2021 balandžio 10 d. šeštadienis, 17:00
Reklama  |  facebook

Ar Lietuvos elektronikos pramonė vejasi IT sektorių?

2021-03-23 10:09
Elektronikos inžinieriai – žmonės, gebantys kurti, gaminti, diegti, tirti, tobulinti ir aptarnauti modernias elektronines sistemas. Šiandien jie ypač pageidaujami darbo rinkoje, nes prisideda prie spartesnio technologijų vystymosi, naujų produktų kūrimo.
nuotrauka
Asociatyvi thisisengineering-unsplash.com / KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Elektros ir elektronikos fakultetas,
Užimtumo tarnyba,
HELLA Lithuania,
Kauno LEZ,
Continental Automotive Lithuania, UAB
Littelfuse, UAB
Kitron, UAB

Tačiau, pasak „Kaunas IN“ l. e. p. direktoriaus, Verslo skyriaus vadovo Andriaus Veršinsko, elektronikos inžinerija – tarsi „miegančioji ateities specialybių gražuolė“. Nors inžinerinės pramonės specialistų paklausa viršija pasiūlą net 4,7 karto, apie elektronikos inžinierių poreikį visuomenėje vis dar kalbama nedaug.

„Lietuvos ekonomiką stipriai į priekį stumia pramonė, kurioje elektronikos srities specialistai turi didelę paklausą. Rinkoje planuojama šimtai naujų darbo vietų būtent elektronikos inžinerijos specialistams, tuo tarpu pirmakursių, stojančių į elektronikos inžineriją turime dešimtimis“, – KTU pranešime cituojamas personalo paieškos kompanijos „Alliance for Recruitment“ partneris Andrius Francas.

Anot jo, tokia situacija lemia šios srities specialistų atlyginimų didėjimą, kuris per kelis pastaruosius metus paaugo apie 10 proc. Tokia pati tendencija prognozuojama ir artimiausius kelerius metus.

Remiantis Užimtumo tarnybos prognozėmis, kuriomis dalijasi KTU, elektros ir elektronikos inžinieriai Lietuvoje 2021 m. turės didesnes nei vidutines galimybes įsidarbinti. Šioje srityje veikiančių įmonių teigimu, šiandien elektros ir elektronikos srityse dirbantiems specialistams atsiveria daug galimybių, o jų paklausa darbo rinkoje nenustoja augti.

Reikia daugiau kvalifikuotų darbuotojų

„HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovės Jurgitos Macijauskienės teigimu, sparčiai besiplečiant Kauno ir kitų regionų Laisvosioms ekonominėms zonoms (LEZ), augant investicijoms bei kartu su jomis besikuriant naujoms gamykloms, atsirandant naujoms pramonės šakoms, sparčiai auga ir gamybos bei logistikos technologinė pažanga.

 KTU nuotraukoje – J. Macijauskienė, A. Francas ir A. Veršinskas (dešinėje)

„Gamybos linijos tampa vis labiau automatizuotos, joms aptarnauti reikia vis mažiau nekvalifikuotos darbo jėgos ir atitinkamai daugiau reikia kvalifikuotų darbuotojų, kurie rūpinasi šių linijų technine priežiūra, automatika, robotika, programavimu, testavimu“, – cituojama J. Macijauskienė.

Ji atkreipia dėmesį, kad visiems šiems darbams reikalingas aukštas elektronikos inžinerijos išmanymas: „Šiuo metu stebime sparčiai augantį šių specialistų poreikį rinkoje. Be abejonės, šis poreikis dar labiau augs ateityje“.

A. Veršinskas tikina, kad bene svarbiausias dalykas, dėl kurio miestas patrauklus investuotojams, yra talentai.

„Kuo daugiau profesionalų, tuo miesto perspektyvos didesnės. Kauno technologijos universiteto (KTU) Elektros ir elektronikos fakultetas regione lyderiauja paruošiamų elektronikos inžinerijos specialistų skaičiumi, jų kompetencijos atitinka rinkos poreikius, tačiau šiandien verslui šių specialistų vis dar per mažai“, – pažymi „Kaunas IN“ l. e. p. vadovas.

Investicijos Kaune neslopsta

Pastaruoju metu Kaunas sulaukia daug naujų investuotojų, o tokie didieji automobilių pramonės investuotojai kaip „Hella“, „Continental“, „Littelfuse“ toliau kuria naujas darbo vietas. A. Franco teigimu, prie jų prisideda dar vienas didelis elektronikos inžinerijos žaidėjas Kaune – „Kitron“.

A. Veršinskas pastebi, kad pastaraisiais metais atėjusių naujų investicijų banga reikšmingai sustiprino ir išryškino Kauno, kaip vis svarbesnio elektronikos inžinerijos centro, perspektyvą. Be to, susidomėjimas investicijų galimybėmis Kaune neslopsta: „Žvelgiant į centrinės Rytų Europos regioną ypač kelerių metų laikotarpiu, negalima nepastebėti Kauno vystymosi elektronikos inžinerijos srityje. Šis sektorius vystosi ypač greitai, o toks tempas tikrai neslops“.

Pasak jo, dėl investicijų mastelio ir planuojamo sukurti darbo vietų skaičiaus šiais metais patvirtinto „Continental“ antro raidos etapo ir praėjusių metų pabaigoje paskelbtų „Hella“ plėtros planų įtaką rinkai galima prilyginti ir naujo investuotojo atėjimui į rinką.

„Tai, kad ne visada yra girdimi nauji vardai, ateinantys į rinką, nereiškia, kad Kaune neturime naujų investicinių projektų. Plėtra vyksta nuolat. Tačiau galbūt jau netolimoje ateityje rinka pasipildys ir naujais vardais“, – teigia „Kaunas IN“ l. e. p. vadovas A. Veršinskas.

Tačiau elektronikos rinkai vystantis vis sparčiau, kaip rašoma pranešime, Kaune elektronikos inžinierių jau ima trūkti. Šiuos specialistus rengiančiose mokslo įstaigose naujų studentų skaičius neauga jau kelerius metus iš eilės.

Todėl norėdamos jau šiandien imtis veiksmų, padėsiančių išspręsti būsimų specialistų pasiūlos problemą, keturios didžiausios elektronikos komponentų gamybos įmonės Kauno regione – „Continental Automotive Lithuania“, „HELLA Lithuania“, „Kitron“, ir „Littelfuse LT“, kartu su Kauno miesto turizmo, verslo ir investicijų plėtros bei tarptautinės miesto rinkodaros agentūra „Kaunas IN“, Kauno technologijos universitetu (KTU) ir Kauno technikos kolegija (KTK) pristatė naują iniciatyvą „Ateitis – elektronikams“.

Tikimasi, kad ši iniciatyva jau per artimiausius dvejus metus padės padvigubinti naujų elektronikos inžinerijos studentų skaičių Kaune.

Elektronikų svarba – ne mažesnė nei IT specialistų

Visuomenėje dažnai kalbama apie IT specialistų poreikį, tačiau pašnekovų teigimu, šiuolaikinėje pramonėje vystant inovacijas ir inovatyvius technologinius sprendimus, ne mažiau svarbūs elektros ir elektronikos inžinieriai.

„Elektronikos inžinierių svarba labai didelė. Gamybinėse įmonėse sklandžiai ir efektyviai veikianti įranga – sėkmės pagrindas, leidžiantis įmonei sėkmingai konkuruoti dinamiškoje verslo aplinkoje. Geros inžinerinės ir technologinės žinios būtinos kuriant, tobulinant naujus produktus bei diegiant juos serijinei gamybai. Todėl įmonės inžinierių komandai labai svarbu nuolat tobulėti, kelti kvalifikaciją, domėtis naujovėmis ir rinkos vystymosi tendencijomis“, – sako „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė J. Macijauskienė.

Vertindamas tai, kodėl visuomenėje šiandien ženkliai daugiau kalbama apie IT, o ne elektros ir elektronikos specialistų poreikį, A. Veršinskas vaizdžiai elektronikos inžineriją vadina „miegančiąja ateities specialybių gražuole“.

„Elektronikos inžinerija ateičiai nemažiau svarbi nei informacinės technologijos. Tuo labiau, kad elektronika kai kuriose srityse gana dažnai persidengia su IT, ypač įterptinių sistemų (angl. embedded) programavime“, – pastebi jis.

Susidaręs klaidingas įspūdis apie elektronikos sritį

Personalo atrankos profesionalas A. Francas tikina, kad visuomenė vis dar nesuvokia, kokia mums svarbi elektronikos inžinerija. Vis sparčiau besivystantis daiktų internetas labai didele dalimi priklauso nuo elektroninės dalies sprendimų, autonominiai automobiliai, sensoriai, jutikliai įvairūs, robotai – visur karaliauja elektronika.

„Technologinis proveržis yra įgavęs pagreitį, todėl, manau, kad greitu metu bus kalbama, kad elektronikos inžinieriai tokie pat svarbūs kaip IT specialistai“, – teigia A. Francas.

Jo nuomone, jaunimas mažai žino apie elektrą ir elektroniką, todėl šios srities įmonės, ugdymo įstaigos, ruošiančios šiuos specialistus, turi apie tai daugiau kalbėti.

„Jaunuoliai nebuvo gamyboje, todėl nežino tikros situacijos. Susidaręs įvaizdis, kad gamyba – purvinas darbas, o iš tiesų elektronikoje turi būti ideali švara“, – sako A. Francas.

A. Veršinskas taip pat pritaria, kad jaunimas turi susidaręs elektronikos ir elektronikos inžinerijos specialistų įvaizdį, kuris neatitinka realybės.

„Šioje srityje darbas toks pat kūrybiškas, kaip IT sektoriuje. Biuro aplinkos ir kompiuterio kuriama darbinė kasdienybė paįvairinama praktine veikla, ypač laboratorijoje – ten, kur užsiimama moksliniais tyrimais ir eksperimentinės plėtros veiklomis (R&D, angl. research and development). Todėl darbas elektronikos srityje kai kuriais aspektais galbūt net įvairesnis ir įdomesnis“, – tikina A. Veršinskas.

Iškart po studijų – vidutinis Lietuvos atlyginimas

„HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė pastebi, kad bendras darbo užmokesčio lygis Kauno mieste ir rajone palaipsniui auga net ir COVID-19 krizės metu ir yra vienas iš didžiausių Lietuvoje. Šios tendencijos atsispindi ir elektros ir elektronikos specialistų segmente – darbo užmokesčio lygis rinkoje rodo augančią šių specialistų paklausą.

„Dauguma besimokančių šios specialybės dar studijų metu turi galimybę įgyti praktinio darbo patirties per įmonių apmokamos praktikos programas, o pabaigę studijas jauni specialistai, turintys iki metų praktinio darbo patirties, jau gali tikėtis gauti vidutinį Kauno regiono ar net didesnį darbo užmokestį.

Augant specialisto patirčiai, sukauptoms žinioms, atitinkamai kyla ir darbo užmokestis. Patyrusių inžinierių darbo užmokestis gali viršyti Kauno regiono vidurkį du ir daugiau kartų“, – teigia J. Macijauskienė, „HELLA Lithuania“ Žmogiškųjų išteklių skyriaus vadovė.

A. Francas tikina, kad pradedančiųjų elektronikos specialistų atlyginimai svyruoja nuo 1200 iki 1400 eurų neatskaičius mokesčių (750–1000 eurų „į rankas“), priklausomai nuo to, kokią patirtį įgijo praktikų metu. Tuo tarpu jau patyrusių inžinierių atlyginimai neatskaičius mokesčių siekia 2000–2500 eurų (1200–1500 eurų „į rankas“), įterptinių sistemų programuotojų – nuo 3000 iki 4500 eurų (1800–2700 „į rankas“).

„Atsižvelgiant į tai, kad vidurio Lietuvos vidutinis atlyginimas yra apie 1350 eurų neatskaičius mokesčių, baigę elektronikos inžinerijos studijas beveik iš karto po jų tokį gali ir gauti. Toliau galime kalbėti ir apie karjeros galimybes įgyjant daugiau patirties ir keičiant pozicijas kompanijose: projektų, komandų vadovų, naujų produktų kūrimo inžinierių (R&D) atlyginimai dar didesni“, – sako A. Francas.

Statybunaujienos.lt




Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2021-03-18 12:26
Lietuva pernai pademonstravo antrą geriausią ES ekonomikos rezultatą, o mūsų šalies pramonė ne tik paaugo, bet ir ryškiai pranoko Vokietijos ar Lenkijos rodiklius.
nuotrauka
2021-03-08 09:38
Pasauliui pamažu atsigaunant po šoko, kurį ekonomikos ir sveikatos sektoriams sukėlė pandemija, imama vis aiškiau įžvelgti ir kitus šios neeilinės situacijos aspektus, kurie gali katalizuoti ilgalaikius pokyčius. Vienas tokių – pasaulinės sveikatos krizės išryškintas robotizacijos potencialas. Tyrim...
nuotrauka
2021-02-23 13:43
Pandemija tapo verslo skaitmeninimosi akseleratoriumi, įsitikinę šalies ekspertai. Nors greitai pasikeitęs pasaulis parodė skaitmeninių technologijų svarbą ir naudą, Lietuvos pramonėje vis dar dominuoja žemos pridėtinės vertės gamyba. Siekdami paspartinti pokyčius pramonėje, technologijų kūrėjai ir ...
nuotrauka
2021-02-15 08:21
Skaitmeninių statybos technologijų įmonė UAB „AGA CAD“ prisijungė prie Europos statybos ir gamybos skaitmeninės transformacijos lyderės - Prancūzijos įmonių grupės „GROUPE MONNOYEUR“. 100 proc. „AGA CAD“ akcijų įsigijo antrinė šios grupės įmonė „ARKANCE“. Dėl to Vilniuje įsikūręs „AGA CAD“ specializ...
nuotrauka
2021-01-25 11:41
Mažos gamybos įmonės, startuoliai, technologijų kūrėjai ir tyrėjai vykdyti gamybą, kurti skaitmenines inovacijas ir prototipus, testuoti inovatyvias savo idėjas galės Vilniuje kuriamame Gamybos inovacijų slėnyje. Čia bus tinkama patalpų infrastruktūra, veiks gamybai skirta įranga, bus teikiamos apie...
nuotrauka
2020-08-26 11:01
Pasirinkę technologinės pakraipos studijas jaunuoliai yra laukiami įvairiausiose gyvenimo srityse, net ir kosmines technologijas kuriančiose kompanijose arba kosminių tyrimų centruose tiek Lietuvoje, tiek užsienyje.
nuotrauka
2020-08-26 07:05
„Caverion Lietuva“ baigė 2019 m. Kaune atidarytos „Hollister Lietuva“ gamyklos įrengimo projektą. „Hollister Incorporated“ priklausančios gamyklos veikla, susijusi su sveikatos priežiūros produktų gamyba, reikšminga visoje Europoje, todėl ir inžineriniai sprendimai, kuriais rūpinosi „Caverion Lietuv...
nuotrauka
2020-07-17 12:02
„Continental Automotive Lithuania“ ir Visagino technologijos ir verslo profesinio mokymo centro atstovai pasirašė tarpusavio bendradarbiavimo sutartį ir pradeda pameistrystės modelio mokymo programą mechatronikos srityje. Tai viena pirmųjų tokio tipo mokymo programų Lietuvoje.
nuotrauka
2020-07-15 09:24
Medžiagų inžinerija, fotoninės, lazerinės, lanksčios gamybos technologijos – į ateitį orientuotos sritys, į kurias investuojančios įmonės pasižymi lyderyste. Pagal Lietuvos verslo paramos agentūros (LVPA) administruotas priemones „Intelektas. Bendri mokslo-verslo projektai“ ir „Eksperimentas“ šioms ...
nuotrauka
2020-07-13 10:47
Visuomenėje dažnai diskutuojama apie specialiųjų poreikių turinčius moksleivius ir studentus: apie jų geresnį integravimą, specialiai pritaikytas programas ir sąlygas. Tačiau ar kada susimąstome, kad ypač talentingi jaunuoliai ar tie, kurie vis neatranda savęs – taip pat turi specialiųjų poreikių, k...
nuotrauka
2020-07-09 11:15
Reaguodama į miesto pasirinktą – pramonės – kryptį, sparčiai išaugusį robotikos mokymų šuolį ugdymo įstaigose, STEAM projekto populiarumą ir vis labiau juntamą technologijos specialybių darbuotojų trūkumą Panevėžio regione, Panevėžio kolegija stiprina savo mokymų bazę.
nuotrauka
2020-05-18 07:57
Šiaulių miesto meras Artūras Visockas susitiko su UAB „Metso Lithuania“ gamybos padalinio vadovu Ričardu Šalkausku. Suomijos bendrovė „Metso“ plečia pasaulinę apdirbamosios pramonės veiklą – Lietuvoje steigiama nauja gamykla. UAB „Metso Lithuania“ savo veiklai pasirinko Šiaulius ir čia sėkmingai kur...
nuotrauka
2020-04-21 13:44
Europos Sąjunga puikiai supranta, kad norint, jog gamintojai pereitų prie gamtą labiau tausojančių technologijų ar produktų, būtina ne vien juos spausti teisinėmis priemonėmis ar šviesti vartotojus. Būtina skatinti ir skiriant dideles investicijas į priemones, užtikrinančias žiedinės ekonomikos, tva...
nuotrauka
2020-04-07 10:06
Lietuvos verslas ir pramonė žengia skaitmenizavimo keliu. Valstybė skiria didelį dėmesį šiam procesui skatinti, o Ekonomikos ir inovacijų ministerija yra numačiusi reikšmingas ES investicijas. Siekiant paskatinti pramonės įmones diegti skaitmeninius sprendimus gamyboje šiuo metu paskelbtas kvietimas...
nuotrauka
2020-03-23 14:10
Lietuvių robotikos kompanija „Rubedo sistemos", įsikūrusi Kaune, kuria unikalų pasaulyje dezinfekcinį robotą, kuris gali padėti kovoje su korona virusu COVID-19.
nuotrauka
2020-01-14 10:09
„Caverion Lietuva“ vykdo švarių patalpų ir cheminių medžiagų saugyklos įrengimo darbus, kurių vertė siekia daugiau nei 5 mln. eurų. Darbai vykdomi naujai statomoje JAV sveikatos priežiūros produktų gamybos įmonės „Hollister Lietuva“ gamykloje.
nuotrauka
2019-11-11 10:02
Išmanusis apšvietimas, automatiniai langai, papildomos pramogų sistemos — be šių elementų neįsivaizduojame išmaniųjų namų. Ir nors vis labiau populiarėjančios inovacijos padeda tausoti energiją, visi šie prietaisai anksčiau ar vėliau pavirsta atliekomis. Kaip su jomis tvarkomės?
nuotrauka
2019-11-07 10:40
Panevėžys negali skųstis darbo vietų stoka – atsižvelgiant į gyventojų skaičių, čia yra bene didžiausia pramonės darbo vietų koncentracija. Todėl Kauno technologijos universiteto Panevėžio technologijų ir verslo fakultetas (KTU PTVF) čia turi išskirtinį vaidmenį, o kai kurie pramonininkai rėžia ties...
nuotrauka
2019-10-24 11:12
Ignas Rėksnys – vilnietis verslininkas, jau daugiau kaip 20 metų parduodantis interjero sprendimus. Tiesa, jis ir savo paties namams kurti skyrė ypatingai daug dėmesio, tad posakis „batsiuvys be batų“ jam negalioja.
nuotrauka
2019-10-17 14:43
Lietuva sau ir pasauliui įrodė, kad gali būti ne tik namams ir mokymuisi skirtų elektronikos prietaisų importuotoja, bet ir gamintoja bei eksportuotoja.

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija