2023 gruodžio 9 d. šeštadienis, 7:24
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos link: verslas Lietuvoje neteikia tvarumo ataskaitų, nors gali pasigirti gerąja praktika

2021-05-13 14:08
Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, susiję su tęstinumu ir naudingu medžiagų pritaikymu, nėra atskleidžiami, – rodo neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo KTU tyrėjai.
nuotrauka
Pexels.com iliustr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Žiedinė ekonomika nėra nauja sąvoka. Čia susilieja kelių mokslo krypčių ar net disciplinų iėjos, kai kurios jų atsirado dar 1960-aisiais. Intelektinės žiedinės ekonomikos šaknys apima tokias koncepcijas kaip „iš lopšio į lopšį“ (ang. Cradle to Cradle), produkto-paslaugų sistemos, pramoninė ekologija, regeneracinis dizainas, 4R principai (sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti), biologinė mimikrija, pramoninė simbiozė ir kita. Didesnio susidomėjimo žiedinės ekonomika sulaukė pastarąjį laikotarpį, kai 2015 m. Europos Komisija patvirtino Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos veiksmų planą, o 2020 m. šis planas buvo atnaujintas.

„Iš tiesų, žiediškumas turi gilias istorines šaknis – pramonės įmonės investavo į perdirbimo technologijas, daugelį metų taikė aplinką tausojantį požiūrį. Tačiau tik gana nauja ES strategija paskatino visuomenę ir pramonę geriau suvokti šią koncepciją”, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė dr. Lina Dagilienė.

Tvarumo ataskaitos – būdas organizacijoms parodyti visuomenei, kaip jos keičiasi

Tvarumo (įskaitant aplinkosauginės informacijos atskleidimą) ataskaitų tyrimai dažnai remiasi diskurso teorine priega, kad ištirtų, kaip organizacijos atstovauja save darnaus vystymosi atžvilgiu. Šie tyrimai sutelkia dėmesį į kalbos vaidmenį formuojant platesnį aplinkosauginį suvokimą verslo atžvilgiu. Taigi remiantis diskurso požiūriu ir didėjančiu žiedinės ekonomikos institucionalizavimu, KTU tyrėjų grupė ištyrė, kaip žiedinės ekonomikos principai (4R) atsispindi Europos pramonės įmonių ataskaitose, paskelbtose GRI (Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva, angl. Global Reporting Initiative) duomenų bazėje.

KTU nuotraukoje – 
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto
profesorė dr. Lina Dagilienė

„Ataskaitos yra formalus būdas organizacijoms papasakoti apie savo veiklą kitu, ne vien finansiniu požiūriu. Kadangi gamybos organizacijos dažnai kritikuojamos dėl jų neigiamo poveikio aplinkai, šios viešos ataskaitos leidžia visuomenei paaiškinti, kaip įmonės keičiasi, kokiose iniciatyvose dalyvauja, kaip prisideda prie bendruomenių ir visuomenės gyvenimo“, – sako KTU EVF Žiedinės ekonomikos tyrimų grupės vadovė L. Dagilienė.

Pasak jos, į socialinės atsakomybės, tvarumo, aplinkosaugos ataskaitas kreipia dėmesį investuotojai – yra atlikta daug tai įrodančių tyrimų.

Naudodamiesi kokybine turinio analize ir statistiniais metodais (ANOVA ir PCA), KTU tyrėjų vadovaujama mokslininkų grupė surinko originalius empirinius duomenis iš 226 didelių gamybos įmonių. Įmonių atrankoje mokslininkai vadovavosi ES direktyvose pateikiamu „didelės įmonės“ apibrėžimu: tai įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų, kurios apyvarta yra daugiau nei 50 milijonų eurų arba turto vertė didesnė nei 43 milijonai eurų. Iš 1001 tokį apibrėžimą atitinkančių įmonių, tyrimui buvo pasirinktos tik gamybos įmonės dėl akivaizdaus jų poveikio aplinkai.

Daugiausia pranešama apie veiklos aspektus, susijusius su ekologija

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad įmonės daugiau dėmesio skiria veiklos optimizavimui ekologijos požiūriu – mažesniam žaliavinių išteklių naudojimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui – nei kitiems žiedinės ekonomikos aspektams.

Tai parodė teksto analizė, pasitelkiant raktinius žodžius: daugiausiai įmonės praneša apie mažinimą (teršalų išmetimo, energijos) bei pakartotiną naudojimą. Tačiau, žiūrint iš žiedinės ekonomikos perspektyvos, ataskaitose nėra pateikiama pakankamai informacijos apie įmonių pastangas prailginti produkto gyvavimo ciklą, eko-dizainą, perdirbimą ir bendrai sisteminį požiūrį į produktą visoje vertės grandinėje.

Išteklių naudojimo efektyvumas, įgyvendinamas minimizuojant kritinių žaliavų kiekį, sukuriant trumpesnes ir uždaras grandines naudojant antrines žaliavas, taip pat nėra pakankamai atskleidžiamas. Tai reiškia, kad tvarumo ataskaitų turinys turės keistis, kad labiau atspindėtų žiediškumą.

„Mūsų tyrimas apima dideles įmones, pramonės lyderius, tendencijų kūrėjus. Todėl šiek tiek stebina tai, kad šios įmonės nėra linkusios pranešti apie naujus verslo modelius, kurie padidintų jų produktų ilgaamžiškumą, arba apie perdirbimo technologijas, įdiegtas jų gamybos cikle. Ši veikla buvo paminėta kai kuriuose pranešimuose, tačiau tik trumpai – ne kaip įprastai praktika“, – sako L. Dagilienė.

Anot jos, tam gali būti keletas priežasčių. Pirma, tyrimas pagrįstas išorine informacija, t. y. viešai prieinamomis GRI ataskaitomis, o ne interviu su organizacijų atstovais ar įmonių vidaus dokumentais. Antra, organizacijos rengia savo poveikio aplinkai ataskaitas laikydamosis GRI gairių, o 2020 m. gairėse dar nėra aiškių nuorodų, kaip žiedinės ekonomikos principai turėtų būti atspindėti poveikio aplinkai ataskaitose.

Taip pat pažymėtina, kad British Standards Institution parengė žiedinės ekonomikos standartą BS 8001: 2017, kaip gaires padedančias įmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos principais grįsto veiklos. Vis dėlto organizacijoms paliekama atsakomybė už tinkamų žiedinės ekonomikos rodiklių pasirinkimą ir labai mažai pateikiama, kaip stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama žiedinės ekonomikos strategija.

Kontraversiškiausios pramonės šakos linkusios labiausiai komunikuoti

Tyrėjai nemano, kad kuris nors iš 4R yra svarbesnis už kitus. Norint optimizuoti gamybos procesą, būtina naudoti mažiau žaliavų ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau net 80 proc. poveikio aplinkai pasireiškia gaminio projektavimo etape: prieš išleisdamas gaminį į rinką, gamintojas turi žinoti apie visą jo gyvavimo ciklą – kiek laiko produktas bus tinkamas naudoti, kurias dalis galima naudoti perdirbti, kaip pašalinti produktai gali būti surenkami ir vėl naudojami.

„Įdomu tai, kad tos pramonės šakos, kurios laikomos prieštaringiausiomis, pavyzdžiui, alkoholis, tabakas ir tos, kurios laikomos labiausiai teršiančiomis – kalnakasybos ar greitosios mados pramonė – yra linkusios viešai pranešti apie savo veiksmus tvarios gamybos link. Pavyzdžiui, „Tom Hilfiger“ prekės ženklas jau paskelbė, kad iki 2030 m. pereina prie visiškai žiedinės gamybos“, – sako L. Dagilienė.

Tokios nuostatos galios ir „Tom Hilfiger“ atstovybėms visame pasaulyje, tarp jų – ir Lietuvoje. Vis dėlto, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos įmonės tvarumo ataskaitų teikia mažai ir jos yra neišsamios. Daugiau dėmesio tokioms ataskaitoms teikia tos įmonės, kuriomis domisi tarptautiniai investuotojai.

Lietuvoje – daug gerųjų praktikų, tačiau apie jas nekalbama

L. Dagilienė atkreipia dėmesį, jog vartotojų požiūris į tvarią gamybą yra atskira tema, kuri turi daugybę aspektų, tokių kaip pavyzdžiui kaina: neretai per globalią tiekimo grandinę importuoti produktai yra pigesni nei iš vietinio ūkio. Kita vertus, pasaulinės pandemijos metu mokslininkai pastebėjo, kad globalios tiekimo grandinės yra labai taršios, imlios ištekliams, nelanksčios bei išvaistoma daug atliekų.

KTU profesorė pažymi, kad mažmeninės prekybos sektorius turi artimiausią kontaktą su vartotoju, todėl komunikuodamas apie taikomas žaliąsias praktikas galėtų tai išnaudoti savo įvaizdžiui pagerinti.

„Lietuvoje turime labai daug gerųjų praktikų pavyzdžių. Pavyzdžiui, maisto mažmeninės prekybos bendrovės bendradarbiauja su ūkininkais – atiduoda nenupirktas daržoves gyvuliams šerti. Bendradarbiaujama ir su „Maisto banku“ bei kitomis labdaros organizacijomis. Tačiau įmonės neteikia tokių ataskaitų, apie šias praktikas galima sužinoti iš atsitiktinių pranešimų“, – sako L Dagilienė.

Ji prideda, kad platesnė komunikacija apie žiedinės ekonomikos principų taikymą savo veiklose būtų naudinga visoms pramonės šakoms, nes vartotojai visame pasaulyje vis labiau domisi bei supranta aplinkosaugos problemas.

Pagal KTU inf. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-12-08 10:59
Vienos didžiausių Lietuvoje kelių tiesimo bendrovių UAB „Fegda“ generaliniu direktoriumi paskirtas Jonas Jablonskis. Iki šiol ir UAB „Fegda“, ir UAB „Fegda grupė“ vadovavęs Gediminas Gribulis tęsia darbą kaip įmonių grupės generalinis direktorius ir toliau koncentruosis ties strateginiais įmonių gru...
nuotrauka
2023-12-08 10:50
90 proc. vadovų mano, kad tvarumas yra svarbus, tačiau tvarumo strategiją turi vos 60 proc. įmonių. Anot „Deloitte“, įtraukią kultūrą turinčios įmonės yra 27 proc. pelningesnės ir 22 proc. produktyvesnės. Tad kodėl kone pusė organizacijų vis dar atidėlioja tvarumo strategijos kūrimą ir integravimą?
nuotrauka
2023-12-08 09:41
Per sausį-lapkritį šiemet Lietuvoje buvo įsteigta 14681 nauja įmonė, bankrutavo 872. Daugiausia naujų bendrovių sukuriama paslaugų, prekybos ir statybų sektoriuose. 22 proc. visų bankrutavusių įmonių yra statybų bendrovės. Naujų įmonių vadovų kreditingumo analizė parodė, kad beveik 800 iš jų yra asm...
nuotrauka
2023-12-07 14:28
2023 metams artėjant į pabaigą šalies nekilnojamojo turto (NT) sandorių rinkoje dar labiau įsivyravo pasyvios nuotaikos. Įregistruotus NT sandorius analizuojančio Registrų centro analitikų teigimu, mažėjantis NT sandorių skaičius atspindi šalyje vyraujančias makroekonomines tendencijas ir gyventojų ...
nuotrauka
2023-12-06 10:51
Profesinio mokymo įstaigų ir verslo bendradarbiavimas, rodos, yra neišvengiamas – kasmet darbo rinką papildo apie 20 tūkst. naujų specialistų, kurie iki tol išbando savo jėgas praktikos ar pameistrystės metu. Vis dėlto, tik trečdalis šalies įmonių noriai ir aktyviai bendradarbiauja su profesinio mok...
nuotrauka
2023-12-06 10:27
Nestandartinių inžinerinių įrenginių ir mechanizmų projektavimo bei gamybos įmonė „Arginta Engineering" plečiasi ir ieško net 50 naujų darbuotojų. „Į naują gamyklą Panevėžyje investavome daugiau nei 8 mln. eurų. O per pastaruosius dvejus metus mūsų komanda Lietuvoje papildė daugiau nei 100 naujų spe...
nuotrauka
2023-12-05 12:40
Šiandien, gruodžio 5-ąją, parašus ant bendradarbiavimo sutarties padėjo Kauno technologijos universiteto (KTU) rektorius Eugenijus Valatka ir Lietuvos futbolo federacijos (LFF) prezidentas Edgaras Stankevičiaus.
nuotrauka
2023-12-01 14:09
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovės „Realco“ duomenimis, šių metų lapkričio mėnesį Vilniaus pirminėje NT rinkoje parduotas 171 naujas būstas ir fiksuota 15 sutarčių nutraukimų. Iš visų praėjusį mėnesį parduotų būstų 30 buvo rezervuoti ankstesniais mėnesiais, o į lapkričio statistiką įtraukti ...
nuotrauka
2023-12-01 10:07
Sostinės Savanorių prospekte esančiame sklype simboliniu kapsulės įkasimu pradedamos pirmųjų socialinių dirbtuvių ir dienos užimtumo centro statybos. Juose intelekto ar psichosocialinę negalią turintys žmonės vykdys socialinį verslą: daigins augalus, gamins biohumusą, lies žvakes, megs šviesą atspin...
nuotrauka
2023-11-30 09:55
Lietuvos nacionalinė Martyno Mažvydo biblioteka kartu su Kultūros paveldo departamentu prie Kultūros ministerijos (KPD) įgyvendina projektą „Kultūros paveldo informacinių sistemų konsolidavimas ir modernizavimas“.
nuotrauka
2023-11-29 12:41
Kultūros infrastruktūros objektų savininkai ir valdytojai kviečiami teikti projektų įgyvendinimo planus ir pretenduoti į paramą objektui atnaujinti.
nuotrauka
2023-11-28 12:23
Tęsdamas ilgalaikį bendradarbiavimą, „Luminor" bankas suteikė 10,4 mln. eurų ilgalaikę paskolą vienai didžiausių nekilnojamojo turto plėtotojų Baltijos šalyse „Sirin Development", plėtojančiai A klasės logistikos parką „Rumbula" Rygoje. Projektas buvo įgyvendinamas keliais etapais – ketvirtasis 28 t...
nuotrauka
2023-11-28 11:58
Neseniai užbaigtas, daugiau nei 6 mln. eurų kainavęs naujausias Kauno technologijos universiteto (KTU) projektas – tarpdisciplininio prototipavimo laboratorijų centras „M-Lab“. Mokslininkų poreikius atliepiančios aukšto lygio laboratorijos, poilsio ir susitikimų erdvės bei įvairūs technologiniai spr...
nuotrauka
2023-11-27 10:01
Sąnaudų požiūriu gyvenamųjų ir negyvenamųjų pastatų statyba nuo šių metų rugsėjo mėnesio atpigo po 0,5 proc., o pastatų remontas – 0,4 proc.
nuotrauka
2023-11-27 09:28
Daugiau nei ketvirtį amžiaus – nuo 1996 metų Vilniaus miestą planavusi ir jo skaitmenizavimo procesus vysčiusi bendrovė „Vilniaus planas“ keičia vizualinį identitetą – nuo šiol ji tampa „ID Vilnius“.
nuotrauka
2023-11-24 16:17
Tarptautinis Šiaulių oro uostas šią savaitę paskelbė turimo paskutinio laisvo žemės sklypo aukcioną, kuris įvyks gruodžio 18 d. Į jį tikimasi pritraukti logistikos ar sandėliavimo veikla užsiimantį investuotoją. Oro uosto vadovė Aurelija Kuezada teigia, kad atsižvelgiant į oro uostų specifiką, tokia...
nuotrauka
2023-11-24 09:56
Didžiausias Baltijos šalyse privataus kapitalo fondų valdytojas „BaltCap" nutraukė sutartį su fondo „BaltCap Infrastructure Fund" (BInF) partneriu Šarūnu Stepukoniu ir kreipėsi į teisėsaugą po to, kai BInF finansų direktoriai nustatė veiklos pažeidimų tvarkant jo vadovaujamo fondo finansus. Vadovav...
nuotrauka
2023-11-24 09:35
„Ruukki Construction“, priklausanti „SSAB“ grupei, statybos bendrovė „Peab“ bei nekilnojamojo turto bendrovė „Wihlborgs“ Lunde (Švedija) pristato pirmąjį pasaulyje pastatą, kurio statyboms buvo naudojamas plienas, pagamintas nenaudojant iškastinio kuro. Pastato sienų ir stogo konstrukcijas suprojekt...
nuotrauka
2023-11-24 07:56
Statyba paprastai orientuota į žmogų. Statybos ir rekonstravimo darbai Lietuvos zoologijos sode Kaune įvedė dar vieną, patį svarbiausią šiame objekte elementą – gyvūnus. Tad įmonei STATYBOS RITMAS, šio projekto generaliniam rangovui, teko įgyvendinti netradicinį projektą.
nuotrauka
2023-11-23 13:28
Vievyje oficialiai atidaryti senjorų globos namai „Gemma" Vievio namai, kuriuose jau apsigyveno pirmieji senjorai. Tarp jų – ir Amerikos lietuvė, atvykusi tiesiai iš oro uosto. Kone 5 tūkst. kv. m ploto komplekse galės apsigyventi 160 senjorų.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas