„Įsipareigojome prisidėti prie Neries būklės gerinimo ne tik aktyviai edukuodami visuomenę, bet ir imdamiesi konkrečių veiksmų. Tai ilgalaikė ir mums itin svarbi iniciatyva, kilusi ne tik iš atsakomybės aplinkai, bet ir iš natūralaus ryšio su miesto upėmis. Pirmieji rezultatai tik patvirtina – stengtis tikrai yra dėl ko. Pagrindinių upių kaimynystėje vystome ne vieną NT projektą, todėl ir toliau skirsime dėmesį upių ekosistemų gerovei“, – sako projektą inicijavusios „Darnu Group“ korporatyvinių reikalų ir rinkodaros direktorė Akvilė Liaudanskienė, cituojama įmonės pranešime.

Upės šiukšlių „klasika“ – metalas ir padangos

Nors dugno valymo darbus planuota pradėti birželio pradžioje, gamtinės sąlygos planus pakoregavo.

„Pirmuosius nėrimus atlikome vasaros pradžioje, tačiau intensyvūs krituliai ir aukštas vandens lygis lėmė beveik nulinį vandens skaidrumą ir itin apsunkino darbus. Todėl prie intensyvesnių valymo darbų perėjome rugsėjį, vandeniui atslūgus ir nuskaidrėjus“, – pasakoja Lietuvos hidrobiologų draugijos narys ir „Darnu Group“ konsultantas upių iniciatyvoms Kęstutis Skrupskelis.

Pasak jo, toks Neries dugno valymas – pirmasis istorijoje. Jau per pirmuosius akcijos mėnesius iš upės dugno iškelta daugiau nei 2 tonos žmogaus veiklos sukurtų atliekų – tiek smulkių, tiek stambiagabaričių.

„Per pirmąjį etapą surinkome daugiau nei dvi tonas antropogeninės kilmės šiukšlių: 1 218 kg įvairių metalo gaminių, 1 020 kg automobilių padangų (89 vienetus), 106 kg stiklo, 80 kg plastiko ir 41 kg kitų atliekų, tarp jų – tekstilės. Pagal svorį dominuoja metalas, tačiau kiekiu jam nedaug nusileidžia padangos ir stiklo tara. Tarp radinių – trys elektriniai dviračiai, du elektriniai paspirtukai, durų ar kameros grotos bei keturi mobilieji telefonai“, – vardija K. Skrupskelis.

Daugiausia šiukšlių rasta miesto centre, dešiniajame Neries krante, ties Baltuoju tiltu. Ypač užterštas ruožas driekėsi iki pat Seimo rūmų, o gausiais metalo atliekų kiekiais išsiskyrė ir Žvėryno pradžios krantinė.

Dugne – šimtmečius taršą galinčios skleisti atliekos

Nors ankstesni vandens kokybės tyrimai rodo, kad Neries vanduo gana švarus, akivaizdu, jog per daugelį metų upė sukaupė didelį kiekį žmogaus paliktų šiukšlių, kurios ir toliau daro neigiamą poveikį ekosistemai.

„Dauguma šių atliekų po vandeniu galėtų išlikti ne dešimtmečius, o šimtus metų, lėtai skleisdamos metalų oksidus, mikroplastiką ir kitas kenksmingas medžiagas. Tai pažeidžia upėje gyvenančią fauną ir florą. Ištraukdami tokias atliekas ne tik pašaliname taršos šaltinius, bet ir grąžiname natūralumą upės buveinėms“, – aiškina specialistas.

Iškeltos atliekos kruopščiai peržiūrimos, rūšiuojamos ir perduodamos perdirbti. Valymo metu narai taip pat stebėjo gyvąją Neries ekosistemą – žuvis, vėžius, saugomas kurklių buveines. Vis dėlto, anot K. Skrupskelio, nerimą keliančių vaizdų buvo gerokai daugiau nei džiuginančių.

„Remdamiesi ankstesne patirtimi, prognozavome net prastesnę situaciją, tačiau gyvai matant upės dugną ir traukiant įvairiausias atliekas, po vandeniu atsiverianti realybė vis tiek kelia didelį susirūpinimą dėl mūsų visų atsakomybės ir požiūrio į miesto gamtą“, – teigia jis.

Darbai bus tęsiami

Smulkios šiukšlės buvo renkamos į tinklinius maišus po vandeniu ir perduodamos narus lydinčiai valčiai, o stambiagabaričiams daiktams ištraukti dažnai prireikdavo 2–3 narų pastangų. Penkių patyrusių narų komanda judėjo pasroviui, išsidalindama į 2–3 metrų pločio ruožus. Sekliose pakrantėse dirbta su paviršinio nardymo įranga, o gilesnėse vietose naudoti suspausto oro balionai ir papildomas apšvietimas, būtinas mažo skaidrumo vandenyje.

Šiemet Neries dugno valymo darbai bus tęsiami. Nuo birželio vidurio planuojama išvalyti dar 7 km ruožą nuo Verkių iki Baltojo tilto, darbus pradedant tuomet, kai jie nebetraukdys žuvų neršto ir paukščių perėjimo laikotarpio.

Neries valymo projektas – ne pirma „Darnu Group“ inicijuota aplinkosauginė veikla. Anksčiau buvo valoma ir Vilnelės vaga – per trejus metus ten surinkta 10 tonų šiukšlių.

„Upės – tai ne tik miesto kraštovaizdžio ar rekreacijos dalis, bet ir svarbi miesto tapatybės dalis, už kurią atsakinga visa bendruomenė. Norime, kad šis projektas taptų priminimu kiekvienam vilniečiui vertinti šalia esantį turtą ir atsakingai elgtis su miesto gamta“, – pabrėžia A.Liaudanskienė. 

„Darnu Group“ nuotr.