2023 balandžio 1 d. šeštadienis, 10:32
Reklama  |  facebook

Voluojamo betono technologija su vietinėmis medžiagomis – pigiau ir tvariau

2022-10-06 06:51
Kelių tiesimo įmonė „KTD group“ pastaruosius trejus metus naudoja voluojamą betoną su lietuviška dolomito skalda. Įmonės vadovas Giedrius Jocius įvardino tris priežastis, kodėl granitinę skaldą verta keisti dolomitine.
nuotrauka
Įmonės „Dolomitas“ nuotr.


Minimos įmonės
Dolomitas, AB
KTD group, UAB
Vilnius Tech Kelių tyrimo institutas,
Įmonė „KTD group“ per pastaruosius keletą metų kardinaliai pakeitė požiūrį į voluojamo betono sudėtį: mat anksčiau naudojo mišinius vien su importuojama granitine skalda, o dabar mišiniuose ją naudoja itin retai.

Kelininkai įvardina dolomito skaldos vertes

„Iš pradžių itin atsargiai vertinome tokius pokyčius, baimindamiesi prarasti kokybę, dangos patikimumą. Todėl sulaukę pasiūlymo pabandyti naujos sudėties mišinį, kreipėmės į specializuotas laboratorijas, kad įvertintų, ar, pakeitę granitą dolomitu, neprarasime būtinų dangai parametrų“, – pasakoja „KTD group“ vadovas G.Jocius. Tik sulaukę mokslininkų išvadų, kelininkai ryžosi pokyčiams.

Per trejus metus, naudojant voluojamo betono technologiją, betono mišiniu su dolomitine skalda jau paklota daug objektų, kur dangos išlaiko dideles, pvz., karinės technikos, apkrovas.

„Naudodami mobilią betono maišyklę, gaminame mišinius vietoje. Taigi, mažindami transportavimo sąnaudas, radome būdą sumažinti savo veikloje CO2 emisijas. Noriu pabrėžti dar vieną dolomitinės skaldos naudojimo pranašumą: dolomito užpildas pasižymi tolygia granuliometrine sudėtimi, jis suteikia tolygesnę mišinio struktūrą, tad nebereikia gamybos metu naudoti papildomos frakcijos užpildo“, – dalijasi įžvalgomis „KTD group“ vadovas G.Jocius.

Dolomito“ įmonės eksploatuojamame Petrašiūnų karjere gaunamas dolomitas pagal savo kilmę bei, panaudojus atitinkamą žaliavos perdirbimo technologiją, atitinka granito stiprumo savybes, todėl buvo ieškoma galimybių gaminti užpildus kelių tiesimui.

MINDAUGAS GUDAS DOLOMITAS

DOLOMITAS
 
 
 
 
„Dolomito“ gaminamas sertifikuotas I klasės dolomito užpildas (frakcija 4/16) tenkina reikalavimus fizinėms-mechaninėms charakteristikoms (atsparumas trupinimui, formos rodiklis, trupintų ir skaldytų dalelių kiekis) bei atsparumui aplinkos poveikiui (vandens įmirkiui, atsparumui šalčio ciklams), kurie svarbūs kelių statybai skirto betono mišinių gamybai“, – sako AB „Dolomitas“ vadovas Mindaugas GUDAS. 

Įprastai gaminant tokį betoną, kuris būtų atsparus ir didelėms apkrovoms, ir aplinkos veiksnių poveikiui, naudojami granito užpildai importuojami iš užsienio. Tačiau mes suteikėme galimybę naudoti ir vietines žaliavas – „Dolomito“ gaminamas sertifikuotas I klasės dolomito užpildas, kurio frakcija 4/16, tenkina visus keliamus reikalavimus fizinėms-mechaninėms charakteristikoms (atsparumas trupinimui, formos rodiklis, trupintų ir skaldytų dalelių kiekis) bei atsparumui aplinkos poveikiui (vandens įmirkiui, atsparumui šalčio ciklams), kurie yra svarbūs kelių statybai skirto betono mišinių gamybai“, – pasakoja AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Mindaugas Gudas ir akcentuoja tolygią granuliometrinę sudėtį, kuri užtikrina tolygesnę mišinio struktūrą – gaminat mišinį, nebereikia papildomos frakcijos užpildo.

Įmonė pamatė galimybę ir ja sėkmingai pasinaudojo

I klasės dolomito užpildą įmonė pradėjo gaminti dar 2012 m., modernizavus vieną iš skaldos gamybos linijų, o 2019 m. kreipėsi į VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutą, kad mokslininkai sukurtų ir išbandytų voluojamojo betono mišinį (angl. RCC – Roller Compacted Concrete), jame naudojant ne granito skaldą, o vietines žaliavas: dolomito skaldos ir smėlio užpildus, cementą bei vandenį.

DOLOMITAS

JAV, Vokietijoje bei kitose šalyse ši technologija plačiai taikoma klojant kelius, konteinerių krovos aikšteles, terminalus ir kitas didelės apkrovos eismo zonas. Šio tipo dangų JAV per metus įrengiama apie 1,5 mln. kv. metrų. Pastaraisiais metais voluojamojo betono dangos pradėtos plačiai naudoti Lenkijoje.

Voluojamas betonas nuo įprasto betono skiriasi tuo, kad yra neslankus, gali būti transportuojamas savivarčiais, įrengiamas įprastais asfalto klotuvais ir tankinamas volais. Nereikia brangios ir sudėtingos įrengimo technikos, kaip klojant betoną slenkančiais klojiniais. Dažniausiai betono mišiniai gaminami tiesiog statybos aikštelėje, tokiu būdu taupant logistikos sąnaudas ir užtikrinant deramą dangos įrengimo kokybę. Voluojamo betono dangų privalumas yra sparti statyba, greitas eismo paleidimas, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas, atsparumas cheminėms medžiagoms, nedidelės eksploatacijos sąnaudos. Tačiau siekiant geriausių voluojamo betono mišinio savybių, sudėtis turi būti optimali, parenkant tinkamiausius komponentus ir jų proporcijas.

Mokslininkai patvirtino – dolomitinė skalda yra patikimas pasirinkimas

Įmonės „Dolomitas“ užsakymu VILNIUS TECH atliko mokslinius tyrimus voluojamojo betono su dolomito užpildu maketui sukurti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dolomito I klasės 4/16 frakcijos skalda pasižymi puikiomis savybėmis, kurios tinka voluojamo betono gamybai, o voluojamo betono mišiniai su šiuo stambiuoju užpildu pasižymi išskirtinai aukštomis stiprumo charakteristikų vertėmis. Sukurtas mišinys įgijo pranašumą prieš voluojamojo betono mišinius su granito užpildais. Nustatytos iki 2,2 % didesnės stiprio gniuždant bei iki 11,4 % didesnės stiprio lenkiant vertės. Atlikus voluojamo betono atsparumo šalčiui bandymus, nustatyta, kad visų tirtų betono mišinių atsparumas šalčiui atitinka standarto LST 1428-17 keliamus reikalavimus, o I klasės dolomito ir granito užpildai šiuo aspektu laikytini lygiaverčiais.

DOLOMITAS KTD GROUP

Užtikrinant optimalią voluojamo betono granuliometrinę sudėtį ir naudojant stambųjį užpildą, nereikia papildomo smulkesnės frakcijos užpildo, kaip naudojant granito 5/16 frakcijos skaldą: voluojamo betono gamybai naudojant du stambiuosius užpildus yra apsunkinamas logistinis ir gamybinis procesas, o kartais – naudojant paprastesnes betono maišykles – yra neįmanomas.

Vietinis dolomitas trumpina tiekimo grandines

Kelių tiesimo įmonė „KTD group“ buvo viena iš pirmųjų „Dolomito“ klientų, pasiryžusių išbandyti naujos sudėties voluojamą betoną. Naujovėms, kaip pastebi AB „Dolomitas“ generalinis direktorius M.Gudas, visada reikia laiko, kad rinka jas pripažintų, kad klientai įsitikintų, jog dolomito savybės atitinka griežtus kelių tiesimo reikalavimus. Kita vertus, ir pati voluojamo betono technologija Lietuvoje dar nėra itin paplitusi. Tačiau įmonė neabejoja šios technologijos, naudojant dolomito skaldą, nauda.

DOLOMITAS KTD GROUP

„Dabar jau drąsiai galime savo klientams pateikti dolomito I klasės užpildą voluojamam betonui, o klientai anksčiau ar vėliau supras, kad, naudodami šią technologiją, jie gali sumažinti kelių tiesimo sąnaudas, tam naudodami ne importuojamas medžiagas, o vietines gamtines žaliavas, – sako įmonės vadovas M.Gudas. – Mes tikimės, kad naujasis produktas sudomins kelių ir kitas statybos bendroves, kurioms aktualu greitai ir paprastai įrengti santykinai nedidelio ploto teritorijas, privažiavimo kelius, kiemus, aikšteles.“

Kurdama naujus statybos produktus, įmonė „Dolomitas“ lygiagrečiai skiria didelį dėmesį racionaliems taršos mažinimo sprendimams. Importuojamo granito keitimas vietiniu dolomitu, kaip ir betono mišinio gaminimas statybvietėje, trumpina logistikos grandinę. Tvarumo požiūriu tai yra veiksniai, mažinantys aplinkos taršą, kuri neišvengiama transportuojant – kuo ilgesnės tiekimo grandinės, tuo didesnė tarša.

Įmonių „Dolomitas“ ir „KTD group“ nuotr. 
Statybunaujienos.lt




Infrastruktūra

nuotrauka
2023-03-30 08:10
Saulės energetika Lietuvoje didina tempus. Pernai fiksuota rekordinė saulės energetikos plėtra – Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) sulaukė > 40 tūkst. gyventojų paraiškų įsirengti daugiau nei 320 MW bendros galios elektrines. Tačiau Lietuvai vis trūkstant energijos, esant nestabilioms jos ka...
nuotrauka
2023-03-28 09:22
Modernizuojant laivybos kelią didžiausia Lietuvos upe – Nemunu pradedamas baigiamasis darbų etapas, kurio metu upės vagoje Pagėgių ir Šilutės rajonuose bus įrengtos upės tėkmę reguliuojančios bunos, leisiančios užtikrinti reikiamą laivakelio gylį ir plotį. Šių metų liepą baigus 3 metų projektą, Nemu...
nuotrauka
2023-03-27 10:15
Šiauliuose po žiemos sezono atnaujinti infrastruktūros plėtros darbai – toliau tiesiamas pietrytinis aplinkkelis, kuris sujungs miestą kertančius magistralinius kelius, taip pat pradedamos rekonstruoti Lietuvos kariuomenei svarbios Aerouosto ir Lakūnų gatvės. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikš...
nuotrauka
2023-03-24 09:29
Susisiekimo infrastruktūra, jos sauga ir patikimumas – vienas pagrindinių veiksnių, lemiančių kiekvienos šalies ekonomikos plėtrą. Įvairių pramonės šakų vystymasis neįsivaizduojamas be kelių ir tiltų infrastruktūros plėtros bei esamų statinių saugaus naudojimo. Didėjantys transporto srautai, jų inte...
nuotrauka
2023-03-23 16:40
Artimiausiu metu bus pradėti Kėdainių tilto sijos (valstybinės reikšmės rajoninis kelias Nr. 1906 Aukštutiniai Kaniūkai–Babtai–Labūnava–Kėdainiai nuo 44,37 iki 44,44 km), esančios Nevėžio upėje, demontavimo darbai.
nuotrauka
2023-03-23 06:03
Magistralės „Via Baltica“ beveik 7 km ilgio ruožą Kauno rajone (kelio A5 Kaunas–Marijampolė–Suvalkai 16,47–23,32 km) numatoma rekonstruoti pagal automagistralės kategorijos reikalavimus. Šiame ruože neliks vieno lygio sankryžų, apsisukimų, bus nutiestas jungiamasis kelias. Susisiekimo ministerijos s...
nuotrauka
2023-03-23 05:55
Įsigaliojo valstybinės reikšmės krašto kelio Nr. 173 Molėtai–Pabradė ruožo nuo 10,985 iki 15,405 km rekonstravimo sutartis. Darbai atliekami pagal pasirašytą 9,62 mln. eurų su PVM vertės sutartį. Darbus planuojama atlikti per 10 mėnesių nuo sutarties įsigaliojimo, t. y. iki 2024 m. sausio mėn. pabai...
nuotrauka
2023-03-18 10:05
Susisiekimo ministerija ir AB Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) siekia paskatinti Lenkijos kelių tiesimo įmones dalyvauti įgyvendinant stambius Lietuvos transporto infrastruktūros projektus ir kviečia dalyvauti rangos darbų viešųjų pirkimų konkursuose.
nuotrauka
2023-03-14 17:01
Klaipėdos uoste neseniai iškrautos apie 30 didžiulių vėjo jėgainių detalių, kurias į Lietuvos vėjo elektrinių parkus išvežė 30 sunkvežimių. Tai – paskutinė 2 metų trukmės etapo, per kurį į Baltijos šalis atgabentos 115 naujų, galingesnių vėjo jėgainių, dalis. Jas gabenusios bendrovės „CF&S Lithuania...
nuotrauka
2023-03-09 11:13
Šią savaitę Alytuje pradedama rekonstruoti viena svarbiausių mieste Santaikos g., kuri yra krašto kelio Nr. 131 Alytus–Simnas–Kalvarija tąsa. Tai priešpaskutinis etapas, įgyvendinant trijų gatvių – Ulonų, Pulko ir Santaikos – rekonstrukcijos ir kapitalinio remonto projektą, kuriam, kaip valstybei sv...
nuotrauka
2023-03-08 06:11
Prezidento kanceliarija įsigijo nutolusią saulės elektrinę. Skaičiuojama, kad investicija Prezidentūrai atsipirks per mažiau nei 2 metus ir padės sutaupyti apie 200 000 eurų per metus.
nuotrauka
2023-03-07 07:35
Viena iš didžiausių specializuotų prekybos tinklų Lietuvoje įmonė – „Gairana“ – didmeninę ir mažmeninę prekybą inžinerinių tinklų sistemomis vykdo 7-iuose padaliniuose didžiuosiuose Lietuvos miestuose bei padalinyje Latvijoje. Pernai „Gairana“ asortimentą papildė ir kelių infrastruktūros prekėmis.
nuotrauka
2023-03-03 15:58
Aiškėja, kaip bus pertvarkytas gatvių tinklas prie naujai iškilsiančio Vilniaus „Akropolis Vingis" ir daugiabučių kvartalo „reVingis". Sutvarkius aplinkui esančias gatves, į naują traukos objektą bus patogu patekti ne tik automobiliu, bet ir ateiti pėsčiomis ar atvažiuoti dviračiu. Nauji takai, pože...
nuotrauka
2023-03-03 12:23
„Rail Baltica“ projektą Lietuvoje įgyvendinanti bendrovė „LTG Infra“ pasirašė 8,59 mln. eurų (su PVM) rangos darbų sutartį su Latvijos įmone „A.C.B.“. Pastaroji tapo privažiuojamųjų automobilių kelių įrengimo konkurso atkarpoje Žeimiai-Šėta (Jonavos-Kėdainių raj.) laimėtoja.
nuotrauka
2023-02-25 08:47
Pagrindinės Klaipėdos miesto arterijos – Baltijos prospekto – rekonstrukcijai šiemet bus skirta kiek daugiau nei 4 mln. eurų investicijų. Tai patvirtinta Vyriausybės kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų naudojimo 2023–2025 metų sąmatoje. Šis finansavimas padės užbaigti pagri...
nuotrauka
2023-02-24 04:49
Pėsčiųjų ir dviračių tako Smiltynė–Nida statybos darbų pradžios renginyje įkasta kapsulė su laišku ateities kartoms, simboliškai žyminti tako rekonstrukcijos darbų pradžią.
nuotrauka
2023-02-23 09:14
UAB Merko statyba pasirašė sutartį su UAB „Energijos Žara“, priklausančia atsinaujinančios energijos įmonei „Enefit Green“, dėl vėjo jėgainių parkų transformatorinių pastočių statybos Kelmės rajone.
nuotrauka
2023-02-22 05:16
Klaipėda žengia į kitą didžiausio uostamiesčio susisiekimo koridoriaus vystymo etapą – pasirašyta sutartis dėl Baltijos pr. ir Taikos pr. žiedinės sankryžos rekonstravimo techninio projekto koregavimo. Planuojama, kad, užbaigus Baltijos pr. ir Šilutės pl. žiedinės sankryžos estakados įrengimą, start...
nuotrauka
2023-02-21 14:50
Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) iki š. m. kovo 31 d. kviečia savivaldybes pasirašyti sutartis dėl Kelių priežiūros ir plėtros programos (toliau – KPPP) lėšų panaudojimo vietinės reikšmės susisiekimo infrastruktūrai finansuoti. Pakvietimus pasirašyti finansavimo sutart...
nuotrauka
2023-02-21 10:07
Vyriausybė patvirtino Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) finansavimo lėšų sąmatą 2023–2025 m. Pagal ją šiemet keliams, jų statybai, remontui ir priežiūrai, įskaitant tiltus, numatyta 543,2 mln. eurų. Tiek pat kaip ir pernai, o realybėje maždaug penktadaliu mažiau dėl infliacijos. Akivaizdu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra