus rekonstrukcijai. Po rekonstrukcijos intensyviai naudojamas ruožas taps keturių eismo juostų magi...
2026-07-22 14:03
Lietuva žengia dar vieną svarbų žingsnį stiprindama elektros perdavimo infrastruktūrą ir energetinį saugumą. Vyriausybė pritarė nutarimui pradėti 330 kV elektros perdavimo linijos „Varduva“–Broceni inžinerinės infrastruktūros vystymo plano rengimą. Šis sprendimas leidžia pradėti teritorijų planavimo...
2026-07-21 13:51
Viename svarbiausių šalies magistralinių kelių – A11 Šiauliai–Palanga – netrukus prasidės dar vieno nusidėvėjusio ruožo remontas. Valstybės valdoma bendrovė „Via Lietuva“ Telšių rajone atnaujins beveik 7,3 km ilgio atkarpą, kurioje bus sutvarkyta kelio danga, autobusų stotelės, vandens nuvedimo sist...
2026-07-21 11:50
„Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) šiemet Klaipėdos apskrities elektros tinklo plėtrai ir modernizavimui skiria 40 mln. eurų. Investicijos leis nutiesti daugiau kaip 280 km kabelinių elektros linijų, pastatyti ir atnaujinti 125 transformatorines. Didžioji dalis lėšų bus skirta naujų klientų pri...
2026-07-21 10:58
Beveik prieš penkerius metus pradėta laivų šliuzo per Kauno hidroelektrinę (HES) idėja žengė dar vieną svarbų etapą. Parengtas planuojamos ūkinės veiklos poveikio aplinkai vertinimas (PAV), kuriame įvertintas galimas būsimo statinio poveikis gamtai, gyvenamajai aplinkai, elektros energijos gamybai i...
2026-07-21 10:17
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „Darnu Group“ baigė pirmąjį K. Jelskio gatvės rekonstrukcijos etapą Vilniuje, šalia plėtojamo „Sakų“ kvartalo. Kartu įrengta nauja viešoji aikštė su fontanu, poilsio erdvėmis ir komercinėmis zonomis. Į infrastruktūros atnaujinimą bendrovė jau investavo daugiau ka...
133 km žvyrkelių, 1 200 namų ūkių ir ilgalaikis efektas: kaip mažinamas dulkėtumas Lietuvos keliuose
2026-07-20 07:32
AB „Kelių priežiūra“ šiemet visoje Lietuvoje plečia žvyrkelių dulkėtumo mažinimo programą. Darbai jau vykdomi 39 savivaldybėse, o priemonės taikomos prioritetiniuose valstybinės reikšmės kelių ruožuose prie maždaug 1 200 namų ūkių. Programos tikslas – sumažinti dulkių poveikį gyventojams, pagerinti ...
2026-07-17 15:14
„Via Lietuva“ tęsia investicijas į laukinių gyvūnų apsaugos infrastruktūrą valstybinės reikšmės keliuose. Šiemet magistraliniuose keliuose bus įrengta apie 90 km apsauginių tvorų, o darbams skirta apie 8 mln. eurų.
2026-07-13 11:40
Ekonomikos ir inovacijų ministerija aštuoniems savivaldybių projektams skyrė 8,36 mln. eurų finansavimą elektros tinklų infrastruktūros plėtrai. Investicijos bus nukreiptos į laisvųjų ekonominių zonų, pramonės parkų ir kitų investicinių teritorijų aprūpinimą reikiamais elektros pajėgumais. Tikimasi,...






























































| www.julija.eu