2024 kovo 29 d. penktadienis, 2:48
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos link: verslas Lietuvoje neteikia tvarumo ataskaitų, nors gali pasigirti gerąja praktika

2021-05-13 14:08
Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, susiję su tęstinumu ir naudingu medžiagų pritaikymu, nėra atskleidžiami, – rodo neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo KTU tyrėjai.
nuotrauka
Pexels.com iliustr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Žiedinė ekonomika nėra nauja sąvoka. Čia susilieja kelių mokslo krypčių ar net disciplinų iėjos, kai kurios jų atsirado dar 1960-aisiais. Intelektinės žiedinės ekonomikos šaknys apima tokias koncepcijas kaip „iš lopšio į lopšį“ (ang. Cradle to Cradle), produkto-paslaugų sistemos, pramoninė ekologija, regeneracinis dizainas, 4R principai (sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti), biologinė mimikrija, pramoninė simbiozė ir kita. Didesnio susidomėjimo žiedinės ekonomika sulaukė pastarąjį laikotarpį, kai 2015 m. Europos Komisija patvirtino Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos veiksmų planą, o 2020 m. šis planas buvo atnaujintas.

„Iš tiesų, žiediškumas turi gilias istorines šaknis – pramonės įmonės investavo į perdirbimo technologijas, daugelį metų taikė aplinką tausojantį požiūrį. Tačiau tik gana nauja ES strategija paskatino visuomenę ir pramonę geriau suvokti šią koncepciją”, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė dr. Lina Dagilienė.

Tvarumo ataskaitos – būdas organizacijoms parodyti visuomenei, kaip jos keičiasi

Tvarumo (įskaitant aplinkosauginės informacijos atskleidimą) ataskaitų tyrimai dažnai remiasi diskurso teorine priega, kad ištirtų, kaip organizacijos atstovauja save darnaus vystymosi atžvilgiu. Šie tyrimai sutelkia dėmesį į kalbos vaidmenį formuojant platesnį aplinkosauginį suvokimą verslo atžvilgiu. Taigi remiantis diskurso požiūriu ir didėjančiu žiedinės ekonomikos institucionalizavimu, KTU tyrėjų grupė ištyrė, kaip žiedinės ekonomikos principai (4R) atsispindi Europos pramonės įmonių ataskaitose, paskelbtose GRI (Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva, angl. Global Reporting Initiative) duomenų bazėje.

KTU nuotraukoje – 
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto
profesorė dr. Lina Dagilienė

„Ataskaitos yra formalus būdas organizacijoms papasakoti apie savo veiklą kitu, ne vien finansiniu požiūriu. Kadangi gamybos organizacijos dažnai kritikuojamos dėl jų neigiamo poveikio aplinkai, šios viešos ataskaitos leidžia visuomenei paaiškinti, kaip įmonės keičiasi, kokiose iniciatyvose dalyvauja, kaip prisideda prie bendruomenių ir visuomenės gyvenimo“, – sako KTU EVF Žiedinės ekonomikos tyrimų grupės vadovė L. Dagilienė.

Pasak jos, į socialinės atsakomybės, tvarumo, aplinkosaugos ataskaitas kreipia dėmesį investuotojai – yra atlikta daug tai įrodančių tyrimų.

Naudodamiesi kokybine turinio analize ir statistiniais metodais (ANOVA ir PCA), KTU tyrėjų vadovaujama mokslininkų grupė surinko originalius empirinius duomenis iš 226 didelių gamybos įmonių. Įmonių atrankoje mokslininkai vadovavosi ES direktyvose pateikiamu „didelės įmonės“ apibrėžimu: tai įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų, kurios apyvarta yra daugiau nei 50 milijonų eurų arba turto vertė didesnė nei 43 milijonai eurų. Iš 1001 tokį apibrėžimą atitinkančių įmonių, tyrimui buvo pasirinktos tik gamybos įmonės dėl akivaizdaus jų poveikio aplinkai.

Daugiausia pranešama apie veiklos aspektus, susijusius su ekologija

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad įmonės daugiau dėmesio skiria veiklos optimizavimui ekologijos požiūriu – mažesniam žaliavinių išteklių naudojimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui – nei kitiems žiedinės ekonomikos aspektams.

Tai parodė teksto analizė, pasitelkiant raktinius žodžius: daugiausiai įmonės praneša apie mažinimą (teršalų išmetimo, energijos) bei pakartotiną naudojimą. Tačiau, žiūrint iš žiedinės ekonomikos perspektyvos, ataskaitose nėra pateikiama pakankamai informacijos apie įmonių pastangas prailginti produkto gyvavimo ciklą, eko-dizainą, perdirbimą ir bendrai sisteminį požiūrį į produktą visoje vertės grandinėje.

Išteklių naudojimo efektyvumas, įgyvendinamas minimizuojant kritinių žaliavų kiekį, sukuriant trumpesnes ir uždaras grandines naudojant antrines žaliavas, taip pat nėra pakankamai atskleidžiamas. Tai reiškia, kad tvarumo ataskaitų turinys turės keistis, kad labiau atspindėtų žiediškumą.

„Mūsų tyrimas apima dideles įmones, pramonės lyderius, tendencijų kūrėjus. Todėl šiek tiek stebina tai, kad šios įmonės nėra linkusios pranešti apie naujus verslo modelius, kurie padidintų jų produktų ilgaamžiškumą, arba apie perdirbimo technologijas, įdiegtas jų gamybos cikle. Ši veikla buvo paminėta kai kuriuose pranešimuose, tačiau tik trumpai – ne kaip įprastai praktika“, – sako L. Dagilienė.

Anot jos, tam gali būti keletas priežasčių. Pirma, tyrimas pagrįstas išorine informacija, t. y. viešai prieinamomis GRI ataskaitomis, o ne interviu su organizacijų atstovais ar įmonių vidaus dokumentais. Antra, organizacijos rengia savo poveikio aplinkai ataskaitas laikydamosis GRI gairių, o 2020 m. gairėse dar nėra aiškių nuorodų, kaip žiedinės ekonomikos principai turėtų būti atspindėti poveikio aplinkai ataskaitose.

Taip pat pažymėtina, kad British Standards Institution parengė žiedinės ekonomikos standartą BS 8001: 2017, kaip gaires padedančias įmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos principais grįsto veiklos. Vis dėlto organizacijoms paliekama atsakomybė už tinkamų žiedinės ekonomikos rodiklių pasirinkimą ir labai mažai pateikiama, kaip stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama žiedinės ekonomikos strategija.

Kontraversiškiausios pramonės šakos linkusios labiausiai komunikuoti

Tyrėjai nemano, kad kuris nors iš 4R yra svarbesnis už kitus. Norint optimizuoti gamybos procesą, būtina naudoti mažiau žaliavų ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau net 80 proc. poveikio aplinkai pasireiškia gaminio projektavimo etape: prieš išleisdamas gaminį į rinką, gamintojas turi žinoti apie visą jo gyvavimo ciklą – kiek laiko produktas bus tinkamas naudoti, kurias dalis galima naudoti perdirbti, kaip pašalinti produktai gali būti surenkami ir vėl naudojami.

„Įdomu tai, kad tos pramonės šakos, kurios laikomos prieštaringiausiomis, pavyzdžiui, alkoholis, tabakas ir tos, kurios laikomos labiausiai teršiančiomis – kalnakasybos ar greitosios mados pramonė – yra linkusios viešai pranešti apie savo veiksmus tvarios gamybos link. Pavyzdžiui, „Tom Hilfiger“ prekės ženklas jau paskelbė, kad iki 2030 m. pereina prie visiškai žiedinės gamybos“, – sako L. Dagilienė.

Tokios nuostatos galios ir „Tom Hilfiger“ atstovybėms visame pasaulyje, tarp jų – ir Lietuvoje. Vis dėlto, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos įmonės tvarumo ataskaitų teikia mažai ir jos yra neišsamios. Daugiau dėmesio tokioms ataskaitoms teikia tos įmonės, kuriomis domisi tarptautiniai investuotojai.

Lietuvoje – daug gerųjų praktikų, tačiau apie jas nekalbama

L. Dagilienė atkreipia dėmesį, jog vartotojų požiūris į tvarią gamybą yra atskira tema, kuri turi daugybę aspektų, tokių kaip pavyzdžiui kaina: neretai per globalią tiekimo grandinę importuoti produktai yra pigesni nei iš vietinio ūkio. Kita vertus, pasaulinės pandemijos metu mokslininkai pastebėjo, kad globalios tiekimo grandinės yra labai taršios, imlios ištekliams, nelanksčios bei išvaistoma daug atliekų.

KTU profesorė pažymi, kad mažmeninės prekybos sektorius turi artimiausią kontaktą su vartotoju, todėl komunikuodamas apie taikomas žaliąsias praktikas galėtų tai išnaudoti savo įvaizdžiui pagerinti.

„Lietuvoje turime labai daug gerųjų praktikų pavyzdžių. Pavyzdžiui, maisto mažmeninės prekybos bendrovės bendradarbiauja su ūkininkais – atiduoda nenupirktas daržoves gyvuliams šerti. Bendradarbiaujama ir su „Maisto banku“ bei kitomis labdaros organizacijomis. Tačiau įmonės neteikia tokių ataskaitų, apie šias praktikas galima sužinoti iš atsitiktinių pranešimų“, – sako L Dagilienė.

Ji prideda, kad platesnė komunikacija apie žiedinės ekonomikos principų taikymą savo veiklose būtų naudinga visoms pramonės šakoms, nes vartotojai visame pasaulyje vis labiau domisi bei supranta aplinkosaugos problemas.

Pagal KTU inf. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-03-28 14:34
UAB „Toksika“ visuotinis akcininkų susirinkimas į laisvą nepriklausomo valdybos nario poziciją išrinko Giedrių Dusevičių – UAB „Digital Audio“ direktorių, iki 2023 m. kovo mėn. ėjusį UAB „Valstybės investicijų valdymo agentūra“ stebėtojų tarybos pirmininko, iki 2022 metų – AB „KN Energies“ valdybos ...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-26 10:09
Stiklo paketų gamintoja „Glass LT”, įsikūrusi Alytuje, į naują gamybos liniją investuoja 3 mln. Eur – tai leis išplėsti gaminių asortimentą ir apdoroti iki 2,6 mln. kv. m stiklo. Nepaisant sumažėjusios paklausos statybų rinkoje, pernai gamybos apimtys siekė 2,08 mln. kv. m apdoroto stiklo – tai šiek...
nuotrauka
2024-03-25 09:32
Susisiekimo infrastruktūros UAB „Fegda grupė" priklausanti Pietų Lietuvos kelių infrastruktūros įmonė „Alkesta" turi naują vadovą – įmonės generalinio direktoriaus pareigas nuo pirmadienio eina Titas Lukšas.
nuotrauka
2024-03-21 14:52
Šiuo metu darbo rinka yra kaip niekada įkaitusi, o darbdaviai itin aktyviai ieško būdų tapti patrauklesniais esamiems ir potencialiems darbuotojams. Tam pasitelkiami įvairūs tyrimai bei įrankiai. Tačiau pasak kovo mėnesį į Lietuvos darbdavio tyrimų rinką žengusios bendrovės „WitMind“ direktorės Živi...
nuotrauka
2024-03-21 13:42
Viena didžiausių susisiekimo infrastruktūros įmonių Lietuvoje „Fegda grupė“ konsoliduotas įmonių grupės pajamas 2023 metais padidino daugiau nei du kartus – nuo 99 mln. EUR iki 218 mln. EUR, tuo tarpu grupės grynasis pelnas padidėjo nuo 3,5 mln. EUR 2022 m. iki 23 mln. EUR pernai. Sėkmingus rezultat...
nuotrauka
2024-03-19 12:11
Atsinaujinančios energetikos fondų valdymo įmonė „Modus Asset Management" ir Šiaulių bankas susitarė dėl 21 mln. eurų finansavimo vėjo jėgainėms Lietuvoje. Lėšos skirtos finansuoti 16,5 MW galios vėjo jėgainių parką Jurbarko rajone.
nuotrauka
2024-03-19 10:07
Naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo bendrovės „GVT LT“ vairą iš dvejus metus įmonei vadovavusio Spartako Petrovo perima UAB „Toksika“ komercijos direktorius Lukas Andronavičius. Jis bendrovei vadovaus laikinai, iki kol bus išrinktas nuolatinis vadovas.
nuotrauka
2024-03-18 13:54
Vilniuje, Sietyno gatvėje, duris atvėrė naujas policijos pastatas – bene moderniausias ir aukščiausius energinius standartus apjungiantis pastatas sostinėje. 6 aukštų pastate įrengta 560 modernių darbo vietų. Čia įsikurs įsikurs Vilniaus miesto policijos komisariatas, Kelių policijos skyrius bei Pol...
nuotrauka
2024-03-14 15:12
Kaune tęsiant „SBA Urban“ vystomo naujos koncepcijos prekybos ir verslo miesto „Urban HUB“ pirmojo etapo statybos darbus, pradedamas antrasis etapas. Jį už 11 mln. EUR įgyvendina tvarios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“. Biurų, prekybos ir logistikos projekto Kaune naujajame ...
nuotrauka
2024-03-14 13:54
Kauno oro uoste netrukus planuojama pradėti keleivių terminalo plėtros darbus. Po rekonstrukcijos, kurią planuojama pabaigti 2025-ųjų viduryje, išaugs ir terminalo erdvės, ir technologijų pažanga. Būtent dėl modernių IT ir kitų aviacijos technologinių sprendimų iš Kauno keliauti taps patogiau ir gre...
nuotrauka
2024-03-13 14:47
Nekilnojamojo turto (NT) bendrovė „Realco“ skelbia pradedanti nuomos procesą Vilniaus centriniame verslo rajone vystomam verslo centrui „Hero“. Įmonė ne tik sustiprino savo vidinę komandą, bet ir sudarė sutartį su NT konsultacijų bendrove „Newsec“, kuri užsiims aktyvia nuomininkų paieška. Sostinės A...
nuotrauka
2024-03-13 14:12
Žinomo fotografo ir verslininko Mariaus Jovaišos bendrovė tapo sostinėje plėtojamą verslo centrą „Yellowstone" netiesiogiai valdančios KŪB „Jasinskio 14" tikruoju nariu, pakeitusiu investicijų bendrovę „Equite". Pastarosios savininkas Vilius Kavaliauskas pasitraukė iš „Yellowstone" investuotojų sąra...
nuotrauka
2024-03-12 10:02
Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ pasirašė sutartį su Čekijos investicijų grupe „RSJ Investments“ ir drauge tęs gyvenamojo kvartalo „Naujasis Skansenas“ vystymą Vilniuje. Bendradarbiavimo sutartis su naujuoju investiciniu partneriu suteiks galimybę efektyviau vykdyti projekto ...
nuotrauka
2024-03-10 08:11
Yra dvi priežastys, kodėl gamintojai gręžiasi į universalų dizainą. Nes patogu visiems ir estetiška. Kaip ši koncepcija realizuojama GEALAN įmonės, PVC langų bei durų profilių sistemų kūrėjos, gaminiuose?
nuotrauka
2024-03-08 13:14
Metų pradžia nekilnojamojo turto (NT) rinkoje įprastai nebūna itin aktyvi. Šių metų pirmasis mėnuo pagal įregistruotų NT sandorių kiekį netgi buvo kukliausias per pastaruosius keletą metų, o vasarį rinkos pagyvėjimo taip pat nesulaukėm, skelbia įregistruotus NT sandorius analizuojantis Registrų cent...
nuotrauka
2024-03-07 13:16
Didžiausios šalyje vandentvarkos bendrovės „Vilniaus vandenys" ekspertai kartu su Lietuvos mokslininkais ketina plėtoti technologiją, kuri iš nuotekų gamintų elektrą. Mokslininkų komanda jau eksperimentuoja su kuro elementais, kurie pasitelkdami mieles gamina energiją iš biologinėse atliekose esanči...
nuotrauka
2024-03-06 14:40
Valstybės valdoma pavojingųjų atliekų tvarkymo bendrovė „Toksika" baigė konsolidavimą su kita valstybės valdoma įmone – naftos produktais užteršto grunto, dumblo ir vandens valymo UAB „GVT LT".
nuotrauka
2024-03-05 16:21
Pirmą kartą Lietuvoje ir Baltijos šalyse iš gyventojų surenkamos mišrios komunalinės atliekos panaudojamos cemento pramonėje. Atliekos tampa alternatyviu kuru, kuris naudojamas cemento gamybai – taip mažinamas iškastinio kuro naudojimas, į atmosferą išsiskiriančių šiltnamio efektą sukeliančių dujų i...
nuotrauka
2024-03-05 07:15
ESSVE stebi meistrų darbą ir ieško būdų, kaip padėti jiems būti efektyviais, demonstruoti aukštą darbo našumą. Ir tai ne tik kokybiški tvirtinimo ir sandarinimo produktai, bet ir darbo organizavimas, kuris primena „Lean“ metodą.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas