Strateginis posūkis: nuo pasekmių prie prevencijos

Vilniaus miesto savivaldybė kartu su UAB „Grinda“ keičia paviršinių nuotekų valdymo strategiją – pereinama nuo reagavimo į liūčių padarinius prie ilgalaikės infrastruktūros stiprinimo. Pasak miesto mero Valdo Benkunsko, investicijos orientuotos į sisteminius sprendimus, kurie užtikrins sklandų miesto funkcionavimą net ir ekstremaliomis oro sąlygomis.

Problema išlieka struktūrinė: šiuo metu tik apie ketvirtadalis Vilniaus teritorijos turi centralizuotus lietaus nuotekų tinklus. Intensyvių liūčių metu vandens srautai kai kur siekia dešimtis kubinių metrų per sekundę, todėl esama infrastruktūra paprasčiausiai nepajėgi jų suvaldyti.

Didžiausi projektai ir prioritetinės teritorijos

Pastaraisiais metais jau įgyvendinti reikšmingi projektai. Vienas jų – Kalvarijų gatvėje nutiesta daugiau nei 4,5 km naujų tinklų sistema, sumažinusi užtvindymo riziką vienoje judriausių miesto arterijų.

2026 metais didžiausias dėmesys skiriamas tinklų remontui ir plėtrai Savanorių prospekte, S. Konarskio, Gedvydžių, Taikos, L. Asanavičiūtės, Čiobiškio, V. Pietario ir Žemaitės gatvėse. Taip pat tęsiama plėtra Senamiestyje – Trakų, Barboros Radvilaitės ir Maironio gatvėse.

Modernizacijos darbai planuojami ir kitose kritinėse vietose: Antakalnio, P. Vileišio, Juodojo kelio bei Vilniaus gatvėse. Šiose teritorijose infrastruktūra bus pritaikoma didesniems vandens srautams ir klimato kaitos keliamoms rizikoms.

Juodojo kelio projektas – atsakas ekstremalioms liūtims

Vienas ambicingiausių projektų bus įgyvendintas Juodojo kelio teritorijoje. Čia numatyta įrengti beveik 3 km magistralinių paviršinių nuotekų tinklų, didelės talpos kaupyklą, prilygstančią maždaug 8 olimpiniams baseinams, bei modernius nuotekų valymo įrenginius.

Ši infrastruktūra leis per trumpą laiką surinkti ir suvaldyti didelius vandens kiekius, sumažinant staigių užtvindymų riziką aplinkinėse teritorijose.

Augantis tempas nepaisant sudėtingų sąlygų

Vien per 2025 metus UAB „Grinda“ nutiesė daugiau nei 5 km naujų tinklų ir atnaujino dar per 1 km esamų. Tai ženklus progresas mieste, kur paviršinių nuotekų infrastruktūra ilgą laiką vystėsi lėčiau nei urbanistinė plėtra.

Vis dėlto darbų tempą riboja sudėtingos sąlygos: po žeme trūksta vietos, tankiai išsidėstę kiti inžineriniai tinklai, o statybų metu dažnai aptinkami archeologiniai radiniai. Dėl jų tenka koreguoti projektus ir stabdyti darbus, tačiau strateginė kryptis nesikeičia – investicijos tęsiamos ten, kur jų labiausiai reikia.

Įspūdingi faktai apie Vilniaus nuotekų sistemą

Vilniaus paviršinių nuotekų sistema pasižymi įspūdingais mastais. Didžiausiame – 1072 ha ploto – Geležinio Vilko baseine per stiprias liūtis susidaro iki 26 kubinių metrų vandens per sekundę – toks kiekis galėtų užpildyti olimpinį baseiną per maždaug pusantros minutės.

Giliausias tinklas Ukmergės gatvėje siekia net 18 metrų gylį – tai prilygsta šešių aukštų pastatui po žeme. Plačiausias vamzdynas Eigulių gatvėje yra 2,6 metro skersmens – jame tilptų lengvasis automobilis.

Didžiausia paviršinių nuotekų kaupykla įrengta Taurupės gatvėje – jos talpa siekia apie 50 tūkst. kubinių metrų vandens, arba maždaug 20 olimpinių baseinų. Ši infrastruktūra saugo aplink Sudervės upelį esančias gyvenamąsias teritorijas nuo užtvindymo.