„Žilinskis ir Co“ rekonstruos vieną iš svarbiausių Vilniaus regiono pastočių
2021-09-07 07:47
„Litgrid“ pradės vienos svarbiausių Vilniaus regiono pastočių rekonstrukciją. Visuotiniame „Litgrid“ akcininkų susirinkime pritarta sudaryti Nemenčinėje esančios Neries transformatorių pastotės rekonstravimo projektavimo ir rangos darbų sutartį su pirkimą laimėjusia bendrove „Žilinskis ir Co“.
„Litgrid“ sutartį dėl Neries pastotės rekonstrukcijos su pirkimą laimėjusiu rangovu sudarys artimiausiu metu. Sutarties vertė – 18,2 mln. (be PVM) eurų. Numatoma projekto pabaiga – 2025 m.
330 / 110 / 10 kV Neries transformatorių pastotė yra vienas iš dviejų pagrindinių elektros perdavimo mazgų šalia Vilniaus miesto – kitas yra Trakų Vokėje esanti Vilniaus transformatorių pastotė.
„Neries transformatorių pastotė yra susijusi su dviem ypatingos valstybinės svarbos sinchronizacijos projektais – sinchroninių kompensatorių įrengimu ir nauja 330 kV elektros perdavimo linija Vilnius–Neris. 2025 metais nutiesus šią naują elektros liniją, bus suformuotas 330 kV elektros perdavimo linijų žiedas, kuris apjuos Vilnių, sujungdamas tris svarbius taškus – Vilniaus pastotę Trakų Vokėje, Neries pastotę Nemenčinėje ir Lietuvos elektrinės pastotę Elektrėnuose. Todėl Neries pastotės rekonstrukcija yra vienas iš būtinų elementų, siekiant užtikrinti saugų ir patikimą elektros tiekimą Vilniaus miestui“, – pranešime cituojamas „Litgrid“ generalinis direktorius Rokas Masiulis.
Naujo 330 kV elektros perdavimo linijų žiedo aplink Vilnių reikia dėl to, kad augant elektros vartojimui ir ruošiantis Lietuvos elektros sistemos sinchronizacijai su kontinentinės Europos tinklais, dabartinis elektros tinklas aplink sostinę po kelerių metų nebus pakankamas. Naujasis žiedas bus pabaigtas 2025 metais nutiesus naują elektros liniją Vilnius–Neris.
Nuo 1972 m. veikiančios Neries pastotės rekonstrukcija, kaip praneša „Litgrid“, apims naujų 300 MVA galios autotransformatorių įrengimą, visų 330 kV skirstyklos įrenginių pakeitimą, naujų įrenginių, reikalingų Vilnius-Neris linijos prijungimui, pastatymą ir naujo 330 kV šynų tilto nuo 330 kV skirstyklos iki būsimos sinchroninio kompensatoriaus vietos įrengimą.
Taip pat bus rekonstruojama 110 kV skirstykla, įrengiama nauja 10 kV uždaro tipo skirstykla ir atliekami kiti darbai.
Iki šiol Lietuva, Latvija ir Estija kartu su Rusija ir Baltarusija veikia IPS / UPS sistemoje, kurioje elektros dažnis centralizuotai reguliuojamas Rusijoje. Prisijungimas prie kontinentinės Europos tinklų ir veikimas sinchroniniu režimu su Lenkija, Vokietija ir kitomis kontinentinės Europos valstybėmis bus užtikrintas ne vėliau nei 2025 m.
Vilniuje atidaryta nauja eismo jungtis, tačiau Ukmergės, Ozo ir Siesikų gatvių sankryžos rekonstrukcija dar tik įsibėgėja. Artimiausiomis savaitėmis vairuotojų laukia papildomi eismo pakeitimai, o kitąmet bus tęsiami viaduko, požeminės perėjos ir gatvių infrastruktūros statybos bei atnaujinimo darba...
Vilniuje baigiamas statyti pėsčiųjų ir dviratininkų tiltas per Nerį, sujungsiantis A. Goštauto ir Upės gatves. Išskirtinis statinio bruožas – pagrindinės laikančiosios konstrukcijos iš klijuotos medienos. Beveik 40 metrų ilgio sijos ir arkos tapo rimtu išbandymu tiek projektuotojams, tiek gamintojam...
Klaipėdoje sustojo naujojo Kruizinių laivų terminalo statybos – į statybvietę nebegalima atvežti darbams būtino grunto dėl savivaldybės įvesto 25 tonų transporto priemonių bendrosios masės ribojimo. Rangovas „Tilsta“ sustabdė sutarties su Klaipėdos valstybinio jūrų uosto direkcija vykdymą. Jo skaiči...
Didelio elektros tinklo gedimo ar infrastruktūros pažeidimo atveju dalis Lietuvos galėtų likti aprūpinama elektra net ir nutrūkus pagrindinių perdavimo linijų veikimui. Tam numatoma suformuoti septynis savarankiškai veikti galinčius elektros sistemos regionus ir įrengti 10 naujų elektrinių, kurių be...
Didžiulis automagistralių remontas šiemet vairuotojams sukėlė nemažai nepatogumų, tačiau jau gruodžio viduryje eismo sąlygos turėtų pagerėti. A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ir A2 Vilnius–Panevėžys keliuose didžioji dalis šiemet pradėtų darbų artėja prie pabaigos, o 2026–2027 m. jų atnaujinimui numatyta ...
Lietuvoje tiltų, viadukų ir estakadų būklė vis dažniau vertinama pasitelkiant bepiločius orlaivius. Ši technologija leidžia ne tik saugiau apžiūrėti sudėtingas konstrukcijas, bet ir tiksliau nustatyti jų pažaidas, kurti trimačius skaitmeninius modelius bei planuoti remonto darbus. Nuo 2026 metų AB „...
Lietuvos elektros rinkoje – vienas brangiausių šių metų laikotarpių. Šiandien, lapkričio 9-ąją, vidutinė galutinė elektros kaina vartotojams sieks apie 61 ct/kWh, o vakarinio piko metu gali perkopti ir 92 ct/kWh. Energetikos rinkos dalyviai įvardija kelias tokio šuolio priežastis – nuo silpnos vėjo ...
Praėjusi žiema pareikalavo iš kelininkų daugiau kaip 154 tūkst. tonų druskos ir milijonų kilometrų technikos darbo. Šiemet AB „Kelių priežiūra“ žiemos sezoną pasitinka sukaupusi didesnes medžiagų atsargas, išplėtusi sandėliavimo pajėgumus ir įdiegusi papildomų kelių būklės stebėsenos priemonių. Tači...
Kai kuriuose Lietuvos krašto keliuose dviem automobiliams prasilenkti vis dar sudėtinga – važiuojamoji dalis vietomis nesiekia nė 3 metrų. Vienas tokių ruožų bus rekonstruotas Anykščių rajone: beveik 8 km ilgio Molėtų–Anykščių kelio atkarpos atnaujinimas kainuos beveik 9 mln. eurų. Darbus planuojama...
Nuo kitų metų pradžios daliai transporto priemonių valdytojų teks keisti įprastą kelių mokesčio mokėjimo tvarką, tačiau nauja sistema žada ir mažesnių išlaidų. „Via Toll“ leis už mokamus kelius atsiskaityti pagal faktiškai nuvažiuotą atstumą, o jam fiksuoti bus galima naudoti įprastą išmanųjį telefo...
Geležinkelio „Rail Baltica“ įgyvendinimui Lietuvoje numatoma prašyti dar 37,3 mln. eurų Europos Sąjungos (ES) finansavimo. Didžioji dalis lėšų būtų skirta elektros tiekimo infrastruktūrai, techninei dokumentacijai, geležinkelio įrangos bandymams ir žemės išpirkimui Panevėžio geležinkelio mazge.
Kaune statomas Santakos tiltas pereina į baigiamąjį etapą – ant 6,5 tūkst. tonų sveriančios plieninės perdangos bus paklota beveik 2 000 tonų asfalto. Jei darbai vyks pagal planą, 417 metrų ilgio tiltu eismas bus atvertas iki šių metų pabaigos.
Geležinkelių infrastruktūros būklės stebėsena tampa efektyvesnė – „LTG Infra“ įdiegė sistemą, kuri vienoje platformoje sujungia kelmačio surenkamus duomenis, leidžia greičiau pastebėti galimus defektus ir automatizuoja ataskaitų rengimą. Tikimasi, kad tai padės operatyviau planuoti priežiūros darbus...
Klaipėdos Atgimimo aikštės rekonstrukcija pereina į kitą etapą – įrengiama lietaus vandens surinkimo sistema, o atsisakius požeminės automobilių stovėjimo aikštelės tikslinami ir pačios erdvės projektiniai sprendiniai. Už 6 mln. eurų vykdomus darbus planuojama baigti iki 2027 m. pavasario pabaigos.
Klaipėdoje statomas naujas plūdrusis dokas turėtų sustiprinti Lietuvos pozicijas tarptautinėje laivų remonto rinkoje. Vakarų laivų gamyklos (VLG) įmonių grupė investuoja į infrastruktūrą, kuri leis priimti didesnius laivus, plėsti remonto paslaugas ir per metus aptarnauti bent 10 proc. daugiau laivų...
Gariūnų išvažiavimas į magistralinį kelią A1 yra vienas iš sostinės transporto sistemos siaurųjų taškų, kuriame piko metu stringa dideli transporto srautai. Vilniaus miesto savivaldybė pradeda beveik 3,5 mln. eurų vertės darbus, kuriais siekiama pagerinti eismo sąlygas ir padidinti jungties pralaidu...
Lietuvos kelių infrastruktūros laukia didelio masto pokyčiai – planuojama rekonstruoti 99 tiltus ir viadukus, o projektui numatoma skirti iki 400 mln. eurų. Prieš priimant galutinius sprendimus, Centrinės projektų valdymo agentūros (CPVA) ir AB „Via Lietuva“ atstovai su rinkos dalyviais derina darbų...
Kelius, kuriais per parą pravažiuoja vos kelios dešimtys automobilių, bus galima projektuoti paprasčiau ir pigiau. Nuo lapkričio 1 d. įsigalios atnaujintos Automobilių kelių standartizuotų dangų konstrukcijų projektavimo taisyklės, numatančios daugiau sprendinių mažo eismo intensyvumo keliams.
Vietoje elektros linijų apsaugos zonų šiandien galiojančių ribojimų dalyje teritorijų atsivers daugiau galimybių statyboms ir verslo plėtrai. Vyriausybė pritarė pakeitimams, kurie leistų visoje Lietuvoje atlaisvinti apie 12 tūkst. hektarų žemės – daugiau nei užima Klaipėdos miestas.
Kelias, kuriuo pasiekiamas Rūdninkų poligonas, bus atnaujintas už 7,5 mln. eurų. Beveik 14 km ruože numatyta ne tik nauja asfalto danga, bet ir tilto remontas, autobusų stotelių atnaujinimas bei eismo saugos priemonės. Darbai vyks etapais, o jų pabaiga numatyta 2027 metų vasarą.
| www.julija.eu