2024 birželio 17 d. pirmadienis, 20:11
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos link: verslas Lietuvoje neteikia tvarumo ataskaitų, nors gali pasigirti gerąja praktika

2021-05-13 14:08
Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, susiję su tęstinumu ir naudingu medžiagų pritaikymu, nėra atskleidžiami, – rodo neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo KTU tyrėjai.
nuotrauka
Pexels.com iliustr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Žiedinė ekonomika nėra nauja sąvoka. Čia susilieja kelių mokslo krypčių ar net disciplinų iėjos, kai kurios jų atsirado dar 1960-aisiais. Intelektinės žiedinės ekonomikos šaknys apima tokias koncepcijas kaip „iš lopšio į lopšį“ (ang. Cradle to Cradle), produkto-paslaugų sistemos, pramoninė ekologija, regeneracinis dizainas, 4R principai (sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti), biologinė mimikrija, pramoninė simbiozė ir kita. Didesnio susidomėjimo žiedinės ekonomika sulaukė pastarąjį laikotarpį, kai 2015 m. Europos Komisija patvirtino Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos veiksmų planą, o 2020 m. šis planas buvo atnaujintas.

„Iš tiesų, žiediškumas turi gilias istorines šaknis – pramonės įmonės investavo į perdirbimo technologijas, daugelį metų taikė aplinką tausojantį požiūrį. Tačiau tik gana nauja ES strategija paskatino visuomenę ir pramonę geriau suvokti šią koncepciją”, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė dr. Lina Dagilienė.

Tvarumo ataskaitos – būdas organizacijoms parodyti visuomenei, kaip jos keičiasi

Tvarumo (įskaitant aplinkosauginės informacijos atskleidimą) ataskaitų tyrimai dažnai remiasi diskurso teorine priega, kad ištirtų, kaip organizacijos atstovauja save darnaus vystymosi atžvilgiu. Šie tyrimai sutelkia dėmesį į kalbos vaidmenį formuojant platesnį aplinkosauginį suvokimą verslo atžvilgiu. Taigi remiantis diskurso požiūriu ir didėjančiu žiedinės ekonomikos institucionalizavimu, KTU tyrėjų grupė ištyrė, kaip žiedinės ekonomikos principai (4R) atsispindi Europos pramonės įmonių ataskaitose, paskelbtose GRI (Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva, angl. Global Reporting Initiative) duomenų bazėje.

KTU nuotraukoje – 
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto
profesorė dr. Lina Dagilienė

„Ataskaitos yra formalus būdas organizacijoms papasakoti apie savo veiklą kitu, ne vien finansiniu požiūriu. Kadangi gamybos organizacijos dažnai kritikuojamos dėl jų neigiamo poveikio aplinkai, šios viešos ataskaitos leidžia visuomenei paaiškinti, kaip įmonės keičiasi, kokiose iniciatyvose dalyvauja, kaip prisideda prie bendruomenių ir visuomenės gyvenimo“, – sako KTU EVF Žiedinės ekonomikos tyrimų grupės vadovė L. Dagilienė.

Pasak jos, į socialinės atsakomybės, tvarumo, aplinkosaugos ataskaitas kreipia dėmesį investuotojai – yra atlikta daug tai įrodančių tyrimų.

Naudodamiesi kokybine turinio analize ir statistiniais metodais (ANOVA ir PCA), KTU tyrėjų vadovaujama mokslininkų grupė surinko originalius empirinius duomenis iš 226 didelių gamybos įmonių. Įmonių atrankoje mokslininkai vadovavosi ES direktyvose pateikiamu „didelės įmonės“ apibrėžimu: tai įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų, kurios apyvarta yra daugiau nei 50 milijonų eurų arba turto vertė didesnė nei 43 milijonai eurų. Iš 1001 tokį apibrėžimą atitinkančių įmonių, tyrimui buvo pasirinktos tik gamybos įmonės dėl akivaizdaus jų poveikio aplinkai.

Daugiausia pranešama apie veiklos aspektus, susijusius su ekologija

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad įmonės daugiau dėmesio skiria veiklos optimizavimui ekologijos požiūriu – mažesniam žaliavinių išteklių naudojimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui – nei kitiems žiedinės ekonomikos aspektams.

Tai parodė teksto analizė, pasitelkiant raktinius žodžius: daugiausiai įmonės praneša apie mažinimą (teršalų išmetimo, energijos) bei pakartotiną naudojimą. Tačiau, žiūrint iš žiedinės ekonomikos perspektyvos, ataskaitose nėra pateikiama pakankamai informacijos apie įmonių pastangas prailginti produkto gyvavimo ciklą, eko-dizainą, perdirbimą ir bendrai sisteminį požiūrį į produktą visoje vertės grandinėje.

Išteklių naudojimo efektyvumas, įgyvendinamas minimizuojant kritinių žaliavų kiekį, sukuriant trumpesnes ir uždaras grandines naudojant antrines žaliavas, taip pat nėra pakankamai atskleidžiamas. Tai reiškia, kad tvarumo ataskaitų turinys turės keistis, kad labiau atspindėtų žiediškumą.

„Mūsų tyrimas apima dideles įmones, pramonės lyderius, tendencijų kūrėjus. Todėl šiek tiek stebina tai, kad šios įmonės nėra linkusios pranešti apie naujus verslo modelius, kurie padidintų jų produktų ilgaamžiškumą, arba apie perdirbimo technologijas, įdiegtas jų gamybos cikle. Ši veikla buvo paminėta kai kuriuose pranešimuose, tačiau tik trumpai – ne kaip įprastai praktika“, – sako L. Dagilienė.

Anot jos, tam gali būti keletas priežasčių. Pirma, tyrimas pagrįstas išorine informacija, t. y. viešai prieinamomis GRI ataskaitomis, o ne interviu su organizacijų atstovais ar įmonių vidaus dokumentais. Antra, organizacijos rengia savo poveikio aplinkai ataskaitas laikydamosis GRI gairių, o 2020 m. gairėse dar nėra aiškių nuorodų, kaip žiedinės ekonomikos principai turėtų būti atspindėti poveikio aplinkai ataskaitose.

Taip pat pažymėtina, kad British Standards Institution parengė žiedinės ekonomikos standartą BS 8001: 2017, kaip gaires padedančias įmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos principais grįsto veiklos. Vis dėlto organizacijoms paliekama atsakomybė už tinkamų žiedinės ekonomikos rodiklių pasirinkimą ir labai mažai pateikiama, kaip stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama žiedinės ekonomikos strategija.

Kontraversiškiausios pramonės šakos linkusios labiausiai komunikuoti

Tyrėjai nemano, kad kuris nors iš 4R yra svarbesnis už kitus. Norint optimizuoti gamybos procesą, būtina naudoti mažiau žaliavų ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau net 80 proc. poveikio aplinkai pasireiškia gaminio projektavimo etape: prieš išleisdamas gaminį į rinką, gamintojas turi žinoti apie visą jo gyvavimo ciklą – kiek laiko produktas bus tinkamas naudoti, kurias dalis galima naudoti perdirbti, kaip pašalinti produktai gali būti surenkami ir vėl naudojami.

„Įdomu tai, kad tos pramonės šakos, kurios laikomos prieštaringiausiomis, pavyzdžiui, alkoholis, tabakas ir tos, kurios laikomos labiausiai teršiančiomis – kalnakasybos ar greitosios mados pramonė – yra linkusios viešai pranešti apie savo veiksmus tvarios gamybos link. Pavyzdžiui, „Tom Hilfiger“ prekės ženklas jau paskelbė, kad iki 2030 m. pereina prie visiškai žiedinės gamybos“, – sako L. Dagilienė.

Tokios nuostatos galios ir „Tom Hilfiger“ atstovybėms visame pasaulyje, tarp jų – ir Lietuvoje. Vis dėlto, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos įmonės tvarumo ataskaitų teikia mažai ir jos yra neišsamios. Daugiau dėmesio tokioms ataskaitoms teikia tos įmonės, kuriomis domisi tarptautiniai investuotojai.

Lietuvoje – daug gerųjų praktikų, tačiau apie jas nekalbama

L. Dagilienė atkreipia dėmesį, jog vartotojų požiūris į tvarią gamybą yra atskira tema, kuri turi daugybę aspektų, tokių kaip pavyzdžiui kaina: neretai per globalią tiekimo grandinę importuoti produktai yra pigesni nei iš vietinio ūkio. Kita vertus, pasaulinės pandemijos metu mokslininkai pastebėjo, kad globalios tiekimo grandinės yra labai taršios, imlios ištekliams, nelanksčios bei išvaistoma daug atliekų.

KTU profesorė pažymi, kad mažmeninės prekybos sektorius turi artimiausią kontaktą su vartotoju, todėl komunikuodamas apie taikomas žaliąsias praktikas galėtų tai išnaudoti savo įvaizdžiui pagerinti.

„Lietuvoje turime labai daug gerųjų praktikų pavyzdžių. Pavyzdžiui, maisto mažmeninės prekybos bendrovės bendradarbiauja su ūkininkais – atiduoda nenupirktas daržoves gyvuliams šerti. Bendradarbiaujama ir su „Maisto banku“ bei kitomis labdaros organizacijomis. Tačiau įmonės neteikia tokių ataskaitų, apie šias praktikas galima sužinoti iš atsitiktinių pranešimų“, – sako L Dagilienė.

Ji prideda, kad platesnė komunikacija apie žiedinės ekonomikos principų taikymą savo veiklose būtų naudinga visoms pramonės šakoms, nes vartotojai visame pasaulyje vis labiau domisi bei supranta aplinkosaugos problemas.

Pagal KTU inf. 

Statybunaujienos.lt



Objektai. Technologijos. Verslas

nuotrauka
2024-06-17 11:50
Vilniuje, Zigmantiškių gatvėje, šalia Lentvario, „Maxima LT“ atidarė vieną moderniausių logistikos centrų Baltijos šalyse. Logistikos centras aptarnaus visą „Maximos“ prekybos tinklą – arti pustrečio šimto parduotuvių.
nuotrauka
2024-06-17 10:40
Šiuo metu statomame naujajame Vilniaus oro uosto išvykimo terminale – baigti saulės energijos modulių montavimo darbai. Saulės moduliai dengia 5 tūkst. kv. metrų plotą ant pastato stogo ir ateityje patenkins apie trečdalį viso naujojo išvykimo terminalo elektros poreikio.
nuotrauka
2024-06-17 10:34
Sostinės Naujamiestyje, buvusio „Lelijos“ siuvimo fabriko vietoje, oficialiai pradedamas didžiausio Europoje technologijų ir kūrybinių industrijų miestelio „Tech Zity Vilnius“ statybos. Pirmasis projekto etapas, apimantis 16,5 tūkst. kv. m ploto, duris atvers jau 2025 m. vasarą, o 75 proc. patalpų j...
nuotrauka
2024-06-14 10:55
Verslo parką „Business Garden Vilnius“ plėtojanti „Vastint Lithuania“ gavo leidimą projekto antrajam statybų etapui. Verslo parke Vilniuje iškils du biurų pastatai ir daugiaaukštė automobilių stovėjimo aikštelė, bus įrengta ir daugiau viešųjų erdvių. Į darbuotojų patogumą orientuotų biurų paklausą š...
nuotrauka
2024-06-14 10:42
„Ruukki Construction“, priklausanti SSAB, pasirašė sutartį su kelionių bendrove „Experience Pyhä Oy“ dėl „Ruukki® Classic LowCarbon“ stogo dangos, pagamintos iš SSAB „Fossil-free™“ plieno, tiekimo investicinės bendrovės ekologinių atostogų vilų projektui Pyhätunturi, Suomijos Laplandijoje. Ateityje ...
nuotrauka
2024-06-11 11:46
„Omniva LT“ baigė pirmąjį naujo Kauno logistikos centro statybos darbų etapą – jame užbaigtas biuro patalpų įrengimas, čia dirbti persikėlė administracijos darbuotojai iš Kauno. 2400 kv. m ploto patalpose sukurtos ne tik modernios darbo vietos, bet ir darbuotojų laisvalaikio bei poilsio erdvės. Suku...
nuotrauka
2024-06-11 10:49
Šiais metais grįžtančius į paskaitas studentus ar naują gyvenimo etapą Kaune pradedančius pirmakursius Kauno technologijos universitetas (KTU) pasitiks pasikeitęs. Šiemet užbaigta Studentų gatvės rekonstrukcija, šiuo metu daug dėmesio skiriama bendrabučių atnaujinimui, pastatų modernizavimui ir saul...
nuotrauka
2024-06-10 10:32
Naujuoju „Kärcher“ vadovu Lietuvoje paskirtas Mindaugas Levickas. Jis tapo atsakingas už Lietuvos padalinio tolesnę verslo plėtrą, veiklos strategijos planavimą ir įgyvendinimą, finansų bei personalo valdymą.
nuotrauka
2024-06-10 08:04
Karo kontekste, pažangios technologijos tampa svarbiu faktoriumi. Termovizoriai – įranga, gebanti atvaizduoti šilumą infraraudonųjų spindulių spektre – viena tokių technologijų. Ši įranga ne tik leidžia kariams identifikuoti priešus ir jų judėjimą teritorijoje, bet ir apsaugo jų gyvybes, padeda numa...
nuotrauka
2024-06-07 13:26
Lietuvoje pirmą kartą pradedama įgyvendinti „GovTech smėliadėžės" programa, skirta praktiškai išbandyti dirbtinio intelekto (DI) technologija grįstų sprendimų galimybes viešajame sektoriuje. Birželio 5 d. Vilniuje vykusiame programos atidarymo renginyje 14 viešojo sektoriaus institucijų pristatė sav...
nuotrauka
2024-06-07 10:54
SBA grupė, valdanti daugiau kaip 40 įmonių ir vienijanti 3 500 darbuotojų bendruomenę, personalo valdymą kelia į skaitmeninę sistemą „SAP SuccessFactors“.
nuotrauka
2024-06-07 09:56
Centrinėje sostinės dalyje esantis Šnipiškių rajonas, kuriame telkiasi didieji sostinės verslai ir neseniai duris atvėrė ramybe alsuojantis Vilniaus japoniškas sodas, pasipildė naujais daugiabučiais. Tvarios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ drauge su Čekijos investicijų grupe „RSJ In...
nuotrauka
2024-06-06 12:38
Su finansiniais sunkumais susidurianti pastatų vidaus inžinerinių sistemų montavimo ir projektavimo įmonė „Alinita“, priklausanti „Panevėžio statybos tresto“ grupei, planuoja pradėti restruktūrizavimo procesą.
nuotrauka
2024-06-06 10:40
UAB „Translinija", bendradarbiaudama su nekilnojamojo turto plėtros bendrove „EIKA Development", imasi naujo projekto – Utenoje planuoja statyti viešbutį su restoranu, konferencijų centru bei SPA zona. J. Basanavičiaus gatvėje, buvusio banko vietoje, iškilsiantį viešbutį planuojama baigti statyti 20...
nuotrauka
2024-06-05 14:50
Vienai iš didžiausių Lietuvoje NT plėtros bendrovių „Omberg group“, kartu su investiciniais fondais plėtojančiai gyvenamosios paskirties projektus Vilniuje ir komercinės – Kaune, vadovauti pradeda Deimantė Laumytė. Prie įmonių grupės vairo stojus ilgametę vadovavimo patirtį sukaupusiai verslo strate...
nuotrauka
2024-06-05 14:36
Šiemet praėjusių metų finansinę atskaitomybę laiku pateikė 103 882 bendrovės – tai penktadaliu (20,14 proc.) daugiau nei pernai (86 468). Nors savo 2023 m. rezultatus deklaravo daugiau įmonių, dalis sektorių patyrė pajamų mažėjimą palyginti su 2022 m., rodo kredito biuro „Creditinfo Lietuva" analizė...
nuotrauka
2024-06-05 13:23
Stiklo gamyba yra ne tik itin svarbus Europos pramonės sektorius, bet ir vienas iš pagrindinių energijos vartotojų bei aplinkos teršėjų. Vien 2021 metais jis į aplinką išmetė 17 mln. tonų anglies dvideginio, daugiausia dėl iškastinio kuro deginimo. Galimą šios problemos sprendimą netrukus gali pasiū...
nuotrauka
2024-06-04 09:46
Lietuvoje ketvirtadalis smulkių įmonių įvardija, kad susiduria su sunkumais ieškant darbuotojų. Ką daryti, kad darbuotojų paieškos procesas smulkioms įmonėms būtų lengvesnis ir kaip joms išsiskirti kitų darbdavių gausoje, pasakoja Užimtumo tarnybos ir „Luminor“ banko ekspertės.
nuotrauka
2024-06-04 08:57
Didžiausia Lietuvoje ekstremalaus sporto erdvė po stogu „Banga Ramp Park“ duris atvers rugpjūtį. Paspirtukų, BMX dviračių, riedlenčių ir riedučių sporto entuziastams skirtas 850 kv. m. rampų parkas įsikurs „SBA Urban“ plėtojamame projekte „Urban HUB“ šalia Ukmergės gatvės Avižieniuose, Vilniaus pašo...
nuotrauka
2024-06-04 08:51
Šiandien visame pasaulyje tvarumo klausimai tampa neatsiejama modernaus verslo dalimi. Dėl augančio vartotojų sąmoningumo ir tarptautinių teisinių reikalavimų, įmonės vis dažniau įdiegia tvarumo strategijas – Lietuvoje ši tendencija taip pat įgauna pagreitį.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslas