Kūrė ugdymo sistemos pokytį

„Erudito Licėjus“ duris atvėrė Vilniaus senamiestyje, anksčiau valstybės valdomos įmonės Energijos skirstymo operatorius (ESO) naudotose 7 tūkst. kv. m ploto patalpose Aguonų gatvėje. „YIT Lietuva“ ėmėsi jų rekonstrukcijos ir pritaikymo mokyklos poreikiams.

Bendrovė I statybų darbų etapu iš esmės rekonstravo pastatą, atnaujino ir visiškai modernizavo čia buvusį seną 30 kv. m. ploto baseiną. Vykdant buvusių biurų konversiją taip pat įrengtos specializuotos klasės, daugiafunkcinės erdvės bendram darbui ir interaktyvioms veikloms, moderni gamtos mokslų bei technologijų laboratorija. Taipogi – sporto salė, valgykla, kitos mokyklos bendruomenei reikalingos patalpos. Licėjaus poreikiams pritaikytas ir erdvus vidinis kiemas.

Visus šiuos darbus bendrovei pavyko įgyvendinti vos per 9 mėnesius, o šiuo metu pasirašyta projekto II etapo įgyvendinimo sutartis. Tęsdamas pastato rekonstrukciją Aguonų g., rangovas imsis jo tolimesnio interjero bei eksterjero atnaujinimo. Vidaus sienoms bus panaudota netradicinė – plieno lakštų, o išorei – juodo fasado apdaila.

„Tačiau tai – tik apdailos sprendimai. Svarbesnis šiuo atveju yra pačios ugdymo sistemos koncepcijos pokytis, prie kurio įgyvendinimo šiandien prisidedame. Dabar privačios mokyklos labiau primena ne ankstesnį jų kartotinio projektavimo modelį, o modernius biurų ar verslo bendruomenių pastatus. Iš vienos pusės, jų architektūra darniai pritaikoma prie esančios aplinkos, dėmesį skiriant patalpų lankstumui, universalumui, ergonomiškumui ir tvarumui. Iš kitos pusės, kinta ir pačios mokyklos mokymo modelis. Moksleiviai jau gali būti ugdomi ir klasėse, ir saviraiškos ar įvairių paskirčių bendruomeninėse erdvėse“, – „YIT Lietuva“ pranešime cituojamas vadovas Kęstutis Vanagas.

Įkvepianti aplinka motyvuoja

K. Vanago teigimu, vykdant pastato rekonstrukciją, buvo sukurta erdvė, įkvepianti tobulėjimui, talentų puoselėjimui, augimui, žinioms ir šiuolaikinio ugdymo plėtrai. Būtent tai, pažymi K. Vanagas, ir yra svarbiausia moderniam mokymosi procesui. Tokiai nuomonei pritaria ir „Erudito licėjaus“ įkūrėjas ir direktorius doc. dr. Nerijus Pačėsa.

„YIT Lietuva“ vadovas

Kęstutis Vanagas

„Mes ruošiame moksleivius profesiniam gyvenimui, todėl ir šiuolaikinė mokykla turi atspindėti modernias tendencijas, vyraujančias biuruose bei kitose darbinėse aplinkose. Pastarosios pasižymi didžiulėmis erdvėmis, skirtomis bendradarbiavimui. Čia aplinka turi būti švari ir estetiška, baldai – funkcionalūs, o technologiniai sprendimai – inovatyvūs. Visa tai lemia efektyvesnį darbą, šiuolaikišką ugdymo procesą ir tai yra esminė takoskyra tarp senųjų bei šiandieninių mokyklų“, – akcentuoja doc. dr. N. Pačėsa.

Visgi, anot jo, mokyklos projektavimo sprendimai buvo svarbūs ne tik pastato funkciniams ar architektūriniams pokyčiams. Jie, pasak doc. dr. N. Pačėsos, lemia ir moksleivių motyvaciją. Pašnekovo teigimu, estetiška, patogi bei funkcionali aplinka mokinius ir įkvepia, ir leidžia jiems pasiekti geresnių mokslo rezultatų.

„Ergonomiški baldai – labai svarbūs. Jie moksleiviams leidžia nepavargti, ilgiau išlaikyti dėmesį. Tuo metu interaktyvi aplinka užtikrina licėjaus pulsą ir ritmą. Šiuolaikinėms mokykloms būtina prisitaikyti prie kintančio gyvenimo, tinkamai paruošti moksleivius profesiniai ateičiai. Todėl turime puoselėti aplinką, kurioje mokslas būtų interaktyvus, įgalinantis daugiaveikai, bendravimui ir bendradarbiavimui. Tuo ypač pasižymi mūsų biblioteka, įrengta pagal naujausias inovatyvumo bei modernumo tendencijas. Tai – mokymosi erdvė, kurioje dirbti galima individualiai, grupėje, ieškoti informacijos išteklių, organizuoti renginius, diskusijas. Toks, manau, turėtų būti modernus ugdymo procesas“, – kalba doc. dr. N. Pačėsa.

Lietuvos investuotojai noriai prisideda prie švietimo infrastruktūros vystymo

Kaip ir I mokyklos rekonstrukcijos etapo metu, projekto finansavimo, struktūros bei jos įgyvendinimo klausimais rūpinosi daugiašeimis biuras „Orion Wealth“. 2022 m. rugsėjo 1 d. atidarytas ir sėkmingai veikianti mokyklos I korpusas. Bendra projekto vertė siekia 17,9 mln. Pabaigus II etapo rekonstrukcijos darbus, mokykloje papildomai galės mokytis dar 400 vaikų.

„Lietuvos investuotojai noriai prisideda prie švietimo sistemos gerinimo ir tam reikalingos infrastruktūros plėtros, ne tik dėl patrauklios siekiamos grąžos, bet ir dėl socialiai atsakingo ir bendruomenei naudingo projekto aspekto. Kapitalo pritraukimas antrajam etapui vyko itin sklandžiai, nes investuotojai jau gali matyti darbų kokybę ir profesionalumą projekto suvaldyme, kurį su partneriais pademonstravome pirmojo etapo įgyvendinimo metu. Itin profesionali komanda, dirbusi prie pirmojo etapo, sieks užtikrinti, kad ir šis projektas būtų įgyvendintas laikantis aukščiausių kokybės standartų ir laiku, nepaisant tikrai įtemptų terminų“, – sako „Orion Wealth“ investicinių projektų vadovas Karolis Ražukas.

Naujovių nori patys moksleiviai

Su išsakytomis ekspertų mintimis sutinka ir naujojo licėjaus pastato projektą su komanda parengęs architektas Gintautas Natkevičius. Anot jo, šiuolaikinių mokyklų koncepcija kinta – pavyzdžiui, anksčiau buvo įprasta projektuoti dideles, daug vaikų talpinančias klases, o dabar jų tipų galima rasti įvairesnių, nes norima su moksleiviais dirbti individualiau, mažesnėse grupėse.

„Toks artimas ir betarpiškas ryšys leidžia lengviau pajusti mokinio emocijas, gebėjimą augti bei tobulėti. Kaip jis atrodė anksčiau? Klasikinėmis mokyklomis vadinamų švietimo įstaigų ugdymo procesas nebuvo blogas. Jis veikė ir funkcionuoja iki šiol. Tokios mokyklos turi reikiamą infrastruktūrą, sporto stadionus, dalis – baseinus ar daržus. Šis konceptas kopijuotas iš vokiško ugdymo modelio. Tačiau šiandien toks klasikinis suvokimas kinta. Poreikis didelėms erdvėms mažėja, labiau susitelkiama į efektyvų ugdymą, kuo geresnį išsilavinimą. Šiose mokyklose reikia poilsio, laisvalaikio, bendrųjų zonų. Erdvės tampa labiau sutelktos, universalesnės, kompaktiškesnės, o tai daroma ir dėl ekonominių priežasčių. Senosios mokyklos gaudavo valstybės lėšas ir būdavo pastatomos. Savo ruožtu privačios pačios turi įsitvirtinti rinkoje, tapti konkurencingomis, parodyti, kad gali kokybiškai ugdyti vaikus“, – kalba G. Natkevičius.

Architektas pabrėžia, kad tokio pobūdžio mokyklai labai svarbi funkcinė nauda. Todėl, G. Natkevičiaus teigimu, apgalvoti prireikė kiekvieną kvadratinį metrą. Taip pat bendrąsias erdves buvo būtina pritaikyti kuo universaliau, taigi jose dabar gali vykti ir spektakliai, ir fizinio lavinimo pamokos, ir kiti renginiai.

„Daug dėmesio skyrėme ir patalpų kokybiškam mikroklimatui, akustikai, apšvietimui. Mokyklą rekonstravome iš seno biurų pastato, projektavome šiuolaikišką, aštrų interjerą. Norėjome rimtumo įspūdžio, o ne tradicinio vaikiško dizaino. Mūsų tikslas – sukurti jausmą, jog moksleiviai mokosi šiuolaikiškoje mokykloje. Juk būtent to ir nori šių dienų vaikai“, – pastebi architektas.

Tokia vizija, antrina K. Vanagas, bus tęsiama ir II mokyklos rekonstrukcijos etapu. Todėl, anot „YIT“ Lietuva vadovo, bendrovė jau ruošiasi ne tik statybos darbams, bet ir šiuolaikiškos ugdymo sistemos plėtrai.

„Tai darome remdamiesi skandinaviška patirtimi. „YIT“ Suomijoje yra įgyvendinusi ne vieną panašų projektą. Pavyzdžiui, šios šalies pietuose esančiame Espoo mieste, daugiabučių namų apsuptyje, pastatytas 10,5 tūkst. kv. m pastatas, kuriame įkurta mokykla. Jos patalpos dabar yra naudojamos ne tik kaip švietimo įstaiga, bet kaip ir daugiafunkcinė erdvė, skirta įvairioms bendruomenės veikloms. Tikime, toks modelis netrukus taps įprastu ir Lietuvoje. Juolab, kad kalbame ne vien apie privačias, bet ir modernias valstybines mokyklas, kuriose, pasibaigus pamokoms, gali veikti bendruomenei atvira biblioteka, vykti kulinarijos kursai, o šalia esanti infrastruktūra pritaikyta, tarkime, ekstremaliojo sporto entuziastams. Tikime, kad panašią erdvę, įgyvendinsime ir šiuo projektu“, – reziumuoja K. Vanagas.