Sostinės evakuacijos planą sudaro dvi dalys: neviešoji ir viešoji. Neviešoji dalis skirta institucijų tarpusavio sąveikai – čia įvertintos grėsmės, rizikos, reikalingi žmogiškieji ir transporto ištekliai, sudėlioti bendri institucijų veikimo mechanizmai ir kt. Viešosios dalies informacija parengta pagal vilniečių poreikius. Čia paaiškinamas evakuacijos procesas, pateikiami pagal seniūnijas pritaikyti maršrutai, surinkimo bei tarpiniai punktai, kita aktuali informacija. Parengtas leidinys yra pasiekiamas internetu saugusvilnius.lt, o fizinių kopijų bus galima rasti seniūnijose bei bibliotekose.

„Parengtas evakuacijos planas savaime nereiškia, kad laukiame realios grėsmės ir ruošiamės miesto evakuacijai. Įvairūs pastarųjų metų įvykiai, pavyzdžiui, lėktuvo nukritimas tiesiog vilniečių kieme, parodė, kaip svarbu būti iš anksto pasiruošusiems kylantiems lokaliems iššūkiams. Šiuo metu skirtingiems scenarijams esame pasiruošę geriau nei bet kada iki šiol, tačiau tikimės, kad planas liks dulkėti stalčiuje ir bus išbandomas tik pratybose", – komentuoja pranešime cituojamas Vilniaus meras Valdas Benkunskas.

Svarbiausia vadovautis policijos ir kariuomenės nurodymais

Planas rengtas tiek įvertinus karinę patirtį Ukrainoje, tiek semiantis žinių iš evakuacijos praktikų JAV, kur tai reikalinga dėl gamtinių katastrofų. Siekta parengti universalų planą, nustatyti procedūras, kurios būtų tinkamos ir esant mažesnėms grėsmėms bei siekiant evakuoti miestą dalimis.

„Lietuvos kariuomenė siekia, kad šalies gynyba būtų nuolat testuojama, organizuojamos pratybos ir sąveika su sąjungininkais, o šiuo atveju, ir miestų savivalda. Plačiąja prasme, valstybės gynyba apjungia Lietuvos kariuomenės ir atskirų institucijų veiksmus ginant Lietuvos teritoriją, jos sostinę Vilnių ir kitus šalies miestus. Vilniaus miesto gynyba turėtų būti svarbi vilniečiams, o jei būtų poreikis vykdyti evakuaciją, reikėtų vadovautis oficialių institucijų – policijos, kariuomenės – nurodymais, kurie būtų skelbiami žiniasklaidoje, oficialiuose šalies institucijų puslapiuose, radijuje, televizijoje bei gyvai ant žemės", – sako pranešime cituojamas Lietuvos kariuomenės Gynybos štabo viršininkas generolas leitenantas Remigijus Baltrėnas.

Pexels nuotr.

Miesto evakuacija gali būti inicijuojama dėl ekstremalių infrastruktūros avarijų, stiprių gamtinių stichijų, branduolinės grėsmės, hibridinių atakų ar karinės invazijos. Priklausomai nuo priežasties, gali skirtis evakuacijos mastas. Evakuacija gali būti vykdoma ir miesto ribose, evakuojant vilniečius iš vieno rajono į kitą.

Rengiant planą aktyviai bendradarbiauta su įvairiomis organizacijomis bei įstaigomis, kurios ekstremalios situacijos atveju padėtų užtikrinti gyventojų saugumą: kitomis savivaldybėmis, Vilniaus savivaldybei pavaldžiomis įstaigomis, Lietuvos šaulių sąjunga, Lietuvos Raudonuoju Kryžiumi bei Vilniaus apskrities vyriausiuoju policijos komisariatu.

Planas parengtas konsultuojantis su Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamentu prie Vidaus reikalų ministerijos bei remiantis jų nacionaliniu mastu nustatytomis gairėmis.

„Mūsų vertinimu, evakuacijos plane Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento vaidmuo yra kertinis dėl dviejų aspektų. Pirma, PAGD koordinuotų evakavimą nacionaliniu mastu, kas būtų labai svarbu ir Vilniaus miestui, nes turėtume procesą organizuoti taip, kad jis derėtų su tuo, kas vyksta likusioje šalyje. Antra, PAGD įsitraukia tuo atveju, kai savivaldybės nebėra pajėgios suteikti visapusiškos pagalbos, ir reikia papildomai pasitelkti civilinės saugos pajėgas arba valstybės rezervo priemones, pavyzdžiui palapines, generatorius, miegmaišius. Lietuvos ugniagesiai gelbėtojai visada yra pasiruošę atlikti gelbėjimo darbus ir suteikti pagalbą gyventojams", – teigia pranešime cituojamas Priešgaisrinės apsaugos ir gelbėjimo departamento direktorius vidaus tarnybos generolas Renatas Požėla.

Freepik nuotr.

Atnaujintas evakuacijos planas yra viena iš Vilniaus gynybos politikos plano dalių. Gynybos politikos planą sudaro dvi pagrindinės sritys: paramos gynybai ir civilinės saugos stiprinimo. Įgyvendinant šį planą, suformuotas miesto kontrmobilumo priemonių parkas, plečiami sirenų bei priedangų tinklai, vykdomos gyventojų švietimo iniciatyvos.

Pirmas evakuacijos proceso etapas – gyventojų perspėjimas

Plane numatytas penkių žingsnių evakuacijos procesas nuo gyventojų perspėjimo iki grįžimo į miestą, kai tam yra galimybė.

Kilus pavojui, dėl kurio reikėtų palikti miestą, gyventojai pirmiausia būtų nedelsiant informuojami sirenomis, perspėjimo pranešimais mobiliuosiuose telefonuose bei per oficialius informacijos sklaidos kanalus: radiją (M-1, Radiocentras, LRT), LRT televiziją, savivaldybės tinklalapį, soc. tinklus.

Pirmuoju pranešimu būtų siunčiama žinia apie ekstremalios situacijos pobūdį, evakuacijos būtinybę, skelbiama pagrindinė informacija apie evakuacijos maršrutus. Gyventojai gautų konkrečius nurodymus pagal jų vietovę – pranešime būtų nurodomi seniūnijai paskirti maršrutai, surinkimo ir tarpiniai evakavimo punktai, evakuacijos laikas.

Informacija apie galimus eismo apribojimus, nukreipimus ir prioritetinius maršrutus oficialiuose kanaluose būtų nuolat atnaujinama pagal eismo situaciją realiuoju metu.

„Evakuacijos metu yra svarbu užtikrinti tikslią ir aiškią informaciją, kuri padėtų gyventojams priimti tinkamus sprendimus evakuacijos metu. Gyventojų informavimas bus organizuojamas etapais priklausomai nuo situacijos pokyčių, užtikrinant visapusišką pasiruošimą ir veiksmų sklandumą", – komentuoja meras.

Siekiant užtikrinti patogų ir greitą informacijos pasiekiamumą visiems gyventojams, aktualiausia informacija, susijusi su gyventojų saugumu taip pat būtų teikiama savivaldybės civilinės saugos linija 19101. Linijos operatoriai teiktų informaciją apie evakuacijos procesą, maršrutus, tarpinius evakavimo ir surinkimo punktus, atsakytų į kitus aktualius klausimus.

Skirtingiems scenarijams – trys evakuacijos kryptys

Atsižvelgiant į skirtingas grėsmes, plane numatyti trys evakuacijos scenarijai: Panevėžio / Šiaulių kryptimi, Kauno / Klaipėdos kryptimi ir Alytaus / Lenkijos pasienio kryptimi. Evakuacijos kryptis būtų pranešama gyventojams tik paskelbus apie būtinybę evakuotis.

Sauliaus Žiūros nuotr.

Evakuacijos kryptys parinktos siekiant maksimaliai sumažinti eismo spūstis ir užtikrinti, kad gyventojai galėtų saugiai pasiekti iš anksto numatytus surinkimo punktus bei tarpinius evakavimo punktus. Svarbu atkreipti dėmesį, kad evakuacijos krypčių miestai nebūtinai yra galutiniai evakuacijos taškai – gyventojai gali būti nukreipiami ir į pakeliui esančias gyvenvietes. Vilniaus savivaldybė yra sudariusi tarpusavio pagalbos sutartis su 16 kitų savivaldybių, kad prireikus vilniečiais būtų pasirūpinta.

Kiekvienam evakuacijos scenarijui numatyti pagrindiniai bei alternatyvūs maršrutai iš kiekvienos seniūnijos, kuriuos galima patogiai pasiekti per „Google" žemėlapius, spustelėjus nuorodas, esančias viešojoje evakuacijos plano dalyje. Plane taip pat analogiškai nurodomi maršrutai už miesto ribų.

„Planuodami evakuacijos kryptis bei maršrutus įvertinome ir mūsų kelių būklę, identifikavome kritines vietas, kuriose susidaro „butelio kakliukai". Kadangi tai yra valstybinės reikšmės infrastruktūriniai projektai, kreipėmės į valdžios institucijas dėl resursų juos sutvarkyti", – teigia V. Benkunskas.

Meras įvardija penkis prioritetinius projektus: „Siekiant užtikrinti didesnį gyventojų saugumą, būtina atlikti šiuos darbus: Valakampių tilto kapitalinis remontą, A1 išvažiavimo platinimą, Mykolo Lietuvio gatvės statybą bei Geležinio vilko ir Molėtų plento sankryžos rekonstravimą į dviejų lygių sankryžą, Šiaurinės gatvės statybą nuo Vilniaus Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g., Eišiškių plento rekonstravimą jį platinant."

Svarbu pažymėti, kad evakuacijos procesas yra dinamiškas, todėl visos pateikiamos kryptys gali būti koreguojamos atsižvelgiant į situaciją. Jei pagrindiniai maršrutai taptų neprieinami dėl infrastruktūros pažeidimų, transporto spūsčių ar kitų nenumatytų aplinkybių, būtų nedelsiant paskelbiama apie alternatyvius maršrutus ar kitas evakuacijos kryptis.

I. Stulgaitės-Kriukienės nuotr.

Negalintiems evakuotis patiems – numatyta savivaldybės pagalba

Sostinės evakuacijos plane numatoma trijų tipų evakuacija – savarankiškas išvykimas, evakuacija su savivaldybės pagalba bei socialines ar slaugos paslaugas namuose gaunančių asmenų evakuacija.

Vilniečiai, turintys automobilius ir galintys savarankiškai palikti miestą, turėtų pasirūpinti svarbiausiais daiktais bei, naudodamiesi savivaldybės nurodytais maršrutais, išvažiuoti iš miesto.

Neturintys galimybių išvykti savarankiškai, turėtų pasiekti artimiausią surinkimo punktą – visoje sostinėje numatyta beveik 60 tokių punktų. Čia gyventojai būtų suskirstomi į grupes, formuojamos transporto priemonių kolonos ir jų palydos. Negalintiems savarankiškai pasiekti surinkimo punkto, reikėtų paskambinti civilinės saugos linija 19101, kad būtų paskirtas savanoris, galintis palydėti, arba transportas pavėžėjimui.

Trumpalaikė pagalba (pavyzdžiui vanduo ar maistas) gyventojams taip pat būtų teikiama numatytuose 10 tarpinių surinkimo punktų. Vilniuje numatyta ir 12 galutinių evakuacijos taškų – priėmimo punktų.

Asmenų, gaunančių socialines paslaugas tiek namuose, tiek socialinės priežiūros įstaigose, taip pat pažeidžiamų gyventojų evakuacijos procesas būtų organizuojamas pagal toje įstaigoje numatytą tvarką. Savivaldybė, kaip remiančioji institucija, organizuotų transporto pagalbą bei telktų žmogiškuosius resursus evakavimui organizuoti.

VTPSI nuotr.

„Bendradarbiaudami su pavaldžiomis sveikatos ir globos įstaigomis įvertinome, kiek gyventojų gali prireikti pagalbos evakuotis, apskaičiavome autobusų poreikį gyventojų pervežimui, o „Vilniaus viešasis transportas" pritaiko transporto priemones, kad būtų galima kuo saugiau ir patogiau evakuoti asmenis, turinčius judėjimo negalią", – komentuoja meras.

Kviečia gyventojus iš anksto susipažinti su planu

Kad evakuacija būtų sklandi, gyventojai kviečiami iš anksto susipažinti su evakuacijos procesu ir turėti savo šeimos planą – apgalvoti susitikimo vietą, svarbiausius kontaktus, konkrečius veiksmus skirtingose situacijose. Kuo daugiau detalių apgalvojama iš anksto, tuo ramiau galima reaguoti į iškylančias grėsmes.

Susipažįstant su evakuacijos planu, pirmiausia reikėtų įvertinti, kuris evakuacijos tipas būtų tinkamas pagal asmeninę ar šeimos situaciją: savarankiškai (jei turi savo automobilį), su savivaldybės pagalba per surinkimo punktus arba gaunantiems socialines ar slaugos paslaugas namuose.

Jeigu nusprendžiama evakuotis savarankiškai, svarbu peržiūrėti numatytus maršrutus, kurie vestų nuo namų, darbo ar kitų dažnai lankomų vietų, o jeigu reikalinga savivaldybės pagalba – žinoti artimiausius surinkimo punktus. Gaunantiems socialines ar slaugos paslaugas namuose padės juos lankantys darbuotojai. Nesulaukus jų, reikėtų skambinti civilinės saugos pagalbos linija 19101.

Galiausiai, visais atvejais rekomenduojama pasiruošti išvykimo krepšį su būtiniausiais daiktais: maistu, vandeniu, drabužiais, nepamiršti pasiimti dokumentų.

Kilus grėsmei, dėl kurios reikėtų evakuotis, gyventojai turėtų tikrinti pranešimus apie evakuacijos eigą ir laikytis institucijų nurodymų, kad būtų išvengiama sąmyšio mieste. Taip pat reikėtų vadovautis plane numatytais bendruomeniškumo principais: pasiruošti iš anksto, stengtis išlikti ramiais ir sąmoningais, dalintis informacija su kitais, padėti asmenims su negalia, kaimynams (patariama susipažinti ir aptarti, kuo galite vieni kitiems padėti) bei rodyti pavyzdį kitiems.