Vilnius ruošiasi liūtims: GRINDA skiria 46 mln. eurų – kas keisis jau šiemet?
2026-05-05 14:36
Vilnius stiprina atsparumą ekstremalioms liūtims – miesto paviršinių nuotekų infrastruktūrai modernizuoti skiriamos dešimčių milijonų eurų investicijos. UAB „Grinda“ šiemet į tinklų statybą investuos 15 mln. eurų, o iki 2029 metų bendra suma pasieks 46 mln. eurų. Tikimasi, kad šie sprendimai reikšmingai sumažins gatvių užtvindymo riziką, pagerins eismo sąlygas ir apsaugos gyventojų turtą.
Sauliaus Žiūros nuotr.
Strateginis posūkis: nuo pasekmių prie prevencijos
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Grinda“ keičia paviršinių nuotekų valdymo strategiją – pereinama nuo reagavimo į liūčių padarinius prie ilgalaikės infrastruktūros stiprinimo. Pasak miesto mero Valdo Benkunsko, investicijos orientuotos į sisteminius sprendimus, kurie užtikrins sklandų miesto funkcionavimą net ir ekstremaliomis oro sąlygomis.
Problema išlieka struktūrinė: šiuo metu tik apie ketvirtadalis Vilniaus teritorijos turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus. Intensyvių liūčių metu vandens srautai kai kur siekia dešimtis kubinių metrų per sekundę, todėl esama infrastruktūra paprasčiausiai nepajėgi jų suvaldyti.
Didžiausi projektai ir prioritetinės teritorijos
Pastaraisiais metais jau įgyvendinti reikšmingi projektai. Vienas jų – Kalvarijų gatvėje nutiesta daugiau nei 4,5 km naujų tinklų sistema, sumažinusi užtvindymo riziką vienoje judriausių miesto arterijų.
2026 metais didžiausias dėmesys skiriamas tinklų remontui ir plėtrai Savanorių prospekte, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvėse. Taip pat tęsiama plėtra Senamiestyje – Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse.
Modernizacijos darbai planuojami ir kitose kritinėse vietose: Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio bei Vilniaus gatvėse. Šiose teritorijose infrastruktūra bus pritaikoma didesniems vandens srautams ir klimato kaitos keliamoms rizikoms.
Juodojo kelio projektas – atsakas ekstremalioms liūtims
Vienas ambicingiausių projektų bus įgyvendintas Juodojo kelio teritorijoje. Čia numatyta įrengti beveik 3 km magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą, prilygstančią maždaug 8 olimpiniams baseinams, bei modernius nuotekų valymo įrenginius.
Ši infrastruktūra leis per trumpą laiką surinkti ir suvaldyti didelius vandens kiekius, sumažinant staigių užtvindymų riziką aplinkinėse teritorijose.
Augantis tempas nepaisant sudėtingų sąlygų
Vien per 2025 metus UAB „Grinda“ nutiesė daugiau nei 5 km naujų tinklų ir atnaujino dar per 1 km esamų. Tai ženklus progresas mieste, kur paviršinių nuotekų infrastruktūra ilgą laiką vystėsi lėčiau nei urbanistinė plėtra.
Vis dėlto darbų tempą riboja sudėtingos sąlygos: po žeme trūksta vietos, tankiai išsidėstę kiti inžineriniai tinklai, o statybų metu dažnai aptinkami archeologiniai radiniai. Dėl jų tenka koreguoti projektus ir stabdyti darbus, tačiau strateginė kryptis nesikeičia – investicijos tęsiamos ten, kur jų labiausiai reikia.
Įspūdingi faktai apie Vilniaus nuotekų sistemą
Vilniaus paviršinių nuotekų sistema pasižymi įspūdingais mastais. Didžiausiame – 1072 ha ploto – Geležinio Vilko baseine per stiprias liūtis susidaro iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę – toks kiekis galėtų užpildyti olimpinį baseiną per maždaug pusantros minutės.
Giliausias tinklas Ukmergės gatvėje siekia net 18 metrų gylį – tai prilygsta šešių aukštų pastatui po žeme. Plačiausias vamzdynas Eigulių gatvėje yra 2,6 metro skersmens – jame tilptų lengvasis automobilis.
Didžiausia paviršinių nuotekų kaupykla įrengta Taurupės gatvėje – jos talpa siekia apie 50 tūkst. kubinių metrų vandens, arba maždaug 20 olimpinių baseinų. Ši infrastruktūra saugo aplink Sudervės upelį esančias gyvenamąsias teritorijas nuo užtvindymo.
Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Grinda“ keičia paviršinių nuotekų valdymo strategiją – pereinama nuo reagavimo į liūčių padarinius prie ilgalaikės infrastruktūros stiprinimo. Pasak miesto mero Valdo Benkunsko, investicijos orientuotos į sisteminius sprendimus, kurie užtikrins sklandų miesto funkcionavimą net ir ekstremaliomis oro sąlygomis.
Problema išlieka struktūrinė: šiuo metu tik apie ketvirtadalis Vilniaus teritorijos turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus. Intensyvių liūčių metu vandens srautai kai kur siekia dešimtis kubinių metrų per sekundę, todėl esama infrastruktūra paprasčiausiai nepajėgi jų suvaldyti.
Didžiausi projektai ir prioritetinės teritorijos
Pastaraisiais metais jau įgyvendinti reikšmingi projektai. Vienas jų – Kalvarijų gatvėje nutiesta daugiau nei 4,5 km naujų tinklų sistema, sumažinusi užtvindymo riziką vienoje judriausių miesto arterijų.
2026 metais didžiausias dėmesys skiriamas tinklų remontui ir plėtrai Savanorių prospekte, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvėse. Taip pat tęsiama plėtra Senamiestyje – Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse.
Modernizacijos darbai planuojami ir kitose kritinėse vietose: Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio bei Vilniaus gatvėse. Šiose teritorijose infrastruktūra bus pritaikoma didesniems vandens srautams ir klimato kaitos keliamoms rizikoms.
Juodojo kelio projektas – atsakas ekstremalioms liūtims
Vienas ambicingiausių projektų bus įgyvendintas Juodojo kelio teritorijoje. Čia numatyta įrengti beveik 3 km magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą, prilygstančią maždaug 8 olimpiniams baseinams, bei modernius nuotekų valymo įrenginius.
Ši infrastruktūra leis per trumpą laiką surinkti ir suvaldyti didelius vandens kiekius, sumažinant staigių užtvindymų riziką aplinkinėse teritorijose.
Augantis tempas nepaisant sudėtingų sąlygų
Vien per 2025 metus UAB „Grinda“ nutiesė daugiau nei 5 km naujų tinklų ir atnaujino dar per 1 km esamų. Tai ženklus progresas mieste, kur paviršinių nuotekų infrastruktūra ilgą laiką vystėsi lėčiau nei urbanistinė plėtra.
Vis dėlto darbų tempą riboja sudėtingos sąlygos: po žeme trūksta vietos, tankiai išsidėstę kiti inžineriniai tinklai, o statybų metu dažnai aptinkami archeologiniai radiniai. Dėl jų tenka koreguoti projektus ir stabdyti darbus, tačiau strateginė kryptis nesikeičia – investicijos tęsiamos ten, kur jų labiausiai reikia.
Įspūdingi faktai apie Vilniaus nuotekų sistemą
Vilniaus paviršinių nuotekų sistema pasižymi įspūdingais mastais. Didžiausiame – 1072 ha ploto – Geležinio Vilko baseine per stiprias liūtis susidaro iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę – toks kiekis galėtų užpildyti olimpinį baseiną per maždaug pusantros minutės.
Giliausias tinklas Ukmergės gatvėje siekia net 18 metrų gylį – tai prilygsta šešių aukštų pastatui po žeme. Plačiausias vamzdynas Eigulių gatvėje yra 2,6 metro skersmens – jame tilptų lengvasis automobilis.
Didžiausia paviršinių nuotekų kaupykla įrengta Taurupės gatvėje – jos talpa siekia apie 50 tūkst. kubinių metrų vandens, arba maždaug 20 olimpinių baseinų. Ši infrastruktūra saugo aplink Sudervės upelį esančias gyvenamąsias teritorijas nuo užtvindymo.
Infrastruktūra
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
Vilniuje – didžiausias itin greito elektromobilių įkrovimo parkas: vienu metu krausis 20 automobilių
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
2026-10-01 07:08, papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...
| www.julija.eu