2024 rugsėjo 18 d. trečiadienis, 17:28
Reklama  |  facebook

Voluojamo betono technologija su vietinėmis medžiagomis – pigiau ir tvariau

2022-10-06 06:51
Kelių tiesimo įmonė „KTD group“ pastaruosius trejus metus naudoja voluojamą betoną su lietuviška dolomito skalda. Įmonės vadovas Giedrius Jocius įvardino tris priežastis, kodėl granitinę skaldą verta keisti dolomitine.
nuotrauka
Įmonės „Dolomitas“ nuotr.


Minimos įmonės
Dolomitas, AB
KTD group, UAB
VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas,
Įmonė „KTD group“ per pastaruosius keletą metų kardinaliai pakeitė požiūrį į voluojamo betono sudėtį: mat anksčiau naudojo mišinius vien su importuojama granitine skalda, o dabar mišiniuose ją naudoja itin retai.

Kelininkai įvardina dolomito skaldos vertes

„Iš pradžių itin atsargiai vertinome tokius pokyčius, baimindamiesi prarasti kokybę, dangos patikimumą. Todėl sulaukę pasiūlymo pabandyti naujos sudėties mišinį, kreipėmės į specializuotas laboratorijas, kad įvertintų, ar, pakeitę granitą dolomitu, neprarasime būtinų dangai parametrų“, – pasakoja „KTD group“ vadovas G.Jocius. Tik sulaukę mokslininkų išvadų, kelininkai ryžosi pokyčiams.

Per trejus metus, naudojant voluojamo betono technologiją, betono mišiniu su dolomitine skalda jau paklota daug objektų, kur dangos išlaiko dideles, pvz., karinės technikos, apkrovas.

„Naudodami mobilią betono maišyklę, gaminame mišinius vietoje. Taigi, mažindami transportavimo sąnaudas, radome būdą sumažinti savo veikloje CO2 emisijas. Noriu pabrėžti dar vieną dolomitinės skaldos naudojimo pranašumą: dolomito užpildas pasižymi tolygia granuliometrine sudėtimi, jis suteikia tolygesnę mišinio struktūrą, tad nebereikia gamybos metu naudoti papildomos frakcijos užpildo“, – dalijasi įžvalgomis „KTD group“ vadovas G.Jocius.

Dolomito“ įmonės eksploatuojamame Petrašiūnų karjere gaunamas dolomitas pagal savo kilmę bei, panaudojus atitinkamą žaliavos perdirbimo technologiją, atitinka granito stiprumo savybes, todėl buvo ieškoma galimybių gaminti užpildus kelių tiesimui.

MINDAUGAS GUDAS DOLOMITAS

DOLOMITAS
 
 
 
 
„Dolomito“ gaminamas sertifikuotas I klasės dolomito užpildas (frakcija 4/16) tenkina reikalavimus fizinėms-mechaninėms charakteristikoms (atsparumas trupinimui, formos rodiklis, trupintų ir skaldytų dalelių kiekis) bei atsparumui aplinkos poveikiui (vandens įmirkiui, atsparumui šalčio ciklams), kurie svarbūs kelių statybai skirto betono mišinių gamybai“, – sako AB „Dolomitas“ vadovas Mindaugas GUDAS. 

Įprastai gaminant tokį betoną, kuris būtų atsparus ir didelėms apkrovoms, ir aplinkos veiksnių poveikiui, naudojami granito užpildai importuojami iš užsienio. Tačiau mes suteikėme galimybę naudoti ir vietines žaliavas – „Dolomito“ gaminamas sertifikuotas I klasės dolomito užpildas, kurio frakcija 4/16, tenkina visus keliamus reikalavimus fizinėms-mechaninėms charakteristikoms (atsparumas trupinimui, formos rodiklis, trupintų ir skaldytų dalelių kiekis) bei atsparumui aplinkos poveikiui (vandens įmirkiui, atsparumui šalčio ciklams), kurie yra svarbūs kelių statybai skirto betono mišinių gamybai“, – pasakoja AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Mindaugas Gudas ir akcentuoja tolygią granuliometrinę sudėtį, kuri užtikrina tolygesnę mišinio struktūrą – gaminat mišinį, nebereikia papildomos frakcijos užpildo.

Įmonė pamatė galimybę ir ja sėkmingai pasinaudojo

I klasės dolomito užpildą įmonė pradėjo gaminti dar 2012 m., modernizavus vieną iš skaldos gamybos linijų, o 2019 m. kreipėsi į VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutą, kad mokslininkai sukurtų ir išbandytų voluojamojo betono mišinį (angl. RCC – Roller Compacted Concrete), jame naudojant ne granito skaldą, o vietines žaliavas: dolomito skaldos ir smėlio užpildus, cementą bei vandenį.

DOLOMITAS

JAV, Vokietijoje bei kitose šalyse ši technologija plačiai taikoma klojant kelius, konteinerių krovos aikšteles, terminalus ir kitas didelės apkrovos eismo zonas. Šio tipo dangų JAV per metus įrengiama apie 1,5 mln. kv. metrų. Pastaraisiais metais voluojamojo betono dangos pradėtos plačiai naudoti Lenkijoje.

Voluojamas betonas nuo įprasto betono skiriasi tuo, kad yra neslankus, gali būti transportuojamas savivarčiais, įrengiamas įprastais asfalto klotuvais ir tankinamas volais. Nereikia brangios ir sudėtingos įrengimo technikos, kaip klojant betoną slenkančiais klojiniais. Dažniausiai betono mišiniai gaminami tiesiog statybos aikštelėje, tokiu būdu taupant logistikos sąnaudas ir užtikrinant deramą dangos įrengimo kokybę. Voluojamo betono dangų privalumas yra sparti statyba, greitas eismo paleidimas, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas, atsparumas cheminėms medžiagoms, nedidelės eksploatacijos sąnaudos. Tačiau siekiant geriausių voluojamo betono mišinio savybių, sudėtis turi būti optimali, parenkant tinkamiausius komponentus ir jų proporcijas.

Mokslininkai patvirtino – dolomitinė skalda yra patikimas pasirinkimas

Įmonės „Dolomitas“ užsakymu VILNIUS TECH atliko mokslinius tyrimus voluojamojo betono su dolomito užpildu maketui sukurti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dolomito I klasės 4/16 frakcijos skalda pasižymi puikiomis savybėmis, kurios tinka voluojamo betono gamybai, o voluojamo betono mišiniai su šiuo stambiuoju užpildu pasižymi išskirtinai aukštomis stiprumo charakteristikų vertėmis. Sukurtas mišinys įgijo pranašumą prieš voluojamojo betono mišinius su granito užpildais. Nustatytos iki 2,2 % didesnės stiprio gniuždant bei iki 11,4 % didesnės stiprio lenkiant vertės. Atlikus voluojamo betono atsparumo šalčiui bandymus, nustatyta, kad visų tirtų betono mišinių atsparumas šalčiui atitinka standarto LST 1428-17 keliamus reikalavimus, o I klasės dolomito ir granito užpildai šiuo aspektu laikytini lygiaverčiais.

DOLOMITAS KTD GROUP

Užtikrinant optimalią voluojamo betono granuliometrinę sudėtį ir naudojant stambųjį užpildą, nereikia papildomo smulkesnės frakcijos užpildo, kaip naudojant granito 5/16 frakcijos skaldą: voluojamo betono gamybai naudojant du stambiuosius užpildus yra apsunkinamas logistinis ir gamybinis procesas, o kartais – naudojant paprastesnes betono maišykles – yra neįmanomas.

Vietinis dolomitas trumpina tiekimo grandines

Kelių tiesimo įmonė „KTD group“ buvo viena iš pirmųjų „Dolomito“ klientų, pasiryžusių išbandyti naujos sudėties voluojamą betoną. Naujovėms, kaip pastebi AB „Dolomitas“ generalinis direktorius M.Gudas, visada reikia laiko, kad rinka jas pripažintų, kad klientai įsitikintų, jog dolomito savybės atitinka griežtus kelių tiesimo reikalavimus. Kita vertus, ir pati voluojamo betono technologija Lietuvoje dar nėra itin paplitusi. Tačiau įmonė neabejoja šios technologijos, naudojant dolomito skaldą, nauda.

DOLOMITAS KTD GROUP

„Dabar jau drąsiai galime savo klientams pateikti dolomito I klasės užpildą voluojamam betonui, o klientai anksčiau ar vėliau supras, kad, naudodami šią technologiją, jie gali sumažinti kelių tiesimo sąnaudas, tam naudodami ne importuojamas medžiagas, o vietines gamtines žaliavas, – sako įmonės vadovas M.Gudas. – Mes tikimės, kad naujasis produktas sudomins kelių ir kitas statybos bendroves, kurioms aktualu greitai ir paprastai įrengti santykinai nedidelio ploto teritorijas, privažiavimo kelius, kiemus, aikšteles.“

Kurdama naujus statybos produktus, įmonė „Dolomitas“ lygiagrečiai skiria didelį dėmesį racionaliems taršos mažinimo sprendimams. Importuojamo granito keitimas vietiniu dolomitu, kaip ir betono mišinio gaminimas statybvietėje, trumpina logistikos grandinę. Tvarumo požiūriu tai yra veiksniai, mažinantys aplinkos taršą, kuri neišvengiama transportuojant – kuo ilgesnės tiekimo grandinės, tuo didesnė tarša.

Įmonių „Dolomitas“ ir „KTD group“ nuotr. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-09-18 15:26
Užbaigus antrąjį rekonstrukcijos etapą, darbą pradeda atnaujinta Vilniaus nuotekų valykla. Žiedinės ekonomikos principais veikiančios valyklos rekonstrukcija yra didžiausias įgyvendintas Vilniaus miesto energetikos infrastruktūros projektas per pastaruosius metus ir didžiausias projektas „Vilniaus v...
nuotrauka
2024-09-18 09:49
Susisiekimo ministerija pritarė naujai AB „Via Lietuva“ parengtai ir patvirtintai valstybinės reikšmės kelių su žvyro danga asfaltavimo programai. Ją sudaro beveik 750 km žvyrkelių. Bendra programos vertė siekia 425 mln. Eur.
nuotrauka
2024-09-17 16:10
Lietuvai planuojant Baltijos jūroje išvystyti du bendros 1,4 GW galios jūrinio vėjo elektrinių parkus, Energetikos ministerija patvirtino ypatingos valstybinės svarbos projekto inžinerinės infrastruktūros jūroje ir sausumoje vystymo plano koncepciją.
nuotrauka
2024-09-16 09:12
Ilgai laukto Tarandės tunelio projektas stumiasi į priekį. Tunelis planuojamas magistraliniame kelyje Vilnius-Panevėžys. Jis padės išspręsti piko metu nuolat susidarančias automobilių spūstis: po darbo iš miesto centro Ukmergės gatve grįžtantys gyventojai išsirikiuoja į ilgą eilę, kad galėtų pasukti...
nuotrauka
2024-09-13 08:18
Daugiau kaip pusėje Lietuvos savivaldybių jau įdiegtas šiuolaikiškas gatvių apšvietimas. Siekiant didinti energijos vartojimo efektyvumą ir gerinti gatvių apšvietimo infrastruktūrą visoje Lietuvoje, jau modernizuoti daugiau kaip 48 tūkst. neefektyvių šviestuvų, kurie leis sutaupyti 14 GWh elektros e...
nuotrauka
2024-09-13 08:11
Susisiekimo ministerija ir „Via Lietuva" oficialiai paskelbė apie mėnesiu anksčiau nei planuota baigtą svarbiausią šių metų darnaus judumo projektą šalyje. Kuršių nerijoje atidarytas rekonstruotas dviračių takas nuo Juodkrantės iki Pervalkos, Preilos ir jūros link. Tai – moderniausias Lietuvoje ir a...
nuotrauka
2024-09-11 17:09
Šių metų pradžioje Druskininkų savivaldybės meras Ričardas Malinauskas ir AB Vidaus vandens kelių direkcijos generalinis direktorius Vladimiras Vinokurovas pasirašė sutartį dėl vandens kelio (17,7 km) paruošimo, pritaikymo laivybai Nemuno upės atkarpoje ties Druskininkais, o praėjusią savaitę ties M...
nuotrauka
2024-09-11 17:03
Šiandien Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos teiktam nutarimo projektui, kuriuo siūloma dar šiemet skirti papildomų lėšų karinio mobilumo transporto infrastruktūros projektams. Susisiekimo ministerijai iš skolintų lėšų bus skiriama 42,3 mln. eurų dvigubos paskirties (karinėms ir civilinėms reik...
nuotrauka
2024-09-11 16:52
Šią savaitę baigtas kelio ties Lazdijų pasienio punktu kapitalinis remontas. Kitąmet suplanuota pradėti ir dar vienos, 10 km ilgio atkarpos prie Lietuvos-Lenkijos sienos fizinius atnaujinimo darbus, kurie po ilgos pertraukos bus finansuojami INTERREG programos lėšomis.
nuotrauka
2024-09-09 16:36
Iki 2040 metų šešias šalis – Suomiją, Estiją, Latviją, Lietuvą, Lenkiją ir Vokietiją – turėtų jungti 2500 km ilgio žaliojo vandenilio koridorius, kuriuo kasmet bus transportuojama iki 2,7 mln. tonų (Mt) žaliojo vandenilio, rodo Suomijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos ir Vokietijos „Ontras“ d...
nuotrauka
2024-09-06 13:26
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorei „Litgrid" vykdant Lentvario 110 kV transformatorių pastotės skirstyklos rekonstrukciją, du sekmadienius daliai klientų Trakų rajone nebus tiekiama elektra. „Energijos skirstymo operatorius" (ESO) besiruošiant rekonstrukcijos darbams rado sprendimą, kur...
nuotrauka
2024-09-04 14:01
Gerinamos paramos sąlygos privačioms juridinių asmenų elektromobilių įkrovos stotelėms įrengti. Valstybė nuo šiol finansuos net pusę darbuotojų ir klientų elektromobiliams įkrauti skirtų stotelių įrengimo kaštų. Tai turėtų paskatinti įmones prie savo patalpų įrengti daugiau privačių (t. y., nekomerc...
nuotrauka
2024-09-04 09:17
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables“ plečia savo veiklą Latvijoje. Jos priimtame investiciniame sprendime numatoma 106 mln. eurų skirti 174 megavatų (MW) Tumės saulės parko vystymui. Tai bus vienas didžiausių tokio tipo saulės parkų Baltijos šalyse. Tai yra trečiasis „Igni...
nuotrauka
2024-09-03 15:52
Statybvietėje tarp Nemuno salos bei Žemosios Fredos įkasta simbolinė statybų pradžios kapsulė. Greta būsimo M. K. Čiurlionio koncertų centro statoma 258 metrų ilgio ir bemaž 6 m pločio jungtis pėstiesiems ir dviratininkams. Pasak rangovų, tilto statybai prireiks apie 6,5 tūkst. tonų betono.
nuotrauka
2024-09-03 15:21
Šiandien, rugsėjo 3 d., ant triukšmą mažinančių užtvarų netoli Vilniaus pradeda veikti saulės moduliai, kurių pagaminta žalioji energija bus naudojama pagrindinės šalies automagistralės Vilnius-Kaunas-Klaipėda kelio ženklų apšvietimui.
nuotrauka
2024-09-03 09:21
Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) birželio mėnesį paskelbusi 4 paramos kvietimus gyventojams, norintiems įsirengti saulės elektrines arba padidinti jau turimų saulės elektrinių galią, pasibaigus vasarai jau sulaukė virš 16,5 tūkst. gyventojų paraiškų. Iš Energetikos ministerijos skirtų 40 ml...
nuotrauka
2024-09-02 09:55
Vilniuje jau antrą sezoną iš eilės vykdomi gatvių remonto darbai – šiemet planuojama ištisiniu būdu išasfaltuoti net 120 kilometrų gatvių. Prasidedant naujiems mokslo metams, kai transporto srautai mieste ženkliai suintensyvėja, darbus stengiamasi užbaigti visose svarbiausiose sostinės susisiekimo a...
nuotrauka
2024-08-30 13:12
Klaipėdoje toliau gerinama infrastruktūra pėstiesiems ir dviratininkams. Darbai neseniai baigti Šilutės plente, ties bendrovės „Klaipėdos energija“ teritorija, taip pat – Dubysos gatvėje. Šilutės plente įrengta daugiau nei pusė kilometro naujų takų, Dubysos gatvėje – daugiau nei 300 metrų. Abiejuose...
nuotrauka
2024-08-29 11:58
Kiekvieną mėnesį prie skirstomojo tinklo vidutiniškai prijungiama virš 3 tūkst. saulės elektrinių, kurios Lietuvoje dažniausiai montuojamos ant privačių namų stogų. „Energijos skirstymo operatoriaus" (ESO) ekspertų teigimu, tapti gaminančiais vartotojais ir taip sumažinti sąnaudas už elektros energ...
nuotrauka
2024-08-29 11:48
Vilniaus miesto savivaldybės Taryba pritarė, kad būtų pradėta šalia Gariūnų sankryžos esančio Gariūnų g. 48 sklypo paėmimo visuomenėms poreikiams procedūra. Nors teritorija nedidelė (5,5 aro), ji svarbi siekiant pradėti Gariūnų sankryžos rekonstrukcijos antrąjį etapą ir įrengti viaduką per Gariūnų g...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra