2026 m. spalio 15 d. ketvirtadienis, 16:09:22
Reklama  |  facebook

Voluojamo betono technologija su vietinėmis medžiagomis – pigiau ir tvariau

2022-10-06 06:51
Kelių tiesimo įmonė „KTD group“ pastaruosius trejus metus naudoja voluojamą betoną su lietuviška dolomito skalda. Įmonės vadovas Giedrius Jocius įvardino tris priežastis, kodėl granitinę skaldą verta keisti dolomitine.
nuotrauka
Įmonės „Dolomitas“ nuotr.


Minimos įmonės
Dolomitas, AB
KTD group, UAB
VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutas,
Įmonė „KTD group“ per pastaruosius keletą metų kardinaliai pakeitė požiūrį į voluojamo betono sudėtį: mat anksčiau naudojo mišinius vien su importuojama granitine skalda, o dabar mišiniuose ją naudoja itin retai.

Kelininkai įvardina dolomito skaldos vertes

„Iš pradžių itin atsargiai vertinome tokius pokyčius, baimindamiesi prarasti kokybę, dangos patikimumą. Todėl sulaukę pasiūlymo pabandyti naujos sudėties mišinį, kreipėmės į specializuotas laboratorijas, kad įvertintų, ar, pakeitę granitą dolomitu, neprarasime būtinų dangai parametrų“, – pasakoja „KTD group“ vadovas G.Jocius. Tik sulaukę mokslininkų išvadų, kelininkai ryžosi pokyčiams.

Per trejus metus, naudojant voluojamo betono technologiją, betono mišiniu su dolomitine skalda jau paklota daug objektų, kur dangos išlaiko dideles, pvz., karinės technikos, apkrovas.

„Naudodami mobilią betono maišyklę, gaminame mišinius vietoje. Taigi, mažindami transportavimo sąnaudas, radome būdą sumažinti savo veikloje CO2 emisijas. Noriu pabrėžti dar vieną dolomitinės skaldos naudojimo pranašumą: dolomito užpildas pasižymi tolygia granuliometrine sudėtimi, jis suteikia tolygesnę mišinio struktūrą, tad nebereikia gamybos metu naudoti papildomos frakcijos užpildo“, – dalijasi įžvalgomis „KTD group“ vadovas G.Jocius.

„Dolomito“ įmonės eksploatuojamame Petrašiūnų karjere gaunamas dolomitas pagal savo kilmę bei, panaudojus atitinkamą žaliavos perdirbimo technologiją, atitinka granito stiprumo savybes, todėl buvo ieškoma galimybių gaminti užpildus kelių tiesimui.

MINDAUGAS GUDAS DOLOMITAS

DOLOMITAS
 
 
 
 
„Dolomito“ gaminamas sertifikuotas I klasės dolomito užpildas (frakcija 4/16) tenkina reikalavimus fizinėms-mechaninėms charakteristikoms (atsparumas trupinimui, formos rodiklis, trupintų ir skaldytų dalelių kiekis) bei atsparumui aplinkos poveikiui (vandens įmirkiui, atsparumui šalčio ciklams), kurie svarbūs kelių statybai skirto betono mišinių gamybai“, – sako AB „Dolomitas“ vadovas Mindaugas GUDAS. 

Įprastai gaminant tokį betoną, kuris būtų atsparus ir didelėms apkrovoms, ir aplinkos veiksnių poveikiui, naudojami granito užpildai importuojami iš užsienio. Tačiau mes suteikėme galimybę naudoti ir vietines žaliavas – „Dolomito“ gaminamas sertifikuotas I klasės dolomito užpildas, kurio frakcija 4/16, tenkina visus keliamus reikalavimus fizinėms-mechaninėms charakteristikoms (atsparumas trupinimui, formos rodiklis, trupintų ir skaldytų dalelių kiekis) bei atsparumui aplinkos poveikiui (vandens įmirkiui, atsparumui šalčio ciklams), kurie yra svarbūs kelių statybai skirto betono mišinių gamybai“, – pasakoja AB „Dolomitas“ generalinis direktorius Mindaugas Gudas ir akcentuoja tolygią granuliometrinę sudėtį, kuri užtikrina tolygesnę mišinio struktūrą – gaminat mišinį, nebereikia papildomos frakcijos užpildo.

Įmonė pamatė galimybę ir ja sėkmingai pasinaudojo

I klasės dolomito užpildą įmonė pradėjo gaminti dar 2012 m., modernizavus vieną iš skaldos gamybos linijų, o 2019 m. kreipėsi į VILNIUS TECH Kelių tyrimo institutą, kad mokslininkai sukurtų ir išbandytų voluojamojo betono mišinį (angl. RCC – Roller Compacted Concrete), jame naudojant ne granito skaldą, o vietines žaliavas: dolomito skaldos ir smėlio užpildus, cementą bei vandenį.

DOLOMITAS

JAV, Vokietijoje bei kitose šalyse ši technologija plačiai taikoma klojant kelius, konteinerių krovos aikšteles, terminalus ir kitas didelės apkrovos eismo zonas. Šio tipo dangų JAV per metus įrengiama apie 1,5 mln. kv. metrų. Pastaraisiais metais voluojamojo betono dangos pradėtos plačiai naudoti Lenkijoje.

Voluojamas betonas nuo įprasto betono skiriasi tuo, kad yra neslankus, gali būti transportuojamas savivarčiais, įrengiamas įprastais asfalto klotuvais ir tankinamas volais. Nereikia brangios ir sudėtingos įrengimo technikos, kaip klojant betoną slenkančiais klojiniais. Dažniausiai betono mišiniai gaminami tiesiog statybos aikštelėje, tokiu būdu taupant logistikos sąnaudas ir užtikrinant deramą dangos įrengimo kokybę. Voluojamo betono dangų privalumas yra sparti statyba, greitas eismo paleidimas, ekonomiškumas, ilgaamžiškumas, atsparumas cheminėms medžiagoms, nedidelės eksploatacijos sąnaudos. Tačiau siekiant geriausių voluojamo betono mišinio savybių, sudėtis turi būti optimali, parenkant tinkamiausius komponentus ir jų proporcijas.

Mokslininkai patvirtino – dolomitinė skalda yra patikimas pasirinkimas

Įmonės „Dolomitas“ užsakymu VILNIUS TECH atliko mokslinius tyrimus voluojamojo betono su dolomito užpildu maketui sukurti. Moksliniais tyrimais nustatyta, kad dolomito I klasės 4/16 frakcijos skalda pasižymi puikiomis savybėmis, kurios tinka voluojamo betono gamybai, o voluojamo betono mišiniai su šiuo stambiuoju užpildu pasižymi išskirtinai aukštomis stiprumo charakteristikų vertėmis. Sukurtas mišinys įgijo pranašumą prieš voluojamojo betono mišinius su granito užpildais. Nustatytos iki 2,2 % didesnės stiprio gniuždant bei iki 11,4 % didesnės stiprio lenkiant vertės. Atlikus voluojamo betono atsparumo šalčiui bandymus, nustatyta, kad visų tirtų betono mišinių atsparumas šalčiui atitinka standarto LST 1428-17 keliamus reikalavimus, o I klasės dolomito ir granito užpildai šiuo aspektu laikytini lygiaverčiais.

DOLOMITAS KTD GROUP

Užtikrinant optimalią voluojamo betono granuliometrinę sudėtį ir naudojant stambųjį užpildą, nereikia papildomo smulkesnės frakcijos užpildo, kaip naudojant granito 5/16 frakcijos skaldą: voluojamo betono gamybai naudojant du stambiuosius užpildus yra apsunkinamas logistinis ir gamybinis procesas, o kartais – naudojant paprastesnes betono maišykles – yra neįmanomas.

Vietinis dolomitas trumpina tiekimo grandines

Kelių tiesimo įmonė „KTD group“ buvo viena iš pirmųjų „Dolomito“ klientų, pasiryžusių išbandyti naujos sudėties voluojamą betoną. Naujovėms, kaip pastebi AB „Dolomitas“ generalinis direktorius M.Gudas, visada reikia laiko, kad rinka jas pripažintų, kad klientai įsitikintų, jog dolomito savybės atitinka griežtus kelių tiesimo reikalavimus. Kita vertus, ir pati voluojamo betono technologija Lietuvoje dar nėra itin paplitusi. Tačiau įmonė neabejoja šios technologijos, naudojant dolomito skaldą, nauda.

DOLOMITAS KTD GROUP

„Dabar jau drąsiai galime savo klientams pateikti dolomito I klasės užpildą voluojamam betonui, o klientai anksčiau ar vėliau supras, kad, naudodami šią technologiją, jie gali sumažinti kelių tiesimo sąnaudas, tam naudodami ne importuojamas medžiagas, o vietines gamtines žaliavas, – sako įmonės vadovas M.Gudas. – Mes tikimės, kad naujasis produktas sudomins kelių ir kitas statybos bendroves, kurioms aktualu greitai ir paprastai įrengti santykinai nedidelio ploto teritorijas, privažiavimo kelius, kiemus, aikšteles.“

Kurdama naujus statybos produktus, įmonė „Dolomitas“ lygiagrečiai skiria didelį dėmesį racionaliems taršos mažinimo sprendimams. Importuojamo granito keitimas vietiniu dolomitu, kaip ir betono mišinio gaminimas statybvietėje, trumpina logistikos grandinę. Tvarumo požiūriu tai yra veiksniai, mažinantys aplinkos taršą, kuri neišvengiama transportuojant – kuo ilgesnės tiekimo grandinės, tuo didesnė tarša.

Įmonių „Dolomitas“ ir „KTD group“ nuotr. 
Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2026-10-15 06:58
Dulkės ir nepatogios kelionės regionuose pamažu turėtų tapti praeitimi – iki 2028 metų pabaigos Lietuvoje planuojama išasfaltuoti apie 160 km valstybinės reikšmės žvyrkelių. Šiemet numatyta sutvarkyti 75 km, o daugiau kaip 30 km ruožų, kuriems jau sudarytos rangos sutartys, bus baigti asfaltuoti 202...
nuotrauka
2026-10-14 09:19
Vilniuje atnaujinta elektromobilių įkrovimo infrastruktūra prie prekybos slėnio „Nordika“. Čia įrengta 10 naujų stotelių, leidžiančių vienu metu įkrauti iki 20 automobilių.
nuotrauka
2026-10-13 06:03
Klaipėdos SGD terminalo elektrifikacija artėja prie vieno sudėtingiausių darbų etapų – į statybvietę pristatytas specialiai projektui pagamintas povandeninis elektros kabelis, kurio trijų būgnų krovinys sveria apie 79 tonas. Įrengus maždaug 6,5 km ilgio elektros jungtį, laivas-saugykla „Independence...
nuotrauka
2026-10-13 06:00
Saulės elektrinės Lietuvoje jau daro reikšmingą įtaką šalies elektros balansui – gaminančių vartotojų įrengtoji galia viršijo 2,7 GW, o vasaros piko mėnesiais į tinklą jų patiekta elektra patenkino iki trečdalio šalies poreikio. „Energijos skirstymo operatorius“ (ESO) prie tinklo jau prijungė daugia...
nuotrauka
2026-10-11 09:22
Lietuvos elektros sistema pasiekė naują rekordą – vėjo elektrinių generuojama galia perkopė 2,2 GW, o šalies elektrinės palankiomis oro sąlygomis pagamina gerokai daugiau elektros, nei jos reikia vartotojams. Perteklius eksportuojamas į kaimynines rinkas, daugiausia – į Švediją.
nuotrauka
2026-10-09 09:13
Klaipėdos SGD terminalo laivas-saugykla „Independence“ ateityje galės atsisakyti dalies elektros gamybos savo varikliais – tam po Kuršių mariomis tiesiama speciali elektros jungtis. Į Klaipėdą jau pristatytas Suomijoje pagamintas 3,88 km ilgio povandeninis kabelis, o visa 19,3 mln. eurų vertės proje...
nuotrauka
2026-10-08 14:58
Daugiau nei 900 mln. Eur vertės „Harmony Link“ projektas pereina į konkretų statybų etapą – Lietuvoje 220 kV elektros jungties su Lenkija darbai turėtų prasidėti jau 2027 metų antrąjį ketvirtį. Nauja infrastruktūra bus statoma Vilkaviškio rajono, Kalvarijos ir Marijampolės savivaldybių teritorijose,...
nuotrauka
2026-10-07 11:54
Vilniuje artėja vieno ilgiausiai laukto transporto infrastruktūros projektų įgyvendinimas – pradėta rengti Šiaurinės gatvės 3 km atkarpos nuo Vakarinio aplinkkelio iki Fabijoniškių g. koncepcija. Nauja jungtis turėtų ne tik perimti dalį tranzitinio eismo, bet ir iš esmės pakeisti šiaurinės sostinės ...
nuotrauka
2026-10-06 06:44
Elektriniai traukiniai Vilniaus–Klaipėdos maršrute priartėjo dar vienu žingsniu – „LTG Infra“ sėkmingai užbaigė paskutinius dinaminius bandymus Radviliškio–Klaipėdos ruože. Dabar projektas pereina į baigiamąjį etapą – sertifikavimą.
nuotrauka
2026-10-06 06:35
Kauno pietrytinio aplinkkelio ir Ateities plento tęsinio projektui išduoti statybą leidžiantys dokumentai neatitiko teisės aktų, todėl jų likimą teko spręsti teisme. Nors statybų projektui kelias neužkertamas, jo teisinį pagrindą teks sukurti iš naujo – parengti naują projektą ir gauti naują leidimą...
nuotrauka
2026-10-05 06:25
Lietuvos elektros sistemoje netrukus atsiras dar vienas didelės galios energijos kaupimo objektas – Alytaus rajone pradėtas statyti beveik 25 mln. eurų vertės baterijų parkas, galėsiantis sukaupti 92 MWh elektros energijos.
nuotrauka
2026-10-02 14:42
Lietuvos energijos kaupimo galia jau perkopė 1 GW, o Anykščių rajone atidarytas pirmasis Danijos atsinaujinančios energetikos bendrovės „European Energy“ energijos kaupimo projektas Baltijos šalyse.
nuotrauka
2026-10-01 07:08,      papildyta 2026-10-01 17:28, papildyta „LTG Infra“ pozicija
„Rail Baltica“ sankasos šlaitai plaunami, o nepriklausomas tyrimas rodo, kad problema slypi ne rangovo darbuose, bet pačiuose projektiniuose sprendiniuose. UAB „Fegda“ užsakymu atliktas tyrimas nustatė, kad šlaitams nebuvo numatytos pakankamos apsaugos nuo erozijos, todėl po stipresnių kritulių išpl...
nuotrauka
2026-09-30 10:26
324 mln. eurų investicijų, 167 MW naujos vėjo elektrinių galios ir apie 580 GWh per metus – tokio masto yra „Enefit“ Kelmėje įgyvendinti „Kelmė I“ ir „Kelmė II“ projektai. Rugsėjo 29 d. oficialiai atidaryti du vėjo parkai tampa vienu reikšmingesnių bendrovės atsinaujinančios energetikos projektų Lie...
nuotrauka
2026-09-29 09:07
Remontuojant Šilutės rajono tiltą paaiškėjo, kad jo konstrukcijų būklė gerokai prastesnė, nei buvo nustatyta prieš pradedant darbus. Dėl to teko iš naujo numatyti konstrukcijos apačios – laikančiosios dalies – įrengimą, o rangovas dabar siekia pėsčiųjų eismą tiltu atnaujinti iki gruodžio 15-osios.
nuotrauka
2026-09-24 07:09
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia vienas didžiausių pastarųjų metų atnaujinimo projektų – per viešojo ir privataus sektorių partnerystę (VPSP) planuojama atnaujinti 99 tiltus ir viadukus, o preliminari investicijų vertė gali siekti 400 mln. eurų.
nuotrauka
2026-09-23 07:17
„Rail Baltica“ projektui Baltijos šalys kelia ambicingą finansinį tikslą – iš būsimos ES daugiametės finansinės programos sieks gauti bent 10 mlrd. eurų. Tačiau kartu pripažįstama ir kita būtinybė: norint įgyvendinti pirmąjį pagrindinės linijos etapą, projekto sąnaudas reikės reikšmingai mažinti.
nuotrauka
2026-09-22 13:16
Į kelius investuotas euras Lietuvai sukuria bent 1,48 euro ekonominės naudos. Vilniaus universiteto (VU) tyrimas rodo, kad kasmet keliams skiriami 392 mln. eurų šalies ekonomikoje sukuria apie 581 mln. eurų, o beveik 75 mln. eurų mokesčiais ir įmokomis tais pačiais metais grįžta į valstybės biudžetą...
nuotrauka
2026-09-21 10:00
Varėnoje jau prasidėjo pirmosios Baltijos šalyse baterinių traukinių krovimo stotelės statybos – liejami jos pamatai, o 3,2 mln. eurų vertės projektas iš planų pereina į realius darbus. Naujoji infrastruktūra turėtų iš esmės išplėsti galimybes bateriniais traukiniais pasiekti neelektrifikuotus gelež...
nuotrauka
2026-09-17 10:45
Iki šiol vandentiekio tinklams plauti reikėdavo išleisti dešimtis kubinių metrų vandens, tačiau sostinėje ši praktika keičiasi. „Vilniaus vandenys“ pradėjo naudoti naują impulsinę „Comprex“ technologiją, leidžiančią vamzdynus išplauti sunaudojant iki 15 kartų mažiau vandens. Bendrovė skelbia, kad nu...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra