2019 vasario 17 d. sekmadienis, 22:33
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

60 metų sukaktį minintis „Ukmergės gelžbetonis“ džiaugiasi pajamų ir gamybinių apimčių augimu, bet ieško būdų didinti darbo našumą Fotogalerija

2018-10-05 07:30
Akcinė bendrovė „Ukmergės gelžbetonis“ išgyvena pakilimą. Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc., o per pastaruosius 10 metų darbuotojų skaičius išaugo triskart ir auga toliau. Dabar 60 metų veiklos sukaktį mininti įmonė – tai du modernūs gamybos cechai, kurių viename gaminamas polistireninis putplastis, kitame – gelžbetonio gaminiai.
nuotrauka
Šiemet bendrovė UKMERGĖS GELŽBETONIS mini 60 metų veiklos sukaktį. Bendrovės nuotr.


Minimos įmonės
Ukmergės gelžbetonis, AB

Per 10 metų – 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių

Bendrovės gaminami gelžbetoniniai gaminiai skirti įvairios paskirties pastatų – gyvenamųjų, komercinių, gamybinių, sandėliavimo – statybai. 

vaclovas pakulis

Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius

„Nuo 2007 m., kuomet pradėjome gaminti kiaurymėtąsias perdengimo plokštes su nauja technologine linija, esame vieni didžiausių šių plokščių gamintojai. Suskaičiavome, kad šiemet, praėjus 10 metų nuo šios technologijos įdiegimo, būsime pagaminę 1 mln. kv. m kiaurymėtųjų perdengimo plokščių. Tai įspūdingas kiekis gaminių, kurių užtektų 6 tūkst. privačių namų pastatyti. Šios mūsų gaminamos plokštės tinka ne tik daugiabučiams, bet ir vienbučiams namams, gamykloms, sandėliams“, – dalijasi įspūdingais skaičiais Vaclovas Pakulis, bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius.

Prieš septynerius metus „Ukmergės gelžbetonio“ gamykloje pagal naujas technologijas buvo pradėti gaminti įvairūs laiptų elementai, konstrukciniai balkonų elementų sprendiniai su šilumos izoliacijos intarpais. Naujausias įmonės gaminys – pernai pradėtos gaminti gelžbetoninės vienasluoksnės ir trisluoksnės sieninės plokštės, skirtos surenkamųjų pastatų statybai. 

Didžiausia „Ukmergės gelžbetonio“ pagamintų surenkamųjų sienų plokščių dalis eksportuojama į Švediją, kur yra didelė statybinių medžiagų paklausa, o apie 90 proc. pastatų statomi iš surenkamojo gelžbetonio. Lietuvoje statybininkai pamažu irgi pradeda naudoti šiuos gaminius, jaučiama auganti surenkamojo gelžbetonio paklausa, tačiau mūras ir monolitas vis dar savo pozicijų neužleidžia.

„Pagamintos mūsų gamykloje trisluoksnės sienų plokštės, kurių aukštis siekė net 9,7 m, jau buvo panaudotos Vilniuje, statant naują baseiną S. Nėries gatvėje“, – pasakoja V. Pakulis. 

Gamina trijų tipų polistireninį putplastį

Polistireninio putplasčio gamyba yra kita stambi įmonės veiklos sritis, dėl kurios gamyklos savininkai apsisprendė dar 1996 metais. Šių produktų gamybą ir pardavimus augina ir šalies politika – įsigaliojo nauji reikalavimai statyti aukštesnės – A energinio efektyvumo – klasės pastatus. Lietuvoje daugėja pastatų, kurie yra dar aukštesnės – A+ energinio naudingumo – klasės. Intensyviai vyksta daugiabučių gyvenamųjų namų renovacija. Tai yra priežastys, kurios sudaro prielaidas didinti polistireninio putplasčio gamybą ir pardavimus. 

polistireninis putplastisUkmergės gamykloje gaminamas trijų tipų polistireninis putplastis įvairiems pastatams apšiltinti. „TERMOPORAS“ – tai klasikinės, ilgaamžės baltojo polistireninio putplasčio plokštės; „GEOPORAS“ – mažai vandens įgeriančios termoizoliacinės plokštės, įprastai naudojamos pamatams apšiltinti. Pilkos spalvos polistireninis putplastis „NEOPORAS“ yra nauja, bet sparčiai populiarėjanti termoizoliacinė medžiaga. Jos populiarumą lėmė pagerintos termoizoliacinės savybės. Lietuvoje įsigaliojus privalomiems A energinio naudingumo reikalavimams, ėmė didėti ir termoizoliacinio sluoksnio storis. „NEOPORAS“ turi geresnes šilumines savybes, todėl apšiltinant pastatus šia medžiaga galima sumažinti termoizoliacinį sluoksnį.

Nemaža dalis gelžbetonio gaminių eksportuojama į Švediją, o Ukmergėje pagamintas polistireninis putplastis sėkmingai parduodamas vidaus rinkoje. 

„Prieš kelerius metus nerimavome dėl rinkos, kad Lietuvą užplūs polistireninis putplastis iš Lenkijos, tačiau situacija pasikeitė – Lietuvos gamintojai suvokė, kad negalima brangiai gaminti ir brangiai parduoti. Todėl visi šio produkto gamintojai ėmėsi maksimaliai automatizuoti procesus, taip didindami našumą ir mažindami savikainą. Tokiu būdu mes galime sėkmingai konkuruoti su įvežtine termoizoliacine medžiaga, – sako V. Pakulis. – Kita vertus, mūsų klientai įsitikino, kad kaimyninės šalies gaminių kokybė nėra nepriekaištinga. Esant panašiai kainai, jie renkasi lietuvišką, patikimesnės kokybės gaminį. Taigi, automatizavę polistireninio putplasčio gamybą ir padidinę darbo našumą, į rinką tiekiame deklaruojamos kokybės produktą.“

Sukūrė unikalią darbuotojų mokymo sistemą

Per pastaruosius 10 metų įmonės darbuotojų skaičius išaugo triskart – nuo 60 iki 180–190 darbuotojų.

„Manau, kad darbuotojų skaičius augs iki 200, nes planuojame gamybos augimą, investuojame į naujus įrenginius. Darbuotojų augimas nėra paprastas dalykas. Pirmiausia juos reikia pritraukti į gamyklą, patiems išmokyti dirbti, nes niekas nerengia gelžbetonio ar polistireninio putplasčio gamybai būtinų darbuotojų. Parengę žmones, turime ieškoti būdų, kaip juos motyvuoti dirbti ir išlaikyti įmonėje“, – sako įmonės generalinis direktorius V. Pakulis.

Šiuo atveju įmonė veikia dviem kryptimis – investuoja į mokymus ir diegia priemones, didinančias gamybos efektyvumą bei našumą. Tik tokiu atveju, vadovo pastebėjimu, darbuotojai uždirbs ne mažiau negu šalies ar Ukmergės atlyginimo vidurkis. 

Kadangi rinkai reikia ne standartizuotų, o individualių gelžbetonio gaminių, įmonė įkūrė naują projektavimo skyrių, kuriame dirba konstruktoriai, nes pirmiausia būsimą gaminį reikia suprojektuoti. Kad darbininkas galėtų pagaminti konstruktoriaus suprojektuotą gaminį, jis turi būti pakankamai kvalifikuotas, turėti specialių kompetencijų, nes tenka dirbti su sudėtingais įrenginiais.

„Kai ateina naujas žmogus, jį nuvedi į gamybos cechą, prasideda chaosas – neapmokytas žmogus tiesiog nemoka dirbti. Pamatėme problemą – kad žmogus gebėtų dirbti, jį reikia išmokyti, – pasakoja V. Pakulis. – Darbininkams mes organizuojame mokymus šešioms kvalifikacinėms kategorijoms įgyti. Parengėme mokymų programas kiekvienai kvalifikacinei kategorijai pagal gamybos sritis: pirmiausia mokoma teorijos, o tada mokoma praktiškai. Po mokymų žinias vertina specialiai sudaryta atestacinė komisija. Mokymų programos sudarytos taip, kad žmogus tikrai išmoktų dirbti, todėl įgyti visas šešias kategorijas per vienerius metus neįmanoma. Įgyti ir siekti aukštesnių kategorijų darbininkai suinteresuoti, nes nuo to priklauso ir atlyginimas.“

V. Pakulis pripažįsta, kad iš pradžių tokios sistemos paveikumu netikėjo ir patys įmonės specialistai, technologai, juolab – darbininkai. Tačiau sistema pasiteisino. Tiesa, buvo ir taip, kad po atestacijos kai kurių ilgą laiką dirbusių darbininkų kvalifikacijos kategorija buvo pažeminta.

Ribotą automatizavimo galimybę lemia individualūs gaminiai

Didindama darbuotojų skaičių, įmonė ne tik juos apmoko, bet ir diegia technologijas, keliančias darbo našumą. Tačiau ne visos gamybos sritys, bent jau šiuo metu, gali būti maksimaliai automatizuotos. 

Nuo 2011 m. įmonės gamybos ir pardavimų apimtys kasmet auga po 20–30 proc. Pradėjus gaminti naujas gelžbetonines sienines plokštes surenkamajai statybai, pasirodė, kad tokia gamyba imli rankų darbo. Tai buvo priežastys, lėmusios darbuotojų skaičiaus augimą. Nors viešojoje erdvėje itin didelis dėmesys skiriamas ketvirtajai pramonės revoliucijai arba robotizavimui, nestandartinių gelžbetonio gaminių gamyba, pasak V. Pakulio, visame pasaulyje vis dar neišsiverčia be rankų darbo.


„Sienų plokštes gaminant pagal dabartinę technologiją, turime didinti darbuotojų skaičių, – negalime praleisti galimybės užsidirbti, gaminius tiekdami į Švediją. Tik labai gerai suvokiame, kad situacija kinta – gamindami sienines plokštes, turime ieškoti būdų, kaip tą patį gaminių kiekį gaminti pigiau, kuo daugiau procesų automatizuodami – tai neišvengiama, – sako V. Pakulis. – Kai kurios „Ukmergės gelžbetonio“ gamybos šakos, kaip perdengimo plokščių gamyba, jau pakankamai automatizuotos, darbo našumas siekia 80 proc. teorinių gamybos pajėgumų. Kitų gaminių gamybos automatizavimas laukia savo eilės.“

 

 Akcinei bendrovei „Ukmergės gelžbetonis“ – 60 metų.
SVARBIAUSIOS DATOS:  
 
1958 m. įkurtas gamybinių įmonių kombinatas, kuriame buvo gaminami medienos gaminiai ir betonas. 
1964 m. įmonė pervadinta į Gelžbetonio gamyklą, kurioje jau buvo gaminamas ne tik betonas, bet ir gelžbetonio gaminiai. 
1976 m. pradėjo veikti naujas gelžbetonio gamybos cechas, kuris veikia iki šiol. 
1993 m. įmonė buvo privatizuota ir tapo akcine bendrove „Ukmergės gelžbetonis“. 
1996 m. „Ukmergės gelžbetonis“ pradėjo gaminti termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį. Įmonės akcininkai gerai suvokė, kad nesandarūs sovietmečio pastatai neturi perspektyvos – ateina energijos taupymo metas. Įžvalgų būta teisingų – „Ukmergės gelžbetonis“ per tuos metus tapo stambiu polistireninio putplasčio gamintoju. 
2007 m. pradėta atnaujinti gelžbetonio cecho technologinė įranga.

Ateitį projektuoja jau dabar

Lietuvos gelžbetonio rinka maža, o konkurencija didelė. Tai yra priežastys, verčiančios ieškoti perspektyvių sprendimų, t. y. automatizuoti, kompiuterizuoti gamybos procesus, kelti darbuotojų kvalifikaciją ir didinti kompetencijas. 

„Lietuvos rinka ne tik maža, bet ir sunkiai prognozuojama, todėl mums kyla iššūkis būti lankstiems, gebėti greitai spręsti, greitai tenkinti užsakovų poreikius, didinti kokybės reikalavimus“, – sako 16 metų „Ukmergės gelžbetoniui“ vadovaujantis V. Pakulis.

Panašu, kad regionuose turi prasidėti naujo būsto statybos. Tokią situaciją V. Pakulis sako stebintis ir Ukmergėje – ima trūkti kokybiško naujo būsto. Iš dalies situaciją lemia ir grįžtantys iš emigracijos žmonės, ir jaunos šeimos, kurios nebenori kurtis sovietmečio namuose. 

Įmonės, kuri šiemet mini 60 metų sukaktį, vadovas nusiteikęs optimistiškai. Jis nelinkęs laukti, kol „užsidarius vienoms durims, atsivers kitos“. V. Pakulio vadovaujama įmonė projektuoja ateitį jau dabar, sėkmingai gelžbetonio gaminius pardavinėdama Švedijos rinkoje, stebėdama augančia polistireninio putplasčio paklausą vidaus rinkoje.

„Pirmiausia reikia ne skųstis, o ieškoti būdų situaciją keisti. Net ir dirbant regione, net ir gelžbetonio pramonėje, kuri nėra tokia moderni, kaip, pavyzdžiui, lazerių. Mūsų srityje taip pat yra daug potencialo, neišnaudotų galimybių. Tai ir kvalifikacijos kėlimas, kompetencijų didinimas, įrangos modernizavimas, gamybos automatizavimas“, – sako bendrovės „Ukmergės gelžbetonis“ generalinis direktorius V. Pakulis.

Bendrovės UKMERGĖS GELŽBETONIS nuotr. 

Statybunaujienos.lt
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka
nuotrauka




Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka
2019-02-14 11:39
Vilnius skelbiasi uždegęs žalią šviesą Šeškinės Daugiafunkcio komplekso koncesijos sutarties pateikimui – vasario 13 d. taryba pritarė jos pateikimui: „iki pritarimo sutarčiai lieka vos vienas žingsnis, kuris gali būtų žengtas jau kitą savaitę vyksiančiame Tarybos posėdyje. Sulaukus komitetų pritari...
nuotrauka
2019-02-14 08:03
Sostinės savivaldybė kreipėsi į Vyriausybę, prašydama skirti lėšų naujai irklavimo bazei Vilniuje (Žirmūnuose) įrengti. Girdėdama sportininkų irkluotojų bendruomenės susirūpinimą dėl infrastruktūros trūkumo, savivaldybės Administracija atšaukė viešąjį aukcioną – nebeparduos savivaldybės įmonei UAB „...
nuotrauka
2019-02-13 08:03
Vienas greičiausiai kintančių gyvenamosios aplinkos taršos šaltinių yra triukšmas. Kaip rodo patirtis, daugiabučių gyventojai dažnai kenčia nuo tarpaukštinėmis perdangomis sklindančio, viršutinių kaimynų keliamo triukšmo.
nuotrauka
2019-02-10 09:22
Privataus kapitalo investicinis fondas „INVL Baltic Sea Growth Fund“, kurį valdo „Invaldos INVL“ antrinė įmonė „INVL Asset Management“, perka kontrolinį metalo apdirbimo ir pramoninės statybos akcinės bendrovės „Montuotojas“ akcijų paketą.
nuotrauka
2019-02-08 13:43
Lietuva dažnai apibūdinama kaip palyginti maža šalis, panašūs teiginiai gali būti naudojami ir kalbant apie čia veikiančias gamybos įmones. Nors toks apibūdinimas gali skambėti kaip rimtas minusas, iš tiesų tai – atvirumo pokyčiams, greičio ir lankstumo ženklas. Apie tai kalba tiek tarptautinės orga...
nuotrauka
2019-02-04 12:42
2018 m. pabaigoje Kauno technologijos universiteto (KTU) bendruomenę pasiekė džiugi žinia – patvirtintas KTU investicijų projektas ir skirtas Europos Sąjungos (ES) struktūrinių fondų finansavimas atnaujinti bei pritaikyti visuomenės reikmėms vieną ryškiausių Lietuvos XX a. pirmosios pusės modernizmo...
nuotrauka
2019-02-04 12:34
Netrukus padidės apžvalgos bokštų saugomose teritorijose skaičius. Nemuno kilpų regioniniame parke jau įpusėjo naujojo bokšto statyba. Jis iškils netoli Birštono, prie Škėvonių atodangos, skelbia Aplinkos ministerija.
nuotrauka
2019-02-01 12:00
Lietuvos nacionalinio muziejaus geologas, fizinių mokslų daktaras Vytautas Račkauskas, apžvelgdamas geologinius tyrimus, atliktus Gedimino kalne, sako, kad įvairiais laikotarpiais kalnas tirtas ir gręžtas daugybę kartų. Kai kurių gręžinių duomenys vis dar nerasti, o vertingą informaciją mokslininkam...
nuotrauka
2019-01-30 13:17
Investicijų į nekilnojamąjį turtą (NT) kompanija „Hanner“ 2019 metais į NT projektus planuoja investuoti 72 milijonus eurų. Didesnę investicijų dalį bendrovė skirs Latvijoje ir Rumunijoje plėtojamiems projektams - 38 mln. eurų, į Lietuvoje plėtojamus gyvenamuosius ir komercinius projektus planuojama...
nuotrauka
2019-01-30 11:57
Veiklos 20-metį Lietuvoje švenčianti nekilnojamojo turto kompanija „Ober-Haus“ 2018 metais Lietuvoje pasiekė 3,95 mln. eurų be PVM apyvartą, tai yra 6 proc. daugiau nei 2017 metais.
nuotrauka
2019-01-30 11:16
Siekiant iš esmės pagerinti Lietuvos kelių kokybę ir priežiūrą, kelių būklei tirti pasitelkiamos naujausios technologijos. Jau šį pavasarį į šalies kelius išriedės mobili kelių būklės tyrimo laboratorija, kuri pradės skenuoti visą asfaltuotų valstybinės reikšmės kelių tinklą. Tai naujos kartos įrang...
nuotrauka
2019-01-30 10:00
Septynis konkurentus nurungę AB „Kauno tiltai“ laimėjo daugiau nei 200 mln. Švedijos kronų (apie 19,6 mln. eurų) vertės konkursą ir netoli Stokholmo priemiesčio Vedesto statys keturių eismo juostų viaduką. Tai yra didžiausias lietuvių įmonės laimėtas konkursas Švedijoje ir pirmas tokios vertės proje...
nuotrauka
2019-01-28 13:42
Sostinėje prasidėjo analogų Lietuvoje neturinčio modernaus ir interaktyvaus muziejaus rekonstrukcija ir plėtra. Šiandien Vilniaus meras Remigijus Šimašius drauge su muziejaus direktoriumi Mykolu Bistricku ir statybų rangovais įkasė simbolinę kapsulę. Laiške ateities kartoms rašoma, kad ši erdvė taps...
nuotrauka
2019-01-28 09:02
Klaipėdoje duris atvėrė didžiausia Baltijos šalyse bendradarbystės (angl. coworking) erdvė su integruota gyvenamąja vieta (angl. coliving). Uostamiesčiui tinkamu vardu „Light House“ pasivadinęs projektas po vienu stogu talpins startuolius, augantį ir jau pažengusį verslą, mokslo tyrimų centrus.
nuotrauka
2019-01-23 14:06
2018 m. „Rail Baltica“ globalus projektas pasiekė svarbiausius strateginius, techninius bei finansinius tikslus, todėl tikslas veiklą pradėti 2026 m. liko nepakitęs.
nuotrauka
2019-01-22 11:28
Modernaus verslo centro „Business Stadium West“ lankytojus pasitiks ir kasdienius klausimus padės spręsti specialiai šiam pastatui sukurtas išmanusis administratorius. Šiuo metu vyksta įrangos montavimo ir derinimo darbai, dirbtinio intelekto asistentas „pradės darbą“ jau kovo arba balandžio mėnesį.
nuotrauka
2019-01-21 07:35
Renovuojant ir įrengiant koncertų ar teatrų sales, vienas iš svarbiausių parametrų yra garsas, akustika. Paradoksalu, bet net ir viena netinkamai parinkta ar įrengta vėdinimo, šildymo sistemos detalė gali niekais paversti patį tobuliausią projektą. Kad toks mažas akmuo neišverstų didelio vežimo, atn...
nuotrauka
2019-01-18 13:19
Šią savaitę Kuršių nerijos Kopgalyje, greta Lietuvos jūrų muziejaus delfinariumo bus pradėtas statyti Baltijos jūros gyvūnų reabilitacijos centras.
nuotrauka
2019-01-18 10:16
2019 m. sausio 17 d., įgyvendinus atranką valdžios ir privataus subjektų partnerystės (VPSP) projekte „Kauno apskrities vyriausiojo policijos komisariato pastato Kaune, Radvilėnų pl. 1, projektavimas, statyba ir paslaugų teikimas“, „Merko statyba“ pasirašė sutartį su Policijos departamentu prie Vida...
nuotrauka
2019-01-17 11:43
Pasitvirtino aplinkosaugininkų gauta informacija apie UAB „Traidenis“ teritorijoje Alytuje, Pramonės gatvėje, galimai užkastas gamybos atliekas.

Statybunaujienos.lt » Objektai. Technologijos. Bendrovėse

nuotrauka

Buto vėdinimas su „Eco-Fresh“. Didelės mažo įrenginio galimybės

Lietuvą ištiko paradoksas. Modernizuoti daugiabučiai namai tapo kur kas šiltesni, sąskaitos už šildymą sumažėjo, tačiau butuose tapo drėgna, ėmė veistis pelėsis. Modernizavimas, turėjęs sute...