„Sulaukėme išskirtinių pasiūlymų, puikių idėjų – išsirinkti nebuvo lengva. Vis tik manome, kad studijos „Aketuri Architektai“ pasiūlytas projektas geriausiai dera su vietove, istorine aplinka ir idealiai atitinka vertinimo kriterijus. „FLUMEN“ pasižymi tvirta architektūrine idėja, šiame projekte profesionaliai atsižvelgta į aplinkos kontekstą, istorines ir kultūrines jungtis“, – sako pranešime cituojamas Julius Dovidonis, konkursą organizavusios sklypo savininkės NT plėtros bendrovės „Realco“ generalinis direktorius.

Pasak jo, šio projekto rengimas buvo ne tik techninis iššūkis, bet ir urbanistinis atsakomybės veiksmas.

„Turėjome galvoti ne tik apie konkretaus sklypo sprendinius, bet ir apie tai, kaip šis kvartalas įsilies į miesto audinį, kokį santykį formuos su Vilniaus senamiesčiu, Nerimi, paveldo objektais. Tai vieta, kuri reikalauja ne tik funkcionalumo, bet ir gilesnės prasmės. Todėl džiaugiamės, kad laimėtojų projektas atspindi šiuos tikslus“, – pabrėžia J. Dovidonis.

„Aketuri Architektai“

vizualizacija

Išryškins kultūros paveldo objektus

„FLUMEN“ projekte beveik 20 tūkst. kv. metrų teritorija yra suskaidyta į mažesnius kvartalus, atliepiančius istorinius sklypų mastelius. Urbanistinė idėja remiasi istorinių miesto struktūrų atkūrimu ir integracija į šiuolaikinio miesto kontekstą. Vienas iš pagrindinių elementų – Piromonto skersgatvio, senosios jungties tarp A.Juozapavičiaus ir Rinktinės gatvių, atkūrimas.

„Miestas – tai sluoksnių visuma. Šio projekto esmė – sujungti tai, kas buvo prarasta, su tuo, kas gali būti nauja. Istorinės gatvės atkūrimas yra daugiau nei simbolinis gestas – jis tampa pagrindine urbanistine ašimi, per kurią formuojamas viso kvartalo struktūrinis karkasas“, – sako pranešime cituojamas architektas Lukas Rekevičius, konkursą laimėjusios studijos „Aketuri Architektai” direktorius.

Projektuojama teritorija patenka į Vilniaus senamiesčio vizualinės apsaugos zoną. Greta jos – istorinė pirmoji miesto elektrinė, netoliese – senosios kapinės, kitoje upės pusėje – Aukštutinės pilies kompleksas, Katedros bokštai. Todėl „FLUMEN“ architektūriniai sprendimai buvo formuojami taip, kad išryškintų šiuos kultūros paveldo objektus – buvo skaidomi tūriai, paliekamos vizualinės ašys, išlaikomas mastelio santykis.

Sklype esantis kultūros paveldo objektas – kuro transportavimo statinys – bus aktyviai įtrauktas į naujojo kvartalo gyvenimą, pritaikant jį komercinei veiklai.

„Santykis su paveldu nėra dekoratyvus, bet reikalaujantis nuolatinio dėmesio ir veiksmų. Todėl šio projekto idėja – ne atkartoti, o interpretuoti, leidžiant istoriniam kultūriniam paveldui kalbėti per architektūrą“, – sako L.Rekevičius.

Reljefo padiktuota architektūra žmogui

Natūralus vietovės reljefas padiktavo teritorijos suskaidymą į dvi terasas – viršutinę ties Juozapavičiaus gatve ir žemutinę, besiribojančią su Neries krantine. Viršutinėje dalyje numatomi uždaresni kvartalai ir vienas aukštesnis akcentinis pastatas, žemutinėje dalyje – aukštesni statiniai palei gatvę ir žemesni kiemo dalyje, reaguojantys į šlaitą ir šalia esantį istorinį kuro transportavimo statinį.

„Aketuri Architektai“

vizualizacija

 

„Buvo svarbu sukurti įvairialypę erdvę, kuri sukurtų harmoningą visumą. Skirtingos sklypo teritorijos dalys turi ir skirtingą architektūrinę kalbą – tai padeda formuoti atpažįstamą, bet ne vienodą viso kvartalo tapatybę“, – sako L.Rekevičius.

Didelis dėmesys projekte skiriamas gyventojų patogumui: daugelis butų turės erdvius balkonus ar terasas. Vidiniai pastatų kiemai suprojektuoti kaip žalios erdvės – jaukios, saugios bendruomenės zonos.

„Tai nėra vien fasadinė architektūra. Mūsų tikslas – kurti gyvenimo scenarijus, o ne tik tūrius. Tai reiškia, kad kiekviena erdvė turi būti prasminga tiek funkcine, tiek emocine prasme“, – pabrėžia L.Rekevičius.

Į žmogų bus orientuota visa naujojo kvartalo infrastruktūra: automobiliai – tik požeminėse aikštelėse, antžeminėje dalyje – želdynai, pėsčiųjų ir dviračių takai. Įėjimai į pastatus bus formuojami pagal pėsčiųjų srautus, o viešosios erdvės – pagal universalaus dizaino principus: pritaikytos visoms judumo grupėms, apšviestos, saugios.

Architektūriniam konkursui pateiktus projektus vertino kompetentinga penkių asmenų komisija: vyriausioji Vilniaus miesto architektė Laura Kairienė, architektai Vytautas Biekša ir Gintaras Balčytis bei du „Realco“ atstovai – projektavimo departamento vadovė R. Kerienė ir J. Dovidonis. Konkursą organizavo urbanistikos įmonė „mmap“. Konkursas rengtas vadovaujantis Lietuvos architektų rūmų patvirtintais Architektūrinių konkursų nuostatais, sąlygos suderintos su Architektų rūmais bei Vilniaus miesto savivaldybe, konsultuotasi ir su Kultūros paveldo departamentu.

Derybas su konkurso laimėtoja „Aketuri Architektai“ dėl tolimesnių Juozapavičiaus g. 13 projektavimo etapų planuojama pradėti jau artimiausiu metu.