Vaidas Baltuška, UAB „Layher Baltic“ inžinierius-konstruktorius, statinio statybos specialiųjų darbų vadovo kategorijoje buvo pripažintas „GERIAUSIU 2016 METŲ STATYBOS INŽINIERIUMI“

Inžinierius dabar projektuoja ne tik įprastus pastatomus pastolius, laikinąsias stogų konstrukcijas, laikinus tiltus pėstiesiems, konstrukcijas renginiams, tačiau ir pakabinamus pastolius ant tiltų. Versle visi siekiame sutaupyti, tačiau ar patys liptumėte ant konstrukcijos, žinodami, jog ją projektavo nepatyręs inžinierius?

Techninis palaikymas: kol neatsirado, ne visi suprato papildomą vertę

Bendrovės „Layher Baltic“ direktorius Viktoras Voroncovas iki šiol prisimena sudėtingą inžinieriaus atranką. Jo kabinete viešėjo teisininkai, vadybininkai, kurie žadėjo dirbti iš peties, kalnus nuversti, tačiau nesugebėjo išspręsti paprastos bandomosios užduoties (tai buvo apkrovos paskirstymas). Vilniaus Gedimino technikos universiteto absolventas Vaidas Baltuška buvo pirmasis išbandymą įveikęs kandidatas.

„Dirbame nuo 2011-ųjų metų. Iš pradžių nesiūlėme savo klientams jokio techninio palaikymo, jokių tokio pobūdžio paslaugų: jie atvažiuoja, nori pastolių – prašom. Imkite ir vežkitės. Niekas neprašė brėžinių ar paskaičiavimų, – prisimena bendrovės vadovas V. Voroncovas. – Tiesą sakant, net nebūtume pasigedę inžinieriaus, jei ne vokiečiai (bendrovės savininkai, pagrindinis „Layher“ biuras – red. past.). Jie įtikinėjo, kad ateityje mums tikrai prireiks techninio palaikymo.“

„Kol nėra pasiūlos, nėra ir paklausos, – pritaria ir „Layher Baltic“ projektų vadovas Nerijus Matulionis. – Kai klientai sužinojo, kad yra galimybė gauti inžinieriaus paslaugą, pradėjo jos prašyti. Mūsų klientai auga, konstrukcijos sudėtingėja, o mes jiems siūlome vis kokybiškesnį techninį palaikymą.“

„Iškart atėjęs jau galėjau dirbti ir būti naudingas. Tačiau man, kaip pirmajam inžinieriui, įmonėje buvo sudėtinga dėl to, kad neturėjau su kuo pasikonsultuoti: diskutuoti norėjau, nes tai man buvo visiškai nauja sritis, patarimo paklausti galėjau tik Vokietijoje esančių kolegų. Per 4-erius metus, kol čia dirbu, patobulėjo ir technologijos, ir programinė įranga, su kuria projektuojama. Klientai supranta, kad su techniniu palaikymu gali įgyvendinti sudėtingesnius projektus“ – kalbėjo V. Baltuška.

„Viskas dabar paprasčiau. Anksčiau statyboje dominavę popieriniai brėžiniai kartais būna sunkokai suprantami galutiniam pastolių naudotojui – surinkėjui. Dabar kur kas paprasčiau, nes projektai, naudojant 3D vizualizaciją, pateikiami vaizdžiai“, – sakė inžinierius-konstruktorius V. Baltuška.

BIM technologijos jau įžengė ir į pastolių sektorių: sudėtingi konstrukciniai projektai yra prieinami visiems, turintiems BIM palaikančią programinę įrangą.

Automatiškai apskaičiuojamos ir reikalingos medžiagos – kiekviena smulkiausia detalytė bei jos kaina. Anksčiau minėtų popierinių brėžinių kūrimas taip pat labai palengvintas – programinė įranga geba sugeneruoti ir dvimatį vaizdą iš įvairių pusių. Šios technologijos sutaupo laiko: inžinieriui nebereikia braižyti dvimačių brėžinių.

„Galima įjungti laiko planavimą, t.y. sužinoti, per kiek laiko tokią konstrukciją galima surinkti, susieti ją su tam tikru darbų grafiku. Galima planuoti pinigų poreikį, tai padeda sužinoti, kokios sumos reikės tokiai konstrukcijai“, – paaiškino V. Baltuška.

Vis tik viena didžiausių inžinieriaus darbo problemų yra ta, kad iš klientų bei užsakovų jis nuolat gauna arba netikslią informaciją apie objektą, arba apskritai jos negauna.

„Gauni pastato nuotrauką su išpaišytais matmenimis (o dar blogiau – be jų) ir turi kurti pastolių projektą, – šypsosi V. Baltuška.– Ar žinote, kad visas Singapūras, Helsinkis, kiekvienas šių miestų pastatas gali būti apžiūrėtas kaip trimatis modelis BIM sistemoje? Būtų puiku ir daug efektyviau dirbti, jei ir Lietuvoje turėtume tokią galimybę.“

Iššūkių kelia ir vis gausėjantys renovacijos darbų projektai – jei naujo pastato brėžiniai dažniausiai yra, tai išmatuoti senąjį ar atnaujinti informaciją, pavyzdžiui, apie pirmame aukšte atsidariusią kirpyklą visiems pristinga laiko. Tai komplikuoja pastolių konstravimo darbą.

Pakabinami pastoliai – techninių sugebėjimų viršūnė

„Layher“ gamina ne tik pastolius, bet ir vadinamąsias atramines „TG60“ sistemas, skirtas išlaikyti dideles apkrovas arba paremti klojinius, naudojamus betonavimo darbams. „TG60“ sistemoms beveik kiekvienu atveju reikalingi skaičiavimai.

„Pastoliai turi išlaikyti žmogaus svorį, tam tikrais atvejais įrangos ir medžiagų svorį. Dažniausiai tiek svorio, kiek jie galėtų išlaikyti, niekas ant tos konstrukcijos neužkrauna. „TG60“ sistemos skirtos išlaikyti betoną, pvz., tam tikro storio betoninę perdangą, tad jų apkrova visuomet bus maksimalaus numatyto dydžio. Todėl netgi vyksta tokia konkurencinė kova tarp pastolių gamintojų: kaip apskaičiuoti, kad konstrukcija ir apkrovą išlaikytų, ir ją gaminant nebūtų sunaudota per daug metalo“, – kalbėjo bendrovės direktorius Viktoras Voroncovas.

Dar vienas iššūkis inžinieriams – pakabinami pastoliai darbams ant tiltų. Neabejojama, kad tokių konstrukcijų netrukus prireiks ir Lietuvoje – juk bus tęsiami geležinkelio linijos „Rail Baltica“ darbai.

„Projektuoti pakabinamus pastolius – techninių sugebėjimų viršūnė. Žinoma, galima pastolius pastatyti nuo žemės iki tilto viršaus. Tačiau tai neefektyvu“, – sakė V. Voroncovas.

„Pakabinami pastoliai yra dar ir mobilūs – jie gali važiuoti per visą tiltą, nes juk kinta vieta, kur reikia darbinės platformos. Tačiau stovinčius pastolius veikia gniuždymo jėga, o pakabinamus – tempimo. Dažniausiai gamintojų, su kuriais konkuruojame, pastoliai vertikaliuose elementuose tempimo jėgos neatlaiko, todėl iš jų negalima pagaminti pakabinamų pastolių. Mes turime vertikalius elementus, kurie gali atlaikyti didelę tempimo jėgą, todėl ir galime projektuoti tokias konstrukcijas“, – sakė V. Baltuška.

Beje, „Layher“ medžiagos leidžia gaminti ir pakabinamus laiptus – bendrovė yra turėjusi projektą, kai pakabinami laiptai tęsėsi 94 metrus žemyn.

„Būtent dėl to labai daug lemia inžinieriaus kompetencija. Jis turi sėdėti prie projektavimo programos ir galvoti, kad tos detalės ekrane – kaip „LEGO“ elementai ir privalo apsvarstyti visus įmanomus variantus, nes inžinieriaus darbas yra didžiulė atsakomybė“, – pabrėžė V. Voroncovas.

V. Baltuška – bendrovės „saugiklis“

Direktorius pripažino, jog inžinierių darbo kabinete dažnai vyksta ginčai: pardavimų skyriui atrodo, jog kliento pageidavimą tikrai galima įgyvendinti: pavyzdžiui, į siaurą tarpą pastatome 20 metrų aukščio pastolius, ir klientas patenkintas.

„Ateina Vaidas ir sako: „Ne, nestovės. Čia reikia tokios ir tokios atramos.“ Projekto kaina išauga ir kartais dėl to negalime parduoti daugiau. Tačiau juk svarbiausia – žmonių saugumas. O Vaidas yra mūsų saugiklis“, – kalbėjo V. Voroncovas.

Bendrovės vadovas teigė kasdien sulaukiantis žinių, jog vienoje ar kitoje šalyje nuvirto pastoliai, statybininkai stipriai susižalojo ar netgi žuvo. Su „Layher“ pastoliais per bendrovės darbo praktiką Lietuvoje jokio nelaimingo atsitikimo dar nėra nutikę. V. Voroncovas sako, jog nelaimė gali įvykti dėl dviejų priežasčių: blogo pastolių projekto arba netinkamo jų surinkimo.

„Beje, jei pastoliai dengiami plėvele saugant nuo aplinkos poveikio, vėjo slėgis į konstrukciją padidėja apie 5 kartus, į ką ne visada yra atsižvelgiama“, – perspėjo inžinierius-konstruktorius V. Baltuška.

Šiuo metu bendrovė sulaukia daugybės užklausų dėl „Layher“ sukurtos laikinos stogo konstrukcijos.

„Kadangi stogas yra dengtas, vėjo apkrova jį veikia iš apačios. Kitap tariant, kelia jį. Todėl stogas turėtų būti pritvirtintas prie pastolių, o pastoliai – prie žemės“, – paaiškino V. Baltuška.

Parengti vieną projektą V. Baltuškai užtrunka nuo 15 minučių iki savaitės – viskas priklauso nuo projekto dydžio ir sudėtingumo. Aplinkos poveikį bei kitas naudojimo metu atsirandančias ir konstrukciją veikiančias apkrovas visada reikia įvertinti tam, kad statytojai nerizikuotų brangiausiu turtu – žmonių sveikata ir gyvybe.

Bendrovės iliustr.