2023 kovo 28 d. antradienis, 15:11
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos link: verslas Lietuvoje neteikia tvarumo ataskaitų, nors gali pasigirti gerąja praktika

2021-05-13 14:08
Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, susiję su tęstinumu ir naudingu medžiagų pritaikymu, nėra atskleidžiami, – rodo neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo KTU tyrėjai.
nuotrauka
Pexels.com iliustr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Žiedinė ekonomika nėra nauja sąvoka. Čia susilieja kelių mokslo krypčių ar net disciplinų iėjos, kai kurios jų atsirado dar 1960-aisiais. Intelektinės žiedinės ekonomikos šaknys apima tokias koncepcijas kaip „iš lopšio į lopšį“ (ang. Cradle to Cradle), produkto-paslaugų sistemos, pramoninė ekologija, regeneracinis dizainas, 4R principai (sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti), biologinė mimikrija, pramoninė simbiozė ir kita. Didesnio susidomėjimo žiedinės ekonomika sulaukė pastarąjį laikotarpį, kai 2015 m. Europos Komisija patvirtino Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos veiksmų planą, o 2020 m. šis planas buvo atnaujintas.

„Iš tiesų, žiediškumas turi gilias istorines šaknis – pramonės įmonės investavo į perdirbimo technologijas, daugelį metų taikė aplinką tausojantį požiūrį. Tačiau tik gana nauja ES strategija paskatino visuomenę ir pramonę geriau suvokti šią koncepciją”, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė dr. Lina Dagilienė.

Tvarumo ataskaitos – būdas organizacijoms parodyti visuomenei, kaip jos keičiasi

Tvarumo (įskaitant aplinkosauginės informacijos atskleidimą) ataskaitų tyrimai dažnai remiasi diskurso teorine priega, kad ištirtų, kaip organizacijos atstovauja save darnaus vystymosi atžvilgiu. Šie tyrimai sutelkia dėmesį į kalbos vaidmenį formuojant platesnį aplinkosauginį suvokimą verslo atžvilgiu. Taigi remiantis diskurso požiūriu ir didėjančiu žiedinės ekonomikos institucionalizavimu, KTU tyrėjų grupė ištyrė, kaip žiedinės ekonomikos principai (4R) atsispindi Europos pramonės įmonių ataskaitose, paskelbtose GRI (Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva, angl. Global Reporting Initiative) duomenų bazėje.

KTU nuotraukoje – 
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto
profesorė dr. Lina Dagilienė

„Ataskaitos yra formalus būdas organizacijoms papasakoti apie savo veiklą kitu, ne vien finansiniu požiūriu. Kadangi gamybos organizacijos dažnai kritikuojamos dėl jų neigiamo poveikio aplinkai, šios viešos ataskaitos leidžia visuomenei paaiškinti, kaip įmonės keičiasi, kokiose iniciatyvose dalyvauja, kaip prisideda prie bendruomenių ir visuomenės gyvenimo“, – sako KTU EVF Žiedinės ekonomikos tyrimų grupės vadovė L. Dagilienė.

Pasak jos, į socialinės atsakomybės, tvarumo, aplinkosaugos ataskaitas kreipia dėmesį investuotojai – yra atlikta daug tai įrodančių tyrimų.

Naudodamiesi kokybine turinio analize ir statistiniais metodais (ANOVA ir PCA), KTU tyrėjų vadovaujama mokslininkų grupė surinko originalius empirinius duomenis iš 226 didelių gamybos įmonių. Įmonių atrankoje mokslininkai vadovavosi ES direktyvose pateikiamu „didelės įmonės“ apibrėžimu: tai įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų, kurios apyvarta yra daugiau nei 50 milijonų eurų arba turto vertė didesnė nei 43 milijonai eurų. Iš 1001 tokį apibrėžimą atitinkančių įmonių, tyrimui buvo pasirinktos tik gamybos įmonės dėl akivaizdaus jų poveikio aplinkai.

Daugiausia pranešama apie veiklos aspektus, susijusius su ekologija

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad įmonės daugiau dėmesio skiria veiklos optimizavimui ekologijos požiūriu – mažesniam žaliavinių išteklių naudojimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui – nei kitiems žiedinės ekonomikos aspektams.

Tai parodė teksto analizė, pasitelkiant raktinius žodžius: daugiausiai įmonės praneša apie mažinimą (teršalų išmetimo, energijos) bei pakartotiną naudojimą. Tačiau, žiūrint iš žiedinės ekonomikos perspektyvos, ataskaitose nėra pateikiama pakankamai informacijos apie įmonių pastangas prailginti produkto gyvavimo ciklą, eko-dizainą, perdirbimą ir bendrai sisteminį požiūrį į produktą visoje vertės grandinėje.

Išteklių naudojimo efektyvumas, įgyvendinamas minimizuojant kritinių žaliavų kiekį, sukuriant trumpesnes ir uždaras grandines naudojant antrines žaliavas, taip pat nėra pakankamai atskleidžiamas. Tai reiškia, kad tvarumo ataskaitų turinys turės keistis, kad labiau atspindėtų žiediškumą.

„Mūsų tyrimas apima dideles įmones, pramonės lyderius, tendencijų kūrėjus. Todėl šiek tiek stebina tai, kad šios įmonės nėra linkusios pranešti apie naujus verslo modelius, kurie padidintų jų produktų ilgaamžiškumą, arba apie perdirbimo technologijas, įdiegtas jų gamybos cikle. Ši veikla buvo paminėta kai kuriuose pranešimuose, tačiau tik trumpai – ne kaip įprastai praktika“, – sako L. Dagilienė.

Anot jos, tam gali būti keletas priežasčių. Pirma, tyrimas pagrįstas išorine informacija, t. y. viešai prieinamomis GRI ataskaitomis, o ne interviu su organizacijų atstovais ar įmonių vidaus dokumentais. Antra, organizacijos rengia savo poveikio aplinkai ataskaitas laikydamosis GRI gairių, o 2020 m. gairėse dar nėra aiškių nuorodų, kaip žiedinės ekonomikos principai turėtų būti atspindėti poveikio aplinkai ataskaitose.

Taip pat pažymėtina, kad British Standards Institution parengė žiedinės ekonomikos standartą BS 8001: 2017, kaip gaires padedančias įmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos principais grįsto veiklos. Vis dėlto organizacijoms paliekama atsakomybė už tinkamų žiedinės ekonomikos rodiklių pasirinkimą ir labai mažai pateikiama, kaip stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama žiedinės ekonomikos strategija.

Kontraversiškiausios pramonės šakos linkusios labiausiai komunikuoti

Tyrėjai nemano, kad kuris nors iš 4R yra svarbesnis už kitus. Norint optimizuoti gamybos procesą, būtina naudoti mažiau žaliavų ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau net 80 proc. poveikio aplinkai pasireiškia gaminio projektavimo etape: prieš išleisdamas gaminį į rinką, gamintojas turi žinoti apie visą jo gyvavimo ciklą – kiek laiko produktas bus tinkamas naudoti, kurias dalis galima naudoti perdirbti, kaip pašalinti produktai gali būti surenkami ir vėl naudojami.

„Įdomu tai, kad tos pramonės šakos, kurios laikomos prieštaringiausiomis, pavyzdžiui, alkoholis, tabakas ir tos, kurios laikomos labiausiai teršiančiomis – kalnakasybos ar greitosios mados pramonė – yra linkusios viešai pranešti apie savo veiksmus tvarios gamybos link. Pavyzdžiui, „Tom Hilfiger“ prekės ženklas jau paskelbė, kad iki 2030 m. pereina prie visiškai žiedinės gamybos“, – sako L. Dagilienė.

Tokios nuostatos galios ir „Tom Hilfiger“ atstovybėms visame pasaulyje, tarp jų – ir Lietuvoje. Vis dėlto, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos įmonės tvarumo ataskaitų teikia mažai ir jos yra neišsamios. Daugiau dėmesio tokioms ataskaitoms teikia tos įmonės, kuriomis domisi tarptautiniai investuotojai.

Lietuvoje – daug gerųjų praktikų, tačiau apie jas nekalbama

L. Dagilienė atkreipia dėmesį, jog vartotojų požiūris į tvarią gamybą yra atskira tema, kuri turi daugybę aspektų, tokių kaip pavyzdžiui kaina: neretai per globalią tiekimo grandinę importuoti produktai yra pigesni nei iš vietinio ūkio. Kita vertus, pasaulinės pandemijos metu mokslininkai pastebėjo, kad globalios tiekimo grandinės yra labai taršios, imlios ištekliams, nelanksčios bei išvaistoma daug atliekų.

KTU profesorė pažymi, kad mažmeninės prekybos sektorius turi artimiausią kontaktą su vartotoju, todėl komunikuodamas apie taikomas žaliąsias praktikas galėtų tai išnaudoti savo įvaizdžiui pagerinti.

„Lietuvoje turime labai daug gerųjų praktikų pavyzdžių. Pavyzdžiui, maisto mažmeninės prekybos bendrovės bendradarbiauja su ūkininkais – atiduoda nenupirktas daržoves gyvuliams šerti. Bendradarbiaujama ir su „Maisto banku“ bei kitomis labdaros organizacijomis. Tačiau įmonės neteikia tokių ataskaitų, apie šias praktikas galima sužinoti iš atsitiktinių pranešimų“, – sako L Dagilienė.

Ji prideda, kad platesnė komunikacija apie žiedinės ekonomikos principų taikymą savo veiklose būtų naudinga visoms pramonės šakoms, nes vartotojai visame pasaulyje vis labiau domisi bei supranta aplinkosaugos problemas.

Pagal KTU inf. 

Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2023-03-28 11:05
„Paupio turgus“ baigė atnaujinimo darbus ir lankytojus pasitinka praplėtęs restoranų erdves bei pasipuošęs nauju menininko Jurgio Tarabildos kūriniu. Atnaujinant turgų, atsisakyta 4 parduotuvių, vietoje jų įrengiant papildomas universalias erdves su 56 sėdimomis vietomis.
nuotrauka
2023-03-27 13:38
Vilniaus senamiesčio centre, šalia Rotušės, atidaromas „Radisson Hotel Group“ aukščiausios prabangos prekės ženklo viešbutis „Radisson Collection Astorija Vilnius“. Jis pakeitė iki pastato renovacijos ten pat veikusį „Radisson Blu“ viešbutį. Tai pirmasis „Radisson Collection“ viešbutis Lietuvoje ir ...
nuotrauka
2023-03-27 07:53
Kompanija „Doosan Infracore“ (HDI) paskelbė, kad keičia statybinės technikos DOOSAN prekės ženklą ir pristato naująjį prekės ženklą – DEVELON.
nuotrauka
2023-03-25 10:53
Praėjusią savaitę AB „Panevėžio statybos trestas“ (PST) per Nasdaq pranešė, kad ketina teistis su buvusiu įmonės vadovu Daliumi Gesevičiumi.
nuotrauka
2023-03-24 09:25
Nekilnojamojo turto (NT) plėtros bendrovė „Eika“ sostinės Visorių rajone plėtoja gyvenamųjų namų kvartalą „Metų laikai“, kuriam siekiama gauti tvarumo sertifikatą „BREEAM In-Use“. Tai įmonės istorijoje pirmasis gyvenamas projektas, kuriam siekiama gauti tarptautinį pastatų tvarumo ženklą, atpažįstam...
nuotrauka
2023-03-22 11:21
Praėjusių metų rugsėjo 1-ąją, užbaigus I etapo patalpų kapitalinį remontą, Vilniaus centre duris atvėrė nauja bei modernizuota „Erudito Licėjaus“ mokykla. Šią rekonstrukciją atliko tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“, dabar pasirašiusi virš 4 mln. eurų vertės sutartį dėl II etap...
nuotrauka
2023-03-22 07:24
Moderni architektūra, saugumas, gera garso ir šilumos izoliacija. Tai yra savybės, kurias garantuoja profilių sistema GEALAN-LINEAR®. Dar vienas svarbus jos išskirtinumas šiuolaikinėje rinkoje – suderinamumas su kitomis sistemomis, galimybė panaudoti kitų sistemų priedus, iki minimumo sumažinant ski...
nuotrauka
2023-03-21 07:35
Moduliniai konteineriai yra universalus gaminys su itin plačiomis panaudojimo galimybėmis: juose gali būti įrengiamos biuro ar sandėliavimo patalpos, kirpyklos ar krautuvėlės, mokyklos arba vaikų darželiai, pirtys – panaudojimo galimybės beveik tokios pat, kaip ir tradicinės statybos pastatų.
nuotrauka
2023-03-20 07:45
„Teriva“ sistema – tai efektyvus sprendimas pigiai, lengvai ir greitai sumontuoti perdangas naujos statybos ir renovuojamuose pastatuose net ir tada, kai pastato išplanavimas sudėtingas, nepatogios montavimo sąlygos.
nuotrauka
2023-03-17 11:34
Kovo 7 d. didžiausia Lietuvos energetinės infrastruktūros statybos bendrovė „Žilinskis Group“ Švedijoje įsteigė savarankišką akcinę bendrovę Zilinskis & Co AB, kuri vystys naujų aukštos įtampos oro linijų ir pastočių statybą bei esamų rekonstrukcijas. Iki tol Žilinskis ir Co, UAB Švedijoje beveik de...
nuotrauka
2023-03-17 11:10
Pasirengimas Mindaugo g. 12, Vilniuje esančio pastato atnaujinimui vyksta pilnu tempu. Šiuo metu vyksta šio pastato pritaikymo valstybės institucijų veiklai projektavimo darbai. Planuojama, kad pastate įsikurs net 8 valstybės įstaigos, bus sukurta daugiau nei 700 šiuolaikiškų darbo vietų. Įgyvendinu...
nuotrauka
2023-03-15 14:51
Šių metų pradžioje startavus pagrindiniams Vilniaus oro uosto naujojo išvykimo terminalo statybų darbams – balandžio viduryje bus sumontuotos beveik visos pagrindinės pastato konstrukcijos – laikančiosios kolonos. Anot Lietuvos oro uostų atstovų, darbai jau įsibėgėjo ir balandžio mėnesį bus galima p...
nuotrauka
2023-03-15 09:25
Jau visai netrukus Latvijos sostinės Rygos centre iškils modernus verslo centras, šalia kurio duris atvers ir milžiniškas daugiafunkcinis pastatas su šiuolaikiškai išvystyta infrastruktūra. Šio pastatų komplekso, pavadinto „Preses Nama Kvartāls“ (liet. „Spaustuvės kvartalas“), pirmojo etapo įgyvendi...
nuotrauka
2023-03-13 16:54
Metų pradžioje prasidėjo intensyvios naujojo keleivių išvykimo terminalo Vilniaus oro uoste statybos. Planuojama, kad pirmieji keleiviai iš šio terminalo išvyks 2025 m. pradžioje. Pasak Kristinos Greičiūtės, Lietuvos oro uostų aplinkosaugos projektų vadovės, naujasis terminalas bus didelio pokyčio p...
nuotrauka
2023-03-13 12:04
Šalia Klaipėdos, Gindulių gyvenvietėje, pradedamas statyti naujas prekybos paskirties pastatas, kuriame įsikurs „Maxima“ prekybos tinklo parduotuvė. Į naujo prekybos centro Klaipėdos rajone statybas planuojama investuoti 3,2 mln. eurų.
nuotrauka
2023-03-13 05:11
Daugiau nei dešimtmetį Klaipėdos rajono gyventojų lauktas projektas – Gargždų daugiafunkcis sporto centras – virsta realybė. Dariaus ir Girėno gatvėje, Gargžduose, kur po pustrečių metų iškils moderni sporto salė bei baseinas, įkasta simbolinė kapsulė ateities kartoms, žyminti realių statybos darbų ...
nuotrauka
2023-03-10 09:09
Vilniaus stoties rajone atsiras daugiau gyvybės ir erdvės – Vilniaus miesto savivaldybė planuoja apleistos Šv. Stepono bažnyčios teritorijos tvarkymo darbus. UAB „Vilniaus planas" parengtam Šv. Stepono skvero projektui jau gautas statybos leidimas.
nuotrauka
2023-03-09 11:11
Vilniuje, Lvivo gatvėje, bendrovės RELEVEN vystomas gyvenamosios ir biurų paskirties aukštuminis kvartalas nuo šiol bus žinomas „Horizontų“ pavadinimu. Modernų gyvenimo ir darbo būdą siūlysiančiam projektui bendrovė numatė skirti 200 mln. EUR. Tai – viena didžiausių investicijų į tokio tipo nekilnoj...
nuotrauka
2023-03-09 10:45
Kovo 8 d. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VILNIUS TECH) iškilmingai atidarytas jungtinių mokslų laboratorijų – Mechanikos, Elektronikos bei Transporto inžinerijos fakultetų –centras.
nuotrauka
2023-03-07 12:10
Pastato, kurį vilniečiai iki šiol žinojo kaip Vilniaus centrinį paštą, koridoriai prisipildė studentų. Čia veiklą pradėjo ISM Vadybos ir ekonomikos universitetas. ISM atstovai teigia, kad rekonstruojant unikalų statinį svarbiausia buvo užtikrinti erdvių funkcionalumą, tvarumą ir išsaugoti architektū...

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas