2021 birželio 19 d. šeštadienis, 9:45
Reklama  |  facebook

Žiedinės ekonomikos link: verslas Lietuvoje neteikia tvarumo ataskaitų, nors gali pasigirti gerąja praktika

2021-05-13 14:08
Išanalizavusi 226 dideles Europos Sąjungos gamybos įmones, tyrėjų komanda iš Lietuvos, Lenkijos ir Švedijos nustatė, kad įmonių tvarumo ataskaitose iš žiedinės ekonomikos principų daugiausiai minimas išteklių naudojimo efektyvumas ir atliekų mažinimas. Tačiau kiti produkto gyvavimo ciklo principai, susiję su tęstinumu ir naudingu medžiagų pritaikymu, nėra atskleidžiami, – rodo neseniai atliktas tyrimas, kuriam vadovavo KTU tyrėjai.
nuotrauka
Pexels.com iliustr.


Minimos įmonės
KTU Ekonomikos ir verslo fakultetas,

Žiedinė ekonomika nėra nauja sąvoka. Čia susilieja kelių mokslo krypčių ar net disciplinų iėjos, kai kurios jų atsirado dar 1960-aisiais. Intelektinės žiedinės ekonomikos šaknys apima tokias koncepcijas kaip „iš lopšio į lopšį“ (ang. Cradle to Cradle), produkto-paslaugų sistemos, pramoninė ekologija, regeneracinis dizainas, 4R principai (sumažinti, pakartotinai naudoti, perdirbti), biologinė mimikrija, pramoninė simbiozė ir kita. Didesnio susidomėjimo žiedinės ekonomika sulaukė pastarąjį laikotarpį, kai 2015 m. Europos Komisija patvirtino Europos Sąjungos (ES) žiedinės ekonomikos veiksmų planą, o 2020 m. šis planas buvo atnaujintas.

„Iš tiesų, žiediškumas turi gilias istorines šaknis – pramonės įmonės investavo į perdirbimo technologijas, daugelį metų taikė aplinką tausojantį požiūrį. Tačiau tik gana nauja ES strategija paskatino visuomenę ir pramonę geriau suvokti šią koncepciją”, – sako Kauno technologijos universiteto (KTU) Ekonomikos ir verslo fakulteto (EVF) profesorė dr. Lina Dagilienė.

Tvarumo ataskaitos – būdas organizacijoms parodyti visuomenei, kaip jos keičiasi

Tvarumo (įskaitant aplinkosauginės informacijos atskleidimą) ataskaitų tyrimai dažnai remiasi diskurso teorine priega, kad ištirtų, kaip organizacijos atstovauja save darnaus vystymosi atžvilgiu. Šie tyrimai sutelkia dėmesį į kalbos vaidmenį formuojant platesnį aplinkosauginį suvokimą verslo atžvilgiu. Taigi remiantis diskurso požiūriu ir didėjančiu žiedinės ekonomikos institucionalizavimu, KTU tyrėjų grupė ištyrė, kaip žiedinės ekonomikos principai (4R) atsispindi Europos pramonės įmonių ataskaitose, paskelbtose GRI (Pasaulinė atskaitingumo iniciatyva, angl. Global Reporting Initiative) duomenų bazėje.

KTU nuotraukoje – 
KTU Ekonomikos ir verslo fakulteto
profesorė dr. Lina Dagilienė

„Ataskaitos yra formalus būdas organizacijoms papasakoti apie savo veiklą kitu, ne vien finansiniu požiūriu. Kadangi gamybos organizacijos dažnai kritikuojamos dėl jų neigiamo poveikio aplinkai, šios viešos ataskaitos leidžia visuomenei paaiškinti, kaip įmonės keičiasi, kokiose iniciatyvose dalyvauja, kaip prisideda prie bendruomenių ir visuomenės gyvenimo“, – sako KTU EVF Žiedinės ekonomikos tyrimų grupės vadovė L. Dagilienė.

Pasak jos, į socialinės atsakomybės, tvarumo, aplinkosaugos ataskaitas kreipia dėmesį investuotojai – yra atlikta daug tai įrodančių tyrimų.

Naudodamiesi kokybine turinio analize ir statistiniais metodais (ANOVA ir PCA), KTU tyrėjų vadovaujama mokslininkų grupė surinko originalius empirinius duomenis iš 226 didelių gamybos įmonių. Įmonių atrankoje mokslininkai vadovavosi ES direktyvose pateikiamu „didelės įmonės“ apibrėžimu: tai įmonė, turinti daugiau nei 250 darbuotojų, kurios apyvarta yra daugiau nei 50 milijonų eurų arba turto vertė didesnė nei 43 milijonai eurų. Iš 1001 tokį apibrėžimą atitinkančių įmonių, tyrimui buvo pasirinktos tik gamybos įmonės dėl akivaizdaus jų poveikio aplinkai.

Daugiausia pranešama apie veiklos aspektus, susijusius su ekologija

Tyrimo metu išsiaiškinta, kad įmonės daugiau dėmesio skiria veiklos optimizavimui ekologijos požiūriu – mažesniam žaliavinių išteklių naudojimui ir šiltnamio efektą sukeliančių dujų emisijos mažinimui – nei kitiems žiedinės ekonomikos aspektams.

Tai parodė teksto analizė, pasitelkiant raktinius žodžius: daugiausiai įmonės praneša apie mažinimą (teršalų išmetimo, energijos) bei pakartotiną naudojimą. Tačiau, žiūrint iš žiedinės ekonomikos perspektyvos, ataskaitose nėra pateikiama pakankamai informacijos apie įmonių pastangas prailginti produkto gyvavimo ciklą, eko-dizainą, perdirbimą ir bendrai sisteminį požiūrį į produktą visoje vertės grandinėje.

Išteklių naudojimo efektyvumas, įgyvendinamas minimizuojant kritinių žaliavų kiekį, sukuriant trumpesnes ir uždaras grandines naudojant antrines žaliavas, taip pat nėra pakankamai atskleidžiamas. Tai reiškia, kad tvarumo ataskaitų turinys turės keistis, kad labiau atspindėtų žiediškumą.

„Mūsų tyrimas apima dideles įmones, pramonės lyderius, tendencijų kūrėjus. Todėl šiek tiek stebina tai, kad šios įmonės nėra linkusios pranešti apie naujus verslo modelius, kurie padidintų jų produktų ilgaamžiškumą, arba apie perdirbimo technologijas, įdiegtas jų gamybos cikle. Ši veikla buvo paminėta kai kuriuose pranešimuose, tačiau tik trumpai – ne kaip įprastai praktika“, – sako L. Dagilienė.

Anot jos, tam gali būti keletas priežasčių. Pirma, tyrimas pagrįstas išorine informacija, t. y. viešai prieinamomis GRI ataskaitomis, o ne interviu su organizacijų atstovais ar įmonių vidaus dokumentais. Antra, organizacijos rengia savo poveikio aplinkai ataskaitas laikydamosis GRI gairių, o 2020 m. gairėse dar nėra aiškių nuorodų, kaip žiedinės ekonomikos principai turėtų būti atspindėti poveikio aplinkai ataskaitose.

Taip pat pažymėtina, kad British Standards Institution parengė žiedinės ekonomikos standartą BS 8001: 2017, kaip gaires padedančias įmonėms pereiti prie žiedinės ekonomikos principais grįsto veiklos. Vis dėlto organizacijoms paliekama atsakomybė už tinkamų žiedinės ekonomikos rodiklių pasirinkimą ir labai mažai pateikiama, kaip stebėti ir vertinti, kaip įgyvendinama žiedinės ekonomikos strategija.

Kontraversiškiausios pramonės šakos linkusios labiausiai komunikuoti

Tyrėjai nemano, kad kuris nors iš 4R yra svarbesnis už kitus. Norint optimizuoti gamybos procesą, būtina naudoti mažiau žaliavų ir sumažinti išmetamų teršalų kiekį. Tačiau net 80 proc. poveikio aplinkai pasireiškia gaminio projektavimo etape: prieš išleisdamas gaminį į rinką, gamintojas turi žinoti apie visą jo gyvavimo ciklą – kiek laiko produktas bus tinkamas naudoti, kurias dalis galima naudoti perdirbti, kaip pašalinti produktai gali būti surenkami ir vėl naudojami.

„Įdomu tai, kad tos pramonės šakos, kurios laikomos prieštaringiausiomis, pavyzdžiui, alkoholis, tabakas ir tos, kurios laikomos labiausiai teršiančiomis – kalnakasybos ar greitosios mados pramonė – yra linkusios viešai pranešti apie savo veiksmus tvarios gamybos link. Pavyzdžiui, „Tom Hilfiger“ prekės ženklas jau paskelbė, kad iki 2030 m. pereina prie visiškai žiedinės gamybos“, – sako L. Dagilienė.

Tokios nuostatos galios ir „Tom Hilfiger“ atstovybėms visame pasaulyje, tarp jų – ir Lietuvoje. Vis dėlto, lyginant su kitomis ES šalimis, Lietuvos įmonės tvarumo ataskaitų teikia mažai ir jos yra neišsamios. Daugiau dėmesio tokioms ataskaitoms teikia tos įmonės, kuriomis domisi tarptautiniai investuotojai.

Lietuvoje – daug gerųjų praktikų, tačiau apie jas nekalbama

L. Dagilienė atkreipia dėmesį, jog vartotojų požiūris į tvarią gamybą yra atskira tema, kuri turi daugybę aspektų, tokių kaip pavyzdžiui kaina: neretai per globalią tiekimo grandinę importuoti produktai yra pigesni nei iš vietinio ūkio. Kita vertus, pasaulinės pandemijos metu mokslininkai pastebėjo, kad globalios tiekimo grandinės yra labai taršios, imlios ištekliams, nelanksčios bei išvaistoma daug atliekų.

KTU profesorė pažymi, kad mažmeninės prekybos sektorius turi artimiausią kontaktą su vartotoju, todėl komunikuodamas apie taikomas žaliąsias praktikas galėtų tai išnaudoti savo įvaizdžiui pagerinti.

„Lietuvoje turime labai daug gerųjų praktikų pavyzdžių. Pavyzdžiui, maisto mažmeninės prekybos bendrovės bendradarbiauja su ūkininkais – atiduoda nenupirktas daržoves gyvuliams šerti. Bendradarbiaujama ir su „Maisto banku“ bei kitomis labdaros organizacijomis. Tačiau įmonės neteikia tokių ataskaitų, apie šias praktikas galima sužinoti iš atsitiktinių pranešimų“, – sako L Dagilienė.

Ji prideda, kad platesnė komunikacija apie žiedinės ekonomikos principų taikymą savo veiklose būtų naudinga visoms pramonės šakoms, nes vartotojai visame pasaulyje vis labiau domisi bei supranta aplinkosaugos problemas.

Pagal KTU inf. 

Statybunaujienos.lt




Objektai. Technologijos. Verslo naujienos

nuotrauka
2021-06-18 18:22
Prie Pavilnių parko pradedamos naujo modernaus Vilniuje įsikūrusios Tarptautinės Amerikos mokyklos (AISV) pastato statybos. Planuojama, kad šios ugdymo įstaigos moksleiviai lankyti pamokas naujoje mokykloje galės jau nuo 2022 m. mokslo metų pradžios.
nuotrauka
2021-06-17 14:19
„Luminor“ bankas refinansavo dvi Norvegijos kapitalo nekilnojamojo turto plėtros ir valdymo bendrovės „Baltic Sea Properties AS“ (BSP) paskolas, kuriomis buvo finansuoti dviejų logistikos centrų Vilniuje įsigijimai.
nuotrauka
2021-06-15 13:41
Darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ už 6,4 mln. eurų statys sostinės Naugarduko gatvėje įsikūrusių Vilniaus lenkų kultūros namų priestatą. Naujajame keturių aukštų priestate bus įrengtos patalpos kavinei, viešbučio kambariai, konferencijų salė ir Lenkijos televizijos „TV...
nuotrauka
2021-06-11 10:36
Įsivaizduokite Nemune ar Neryje plūduriuojančius apartamentus, kuriuose apsistoję svečiai gali mėgautis tekančios upės vaizdais ir praplaukiančiais laivais. O viduje išbandyti visus išmaniojo būsto privalumus: pulteliu arba išmaniąja programėle per nuotolį valdomas žaliuzes, grindinį šildymą, apšvie...
nuotrauka
2021-06-10 07:51
Išmaniosios technologijos gali būti nesudėtingai ir ekonomiškai pritaikomos kiekvienuose namuose. Tuo įsitikinusi įmonė „Eika“, kuri kartu su partneriais įrengė pavyzdinį išmanų butą. Jame gausu pasitelkus dirbtinį intelektą ir kitas inovacijas valdomų įrenginių, inovatyviausios buitinės technikos i...
nuotrauka
2021-06-07 07:04
Pagrindinė UAB „Šilutės polderiai“ veikla nekinta nuo pat įsikūrimo pradžios: polderinių sistemų eksploatacija, remontas, rekonstrukcija ir hidrotechninių įrenginių statyba, remontas, rekonstrukcija. Įmonės vadovo Arūno Jagmino žodžiais, tai leidžia tapti geriausiais savo srityje.
nuotrauka
2021-06-03 16:56
Konkurencijos taryba leido vykdyti koncentraciją Vokietijos bendrovei „Schwenk Zement Beteiligungen GmbH“ įgyjant 50,42 proc. (iš viso – 96,98 proc.) „Akmenės cemento“ akcijų, 75,41 proc. „Kalcito“ akcijų, po 100 proc. įmonių „Cemeka“ ir „Lankų bokštai“ akcijų bei įgyjant vienvaldę pastarųjų kontrol...
nuotrauka
2021-06-03 15:26
„Newsec“ plečia turto valdymo paslaugų spektrą ir pirmoji Lietuvoje pradeda teikti nuomai skirto gyvenamojo NT valdymo paslaugą. Bendrovė naujoje veikloje taikys „Newsec“ grupės, veikiančios aštuoniose Šiaurės Europos šalyse, modernią būsto valdymo praktiką.
nuotrauka
2021-06-02 14:12
„Homa Group“ iš bendrovės „Capital Mill“ įsigijo buvusio „Simple Plus“ viešbučio pastatą T. Ševčenkos g. 21, Vilniuje. Sandorio suma konfidenciali.
nuotrauka
2021-06-02 08:21
Kaune kuriamas Aleksoto inovacijų pramonės parkas (AIPP) pelnė pripažinimą nacionaliniu lygmeniu dėl savo potencialo konkuruoti su Europoje veikiančiais technologijų ir mokslo kompleksais. Buvusioje aviacijos gamyklos teritorijoje užbaigtas infrastruktūros vystymo etapas, netrukus startuos sraigtasp...
nuotrauka
2021-05-27 13:22
Birželį „Ruukki Construction“ rinkai pristatys naujas „Ruukki® Patina“ daugiasluoksnes plokštes. Energinis efektyvumas ir natūraliai besiformuojantis patinos paviršius suteikia naujų seniai ieškotų galimybių fasadų apdailai. „Ruukki Patina“ daugiasluoksnių plokščių plieninis paviršius pagamintas iš ...
nuotrauka
2021-05-27 10:05
Vilniaus savivaldybės valdoma „Grinda“ sugebėjo prisitaikyti prie pandemijos sukeltų ekonominės aplinkos pokyčių: 2020 m. išaugino darbų apimtis ir pardavimo pajamas. Įmonės investicija į darbuotojų kompetencijų ugdymą bei modernias gamybos priemones leido padvigubinti darbo našumą.
nuotrauka
2021-05-26 08:53
2022 m. pabaigoje Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VILNIUS TECH) pastatų kompleksas Saulėtekyje pasipildys – Plytinės gatvėje kyla nauji Mechanikos, Elektronikos ir Transporto inžinerijos fakultetų mokomasis ir laboratorinis korpusai, o iki tol fakultetams naudoti pastatai J. Basanavičiaus ...
nuotrauka
2021-05-25 10:08
Suprojektuota NATO priešakinių pajėgų bataliono kovinės grupės Rukloje technikai ir įrangai, remontui ir sandėliavimui skirta infrastruktūra. Numatomas naujas apsaugos postas, administracinis pastatas, įvairios paskirties sandėliai, remonto dirbtuvės ir kita. Rangos darbų pirkimą planuojama pradėti ...
nuotrauka
2021-05-21 10:50
Siekdama populiarinti studijas technologijos ir inžinerijos mokslų kryptyse, „Teltonika“ įmonių grupė įsteigė 90 tūkst. eurų stipendijų fondą būsimiems KTU pirmakursiams, pasirinkusiems šias studijas.
nuotrauka
2021-05-20 17:04
Klaipėdos centre įsikūrusiame Karalienės Luizės jaunimo centre atliktas kapitalinis jaunimo centro sporto salės remontas, pastatas pasikeitė iš esmės.
nuotrauka
2021-05-18 11:49
500 metų istoriją skaičiuojančioje Vilniaus bazilijonų vienuolyno statinių ansamblio Švč. Trejybės bažnyčioje prieš šešerius metus pradėti tvarkybos darbai tęsiami ir toliau, o komplekso pastatai naudojami pagal pirminę paskirtį: bažnyčioje vėl vyksta pamaldos, į vienuolyną sugrįžo vienuoliai bazili...
nuotrauka
2021-05-18 10:20
Jau kitų metų pirmąjį ketvirtį sostinės Ukmergės gatvėje duris atversiančiam pirmajam unikalios koncepcijos daugiafunkciniam patalpų kompleksui „Vilniaus verslo parkas“ jau numatyta plėtra.
nuotrauka
2021-05-18 10:13
Lietuvos muzikos ir teatro akademija ir UAB „Infes“ pasirašė LMTA studijų miestelio, Olandų g. 21A, Vilniuje Teatro ir kino fakulteto bei Mažojo salių bloko rangos darbų sutartį.
nuotrauka
2021-05-18 09:15
EIKA įmonių grupė pirmą kartą žengė investicinį žingsnį į tarptautinę rinką – investavo 100 tūkst. svarų (116 tūkst. eurų) į būsto pardavimo platformą kuriantį Jungtinės Karalystės startuolį „Movewise“.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Verslo naujienos