ŽŪR pirmininkas dr. Arūnas Svitojus atviras – šiandien vykęs susitikimas buvo labai karštas, mat labiausiai įstatymo pakeitimams priešinasi stambaus agroverslo atstovai.

Antradienį ŽŪM vyko susitikimas dėl vadinamojo Žemės įsigijimo tobulinimo. ŽŪR siekia, kad įstatymas užtikrintų, kad žemės ribojimas veiktų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims, mat iki šiol žemės ūkio bendrovės ir kiti juridiniai asmenys randa spragų, kurios padeda nesunkiai apeiti žemės įsigijimo įstatymą.

„Šiandien ministerijoje virė tikrai karštos diskusijos, nes stambieji žemvaldžiai nori, kad jie būtų neliečiami ir galėtų toliau pirkti tiek žemės, kiek jie nori. Šiandieną vėl skambėjo mintis, kad žemės ūkio paskirties žemė turėtų būti paleidžiama laisvai prekybai. Suprask, žemės kaina kils ir ją bus galima supirkti, bet ar taip turėtų būti? Milijonieriai žemes supirks ir ūkininkai iš jų turėsis nuomotis žemę. O kas bus jei Lietuvai nedraugiškų šalių atstovai supirks žemės? Mes būsime visiškai nuvaryti nuo savo žemės. Šis klausimas – nacionalinio saugumo klausimas, į tai žiūrėti pro pirštus negalima. Mes toliau ieškome priemonių, kad turimas žemės įsigijimo įstatymas veiktų ir būtų užkardyti visi galimi apėjimai. ŽŪM turi daug namų darbų, nes pridaryta daug klaidų, o jas taisyti tikrai nebus lengva", – įspūdžiais po susitikimo su ŽŪM dalinasi dr. A. Svitojus.

ŽŪR primena, kad pagal šiuo metu galiojančią minėto įstatymo tvarką, akcininkas turintis ne daugiau kaip 25 proc. akcijų skirtingose įmonėse, jam nesumuojamas bendras hektarų kiekis. ŽŪR siūlo susietumą įvesti jau nuo pirmos akcijos. Taip pat norima, kad žemės ribojimas veiktų tiek fiziniams, tiek juridiniams asmenims.

Lietuvoje apie 400 įmonių valdo apie 644 tūkst. ha žemės, o žiūrint dar siauriau – apie 30 susijusių asmenų valdo apie 0,5 mln. ha žemės. Dr. A. Svitojus įžvelgia grėsmę, kad maždaug 1 proc. žemės savininkų valdo maždaug 27 proc. žemės ūkio paskirties žemės. Anot jo, smulkūs ir vidutiniai ūkiai yra mūsų žemės ūkio pagrindas, todėl turėtume didelį dėmesį kreipti jų ekonominiam saugumui, privaloma užtikrinti, kad skirstoma parama juos pasiektų, o nebūtų nukreipiama daugiausia į stambių žemvaldžių rankas.

Be kita ko, nei ŽŪM, nei Aplinkos ministerija neturi duomenų kas tiksliai valdo žemes. Kitaip sakant, jei valdai iki 25 proc. akcijų paketą keliose skirtingose įmonėse, tuomet formaliai neskaičiuojama, kad tas asmuo turi žemės. „Tai yra puiki terpė apeiti dabar galiojantį įstatymą", – neabejoja ŽŪR pirmininkas.