Šis, Panerių, Algirdo ir Šv. Stepono gatvių ribojamas kvartalas, ilgą laiką buvo centrinio Vilniaus „baltoji dėmė“ – tarsi žinomas, bet nepažįstamas. Vietos neviliojo aplankyti: teritoriją juosė apgriuvusios tvoros, veikė dirbtuvės ir sandėliai, stūksojo degėsiai ir griuvėsiai. Čia įstrigo ir pati Šv. Diakono Stepono bažnyčia, kurios pamaldos nevyksta, nors prieš dešimtmetį ji buvo restauruota ir išsiskiria retu Vilniuje sgrafito sienų dekoru bei renesansinės pelenų spalvos fasadu.

Kvartalas slepia ir daugiau istorinių sluoksnių: buvusį marijavičių vienuolyną, Šv. Roko koplyčios pamatus, Lauryno Gucevičiaus kapavietę bei 1794 m. sukilimo istoriją.

Istorinis Šv. Stepono kvartalo kontekstas

Šv. Stepono kvartalas susiformavo ant senojo trakto – kelio nuo Rūdninkų vartų Eišiškių ir Rodūnios kryptimi. Šį kelią 1862 m. perkirto per Vilnių nutiestas geležinkelis. Šv. Stepono gatvę sovietmečiu dar labiau „sukapojus“ į dvi dalis, ši miesto dalis ėmė nykti ir liko uždara.

Čia stovi viena pirmųjų Vilniaus priemiesčių mūrinių šventovių – 1600 m. pastatyta Šv. Stepono bažnyčia, šalia kurios veikė Šv. Lozoriaus špitolė. 1715 m. bažnyčia perduota Šv. Roko vienuolijai, o XVIII a. viduryje čia įkurtas marijavičių vienuolynas su mergaičių mokykla ir vaistažolių sodu – įkvėpusiu dabartinio „Stepono sodo“ projekto pavadinimą.

1794 m. sukilimo metu priemiestis smarkiai nukentėjo: bažnyčia buvo apgriauta, vienuolynas sudegė. 1801–1806 m. pagal italų architekto Pjetro de Rosio projektą bažnyčia atstatyta, o jos fasadas papuoštas reta sgrafito technika. XIX a. pabaigoje vienuolynas paverstas kalėjimu, sovietmečiu teritorija tapo sandėlių, gamybos ir kelių tiesimo įmonių zona.

„Stepono sodo“ projektas: tiltas tarp istorijos ir miesto

Situacija ėmė keistis tik pastaraisiais metais, kai kvartale pradėta plėtoti gyvenamoji statyba. Reikšmingiausias projektas – „Stepono sodas“, inicijavęs teritorijos dalyvavimą „Open House Vilnius“ renginyje. Šiemet ši ekskursija sulaukė daugiau nei 1500 lankytojų ir tapo populiariausia.

Vystytojas ne tik pastatė naujus mažaaukščius daugiabučius, bet ir suprojektavo servitutinį pėsčiųjų taką nuo Panerių gatvės, leidžiantį miestiečiams susipažinti su istoriniu kvartalu. Takas pažymi ir istorinius kontūrus: trinkelių klombos žymi buvusių vienuolyno celių vietas, o tako forma atkartoja neišlikusį vienuolyno planą.

Kvartalas atsiveria vilniečiams

„Stepono sodo“ takas veda į pagrindinį kvartalo akcentą – Šv. Diakono Stepono bažnyčią su atminimo lenta Laurynui Gucevičiui. Ateityje čia planuojama atverti ir Šv. Roko koplytėlę, sumažinus dalies teritorijos žemės lygį.

Projekto architektė Andrė Baldišiūtė pabrėžia, kad naujoji architektūra gerbia istoriją – pastatai atitraukti nuo bažnyčios, jų mastelis ir spalvos derinamos prie aplinkos, o individualūs įėjimai bei dviejų aukštų butai kuria mažesnio mastelio, vilnietišką urbanistinę dvasią.

Be to, projekte įdiegta geoterminio šildymo sistema, mažinanti energijos sąnaudas ir aplinkos pėdsaką. Didžiausias indėlis į miestą – kvartalo atvėrimas ir istorinės atminties įprasminimas.

Naujas miesto audinio sluoksnis

Šiandien Šv. Stepono kvartalas tampa nauju Vilniaus Senamiesčio ir Naujamiesčio sandūros traukos tašku. Teritorija atsiveria per naujus pėsčiųjų takus, savivaldybės planuojamą Šv. Stepono skverą, šiuolaikines rekreacijos paslaugas ir kitų vystytojų projektus.

Po ilgų dešimtmečių uždarumo ši miesto dalis sugrįžta į aktyvų urbanistinį gyvenimą – kaip pagarbus istorijai, bet šiuolaikiškas Vilniaus kvartalas. 

Rengėjų – Open House Vilnius nuotr.