2020 balandžio 5 d. sekmadienis, 20:04
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Architektas Johan De Wachter: lietuviams trūksta aiškios vizijos, kaip ir kur norėtų gyventi

2020-02-26 11:02
Daugiau nei pusė Lietuvos gyventojų gyvena daugiabučiuose, kurių dalis reikalauja rekonstrukcijos. Tačiau, Kauno technologijos universiteto Statybos ir architektūros fakulteto (KTU SAF) dėstytojo Johan De Wachter teigimu, šie daugiabučių gyvenamieji rajonai turi dar daug neišnaudoto potencialo. „Norint pagerinti šią situaciją, reikia aiškios politinės vizijos ir bendravimo tarp verslo ir gyventojų“, – įsitikinęs jau penkerius metus KTU SAF dėstantis olandas.
nuotrauka
KTU Statybos ir architektūros fakulteto dėstytojas Johan De Wachter. KTU nuotr.


Minimos įmonės
KTU Statybos ir architektūros fakultetas,

Savo architektūros biurą „JDWA“ Roterdame ir Antverpene įsteigęs urbanistas-architektas turi nemažai patirties dirbant tiek su naujų gyvenamųjų kvartalų projektavimo, tiek su senų industrinių teritorijų transformacijos projektais. Jis Lietuvoje kartu su architektu ir urbanistu Martynu Marozu KTU SAF studentams dėsto urbanistikos modulius. Atlikdami įvairius tyrimus, jie jau ne vienerius metus analizuoja ir stebi besikeičiančius Lietuvos miestus.

Pasak J. De Wachter, Lietuvoje, ypač Kaune ir Šiauliuose, šiuo metu stambusis verslas dažnai plečiasi į užmiesčius, nes nemato potencialo kurtis miestų centruose esančiose industrinėse zonose. Miestų gyvenamieji rajonai nėra patrauklūs ir smulkiajam verslui. 

Pirmiausia papasakokite, koks Jūsų santykis su Lietuva?

Lietuvoje yra daug jaunų bei talentingų architektų ir architektūros studentų. Dalis jų atvyksta į Delfto universitetą, šalia Roterdamo. Jame turiu biurą, kuriame jau daug metų dirba ar stažuoja ir lietuviai. Jų dėka buvau pakviestas pravesti paskaitą apie architektūrą Kauno technologijos universitete, o vėliau sulaukiau pasiūlymo tapti dėstytoju. Man buvo įdomu atvykti čia, į kitokią aplinką. Taigi pradėjau nuo dėstymo vieną pusmetį, o dabar jau dėstau penktus metus.

Vedame ilgesnes paskaitas, kurių metu skatiname studentus diskutuoti, pristatyti savo darbus. Norime jiems padėti atrasti sprendimus, o ne patys juos padiktuoti. Mums svarbu, kad studentai kurtų projektus, kurie ne vien kabės ant sienos, bet bus naudingi visuomenei. 

Dirbate dviejose skirtingose Europos dalyse. Kokius pagrindinius skirtumus pastebite?

Iš esmės tiek Sovietinės eros, tiek modernistiniai gyvenamųjų pastatų projektai kitose Europos dalyse yra panašūs idėjomis ir savo funkcija. Yra keletas skirtumų dėl projektų dydžio ir įvairovės.

Didžiausia problema posovietinėje Europoje – pastatų fizinė būklė. Jiems renovacijos reikia kur kas labiau nei kitose Europos dalyse tuo laikotarpiu statytiems pastatams. 

Turėtų būti paruoštos ne tik strategijos dėl renovacijos, bet ir vizija, kaip žmonės gyvens ateityje. Šiuo metu to Lietuvoje nematau ir pasigendu. Žinoma, reikia išspręsti ir opią pastatų problemą, kad jie stovėtų, nepraleistų vandens ir būtų geros būklės. Ši problema tikrai didelė, nes Lietuvoje apie 50-60 proc. žmonių gyvena butuose.

Ką turėtumėme daryti kitaip?

Pastatų rekonstrukcija yra labai svarbi, bet prieš ją atliekant būtina susikurti aiškią strategiją. Ji turi apimti įvairius klausimus: pastatų, jų tvarumo, viešųjų erdvių, stovėjimo aikštelių. Valdžioje esantys asmenys turi aiškiai žinoti, kaip įsivaizduoja visų šalies gyventojų apgyvendinimą, kokia kryptimi vystomi gyvenamųjų teritorijų projektai. Visi atskiri projektai turėtų atitikti pagrindinę strategiją. 

Verslas gyvenamuosiuose rajonuose mato mažai potencialo, todėl keliasi į miestų pakraščius ar ieško kitų erdvių. Urbanistinė plėtra su nedidelio aukščio pastatais ar vidiniai miesto pokyčiai taip pat nėra integruojami.

Norint tai pakeisti, būtina, kad projektų vystytojai, valdžios asmenys ir investuotojai matytų gyvenamųjų rajonų potencialą. Tik tada bus galima juos pritaikyti pagal šių dienų standartus bei paversti komfortiškais. 

Kaip ši situacija skiriasi Lietuvoje ir Nyderlanduose?

Kalbant apie gyvenamuosius daugiabučius, didžiausias skirtumas – nuosavybė. Nyderlanduose bei Belgijoje tokie pastatai dažniausiai yra įstaigų nuosavybė, o atskiri butai yra nuomojami. Taigi, jeigu norima kažką pakeisti, yra tik vienas savininkas, kuris, žinoma, prieš tai suderinęs su kitais nuomininkais, priima galutinį sprendimą dėl pokyčių. 

Tuo tarpu Lietuvoje yra daug vieno pastato savininkų. Tyrimai rodo, kad šie žmonės nėra finansiškai stiprūs, todėl neturi lėšų įvairioms panašaus pobūdžio investicijoms. Tokia situacija gali būti pastebima, kai pastatuose atnaujinama izoliacija, pastatai iš nauji tinkuojamas, dažomi fasadai, t. y. atliekami minimalūs atnaujinimo darbai. Ir viskas. Nėra jokios strategijos visai kaimynystei, tik konkrečiam pastatui.

Pasikartosiu: viešos erdvės dažniausiai yra savivaldybės nuosavybė, tai reiškia, kad yra dar vienas savininkas. Taigi, norint įvykdyti labiau kompleksišką pokytį, susiduriama su namo savininkais, neturinčiais daug pinigų, kuriuos galėtų investuoti, bei savivaldybe, neturinčia lėšų ir dažnai nenorinčia didelių pokyčių. Taip pat yra investuotojai, nematantys potencialo investuoti į tokias vietas. Tai yra pagrindinė problema.

Ką dar galime padaryti gyvenamuosiuose rajonuose?

Kai kalbame apie gyvenamuosius rajonus, svarbu, kad žmonės, galintys investuoti bei turintys įtaką plėtrai, pastebėtų potencialą.

Mikrorajonuose yra daug erdvės: vidutiniškai tik apie 12 proc. yra apstatyta, o likę 88 proc. lieka nepaliesti. Savivaldybės dažnai neturi lėšų viską prižiūrėti, todėl šiuose laisvuose plotuose – tik žolė, medžiai, tyrlaukiai ir stovėjimo aikštelės.

Taigi kyla klausimas, kaip galima išnaudoti šį potencialą, suteikti šioms vietoms naują, kokybišką paskirtį, bet tuo pačiu metu neapstatyti visko betonu. Reikėtų sukurti sistemą, iš kurios žmonės galėtų uždirbti pinigus, bet tuo pačiu jau esantys gyventojai gautų naudą atnaujinant namus ir gerinant gyvenamąją aplinką.

Kaip dėl pramoninių zonų transformacijos? Mūsų didžiuosiuose miestuose stovi nemažai apleistų buvusių gamyklų.

Turime situaciją, kai šalia Kauno ir kitų miestų yra įsteigtos laisvosios ekonominės zonos (LEZ), kuriose mokesčiai yra mažesni. Todėl vietoje miesto teritorijoje esančių pastatų transformavimo, verslai investuoja į naujas vietas, kur gali įsikurti patogiau ir statyti naujus pastatus.

Šiauliuose galima pamatyti ir tokią situaciją, kai net seni neapstatyti pramoniniai plotai yra apleisti, tapę parduodamomis plikynėmis, kurių dažnai niekas nenori pirkti. Tuo tarpu laisvojoje ekonominėje zonoje kyla nauji pastatai. Norint tai pakeisti, turi būti aiški strategija, kaip bus skirstomos lėšos.

Manau, kad įmanoma rasti sprendimą, kaip investicijas paskirstyti tiek laisvosioms ekonominėms zonoms, tiek vietoms, esančioms arčiau miesto centro. 

Visiems tokiems pakeitimams labai svarbus žmonių palaikymas. Kaip jį užsitikrinti?

Reikia kurti projektus žmonėms. Ypatingai tada, kai yra kuriami gyvenamųjų rajonų projektai. Jie dažnai turi kompleksinių problemų, todėl nėra vieno komunikacijos plano – viskas turi būti pritaikoma konkrečių gyventojų poreikiams. Svarbu atsižvelgti į individualią situaciją, patį projektą ir aplinką. Kartais geriau dirbti su žmonėmis jau turint aiškią idėją, o kartais pravarčiau neturėti jokio aiškaus sprendimo ir jį išsigryninti kalbantis su gyventojais ir atsižvelgiant į konkrečius jų poreikius.

Ką rekomenduotumėte studentams, norintiems tapti sėkmingais architektais ar urbanistais?

Manau, kad nėra vienodo kelio visiems. Visgi svarbu būti plačių pažiūrų, išvykti į užsienį, pamatyti kuo daugiau pasaulio ir po to grįžti. Daug mano lietuvių draugų, gyvenusių Nyderlanduose, grįžo į Lietuvą ir dabar čia sėkmingai dirba.

Būtina stebėti, kas vyksta aplinkui, įgyti patirties skirtingose vietose ir taip suvokti, kas tau geriausiai tinka. Tai skirtingų patirčių kombinacija. Žinoma, taip pat būtinas ir sunkus darbas. 

Šaltinis – KTU 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Architektūra. Interjeras

nuotrauka
2020-04-03 08:25
Vilniaus miesto savivaldybė grįžta prie visam miestui svarbios užduoties – Sapiegų parko atnaujinimo. Siekdama išrinkti geriausią sprendimą šiai jautriai urbanistinei istorinei aplinkai, savivaldybė inicijavo Sapiegų rezidencijos, trinitorių vienuolyno ir ligoninės statinių komplekso teritorijos dal...
nuotrauka
2020-04-02 14:24
Vyriausiojo miesto architekto skyrius, įvertinęs administracinio pastato V. Kudirkos g. 14 (Vilniuje) rekonstravimo projektinius pasiūlymus, pateiktus po 2020 m. kovo 3 d. įvykusio svarstymo su visuomene, prašys juos tobulinti: mažinti pastato aukštį ir užstatymo intensyvumą.
nuotrauka
2020-03-30 16:32
Nors kalbant apie interjero dizainą lietuviai, palyginti su kitų Europos šalių gyventojais, galėtų būti įvardinti kaip gan konservatyvūs, tačiau pastaraisiais metais situacija keičiasi. Vis dažniau, kuriant namų jaukumą, dėmesys kreipiamas ne tik į patogumą, bet ir stilių. Ne išimtis ir grindų tende...
nuotrauka
2020-03-30 15:52
Šv. Stepono skvero ir gatvės rekonstrukcijos projektas keliauja pirmyn – Vilniaus savivaldybės Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė jam po to, kai SĮ „Vilniaus plano" komanda pakoregavo savo darbą pagal viešo pristatymo metu gautas pastabas.
nuotrauka
2020-03-26 11:14
Vilnius kuria gražią tradiciją – jau trečius metus iš eilės rengia konkursą „Kuriu Vilnių", kurio laimėtojai puošia netikėčiausias miesto vietas. Šiemet sulaukta rekordiškai daug – net 110 – paraiškų, iš kurių atrinkti devyni projektai. Jiems įgyvendinti bus skirta net 500 tūkst. eurų.
nuotrauka
2020-03-13 11:24
Lietuviai savo sodybų kiemus pradėjo puošti ne kaimiškais, o miestų ir miestelių senąją kultūrą primenančiais sendaikčiais. „Atsiranda nauja tendencija – atsigręžimas į tarpukario miestų, miestelių istoriją, žydiško paveldo atradimas“, – teigia interjero dizaineris Andrius Juknys.
nuotrauka
2020-03-09 09:56
Yvonne Farrell ir Shelley McNamara, airių architektės ir „Grafton Architects“ bendrasavininkės, tapo 47-ąja ir 48-ąja Pritzkerio architektūros premijos laureatėmis. Pritzkerio premija – garbingiausias architektūros srities apdovanojimas, prilyginamas Nobelio premijai.
nuotrauka
2020-03-05 16:44
Viešas Eduardo Balsio skvero Žvėryne rekonstrukcijos projekto pristatymas sostinės savivaldybėje baigėsi aiškiu susitarimu: projekto rengėjams, IĮ „Gedimino Antano Sakalio projektavimo firma“, teks stipriai koreguoti projektinius pasiūlymus.
nuotrauka
2020-03-05 14:30
Vilniaus Vyriausiojo miesto architekto skyrius pritarė administracinio pastato su gyvenamosiomis patalpomis, esančio Žvėryne, Lapių g. 3, projektiniams pasiūlymams. Projektas, visuomenės dėmesio sulaukęs dėl to, kad nekilnojamojo turto brokeriai dalį patalpų jame pradėjo pardavinėti anksčiau, nei dė...
nuotrauka
2020-02-28 11:33
Naujausia statistika rodo, kad nors visoje Lietuvoje bendrojo ugdymo mokyklose mokinių mažėja, sostinės regione jų skaičius auga. Daugėjant mokinių, iškyla ne tik iššūkis pagal naujausias tendencijas pritaikyti ugdymo programas, bet ir plėsti mokyklų tinklą. Pasak nekilnojamojo turto ekspertų, mokyk...
nuotrauka
2020-02-28 08:24
Vilniaus miesto savivaldybė inicijuoja architektūrinio projekto konkursą geriausiai naujo lengvosios atletikos maniežo Žirmūnuose architektūrinei idėjai sukurti. Maniežas turėtų iškilti Žirmūnų g. 1H. Kovo mėn. 5 dieną architektūrinio projekto konkurso organizatorius – Lietuvos architektų sąjunga – ...
nuotrauka
2020-02-27 10:53
Devyni mėnesiai diskusijų ir trys projektinių pasiūlymų viešinimo procedūros vis atnaujinant rekomendacijų sąrašą – Vilniaus miesto savivaldybei pavyko įtikinti prekybos centro „Lidl“ statytojus reikšmingai pakoreguoti projektą tam, kad Nemenčinės plento pašonėje būtų išsaugotos dešimtys medžių, o p...
nuotrauka
2020-02-18 14:16
Iki balandžio 1 d. Lietuvos architektų sąjungoje eksponuojami geriausi 2019 m. Baltijos šalių architektūros mokyklų absolventų – bakalaurų ir magistrų – baigiamieji darbai.
nuotrauka
2020-02-11 13:31
Rengdamasi tvariai stoties rajono teritorijos konversijai bei daugiafunkcio verslo ir mobilumo centro atsiradimui, Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi ir tuo, kad į miesto ir nekilnojamojo turto objektų plėtotojų dėmesio lauką būtų sugrąžinta visa pietinė miesto dalis.
nuotrauka
2020-02-05 08:33
Metų pradžioje suformuota Lietuvos architektūros meno taryba, antradienį, vasario 4 d., susirinkusi į pirmąjį posėdį, aptarė veiklos gaires, išsirinko tarybos pirmininką ir pavaduotoją.
nuotrauka
2020-01-31 07:47
Prieš įsigyjant dušo kabiną, trumpai apžvelkime svarbiausius pasirinkimo aspektus. Ne visuomet kas iš pažiūros yra gražu, gali tikti jūsų vonios kambariui, kartais prireikia itin praktiškų sprendimų. Visų pirma, būtina pasvarstyti apie tai, kokios konstrukcijos dušo kabina būtų tinkamiausia jūsų tur...
nuotrauka
2020-01-29 16:23
Apželdintas, įvairių laisvalaikio veiklų siūlantis skveras – tokią funkciją Vilniaus miesto savivaldybė ir savivaldybės įmonės „Vilniaus planas“ architektai siūlo asfalto dengiamai ir pramoninės paskirties statinių vis dar nusėtai buvusiai bendrovės „Gatvių statyba“ teritorijai šalia Šv. Stepono baž...
nuotrauka
2020-01-28 13:29
Namai daugeliui asocijuojasi su ramybės ir atsipalaidavimo oaze, kurią sukurti padeda tinkamai parinktos spalvos ir faktūros, galinčios padidinti, sumažinti erdves, paslėpti jų trūkumus. Jau ne vienerius metus Lietuvoje įsirengiant būstą populiarūs natūralūs, akiai įprasti gamtos atspalviai – mėlyni...
nuotrauka
2020-01-22 09:31
Vadovaudamasis Lietuvos architektūros meno tarybos nuostatais, kultūros ministras Mindaugas Kvietkauskas patvirtino jos sudėtį.
nuotrauka
2020-01-20 07:40
Gražūs, ilgaamžiai ir neslidūs lauko laiptai – tinkamai įrengti nelengva, tačiau, kaip tvirtina UAB DASFA ir Ko specialistai, įmanoma.

Statybunaujienos.lt » Architektūra. Interjeras