2021 vasario 28 d. sekmadienis, 8:22
Reklama  |  facebook

Inovatyvus VGTU mokslininkų sprendimas: triukšmui mažinti pasitelkė senas padangas

2018-07-20 10:41
Mechanizavus pramonės ir žemės ūkio gamybą, išaugus transporto srautams miestuose ir gyvenvietėse, modernėjant buitinei technikai, sparčiai didėja ir triukšmas. Ypač tai jaučia pramonės įmonių darbuotojai, transporto priemonių vairuotojai ir jų keleiviai, pralaidžių triukšmui daugiabučių namų gyventojai, restoranų, kavinių, jaunimo pasilinksminimo vietų lankytojai. Pasak Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus doc. dr. Raimondo Grubliausko, daugelyje miestų ir gyvenviečių triukšmas pagrįstai yra laikomas viena svarbiausių aplinkosauginių problemų.
nuotrauka
Jau gaminamos bei praktikoje, izoliuojant garsą, sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech),
Vilnius Tech Aplinkos apsaugos institutas,
Vilnius Tech Aplinkos inžinerijos fakultetas,
„Tyrimais nustatyta, jog apie 20 proc. Europos Sąjungos gyventojų kenčia nuo tokio lygio triukšmo, kokį sveikatos ekspertai laiko nepriimtinu. Pasaulio sveikatos organizacija nustatė, kad pasaulyje yra apie 360 milijonų žmonių, kurie turi vidutinio ar didelio sunkumo klausos praradimą dėl įvairių priežasčių, tarp kurių įvardijamas ir aplinkos triukšmas“, – sako R. Grubliauskas. Anot jo, triukšmas trukdo darbui, poilsiui, neigiamai veikia žmonių sveikatą.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius doc. dr. Raimondas Grubliauskas. VGTU nuotr.

VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius pastebi, jog pastaruoju metu ieškant naujų triukšmo mažinimo priemonių nemažas dėmesys skiriamas žiedinės ekonomikos koncepcijai, kurios pagrindas – kuriant aplinkosaugines technologijas atliekos panaudojamos kaip žaliava.

„Pagrindiniu aplinkos triukšmo šaltiniu yra kelių transportas, todėl nemažėjant automobilių transporto priemonių skaičiui išlieka itin aktuali ir kita problema – nebetinkamos eksploatuoti padangos. Lietuvoje per pastaruosius metus jų kiekis siekia 20000 t“, – pastebi R. Grubliauskas.

Anot VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktoriaus, VGTU Aplinkos inžinerijos fakulteto mokslininkai ir studentai nuolat ieško naujų efektyvių triukšmą mažinančių priemonių, nuodugniau tiria esamas medžiagas bei kuria naujas. Šį kartą mokslininkams pavyko vieną problemą paversti kitos sprendimu – iš netinkamų eksploatuoti padangų ėmė gaminti garso izoliacinę medžiagą.

„VGTU Aplinkos apsaugos instituto mokslininkai jau keletą metų bendradarbiaudami su ūkio subjektais ieško būdų kaip netinkamas eksploatuoti automobilių padangas panaudoti garso slopinimui. Eksperimentai šia tematika vykdomi nuo 2016 metų. Gautų rezultatų pagalba šiuo metu jau gaminamos bei praktikoje sėkmingai naudojamos gumos granulių plokštės, kurios gali būti įvairaus storio, standumo ir formos, jos pasižymi geromis mechaninėmis ir fizikinėmis savybėmis todėl yra ilgaamžiškos, atsparios aplinkos poveikiui“, – pasakoja R. Grubliauskas.

Anot jo, skirtingos granuliometrinės sudėties ir skirtingo storio gumos plokštės gaminamos liejimo būdu gumos granules apdorojant termiškai bei įterpiant įvairius rišiklius. Ši patentuota technologija vis plačiau taikoma Lietuvos statybų sektoriuje siekiant pagerinti akustinę pastatų vidaus aplinką.

„Mūsų kolegos statybininkai gumos granulių plokštes klijais priklijuoja prie gipso kartono plokštės ir tokią konstrukciją montuoja ant tarpbutinių ar tarpkambarinių sienų, t. y. ten, kur siekiama pagerinti nepakankamą atitvaros garso izoliaciją. Natūrinėmis sąlygomis, pavyzdžiui, pastatuose, šios medžiagos efektyvumas labai priklauso nuo jų sumontavimo, aplinkinių konstrukcijų kokybės, bet tyrimais nustatytas garso izoliacijos efektyvumas siekia 10–15 decibelų“, – pasakoja VGTU mokslininkas.

Jis akcentuoja, kad ši medžiaga pasižymi ir kitais svarbiais privalumais bei pranašumais lyginant su kitomis garso izoliacinėmis konstrukcijomis – medžiaga yra plona (iki 3 cm storio), todėl lengvai montuojama, o išgaunamo garso izoliacijos efektyvumo ir diegiamos konstrukcijos storio santykis yra ženkliai pranašesnis lyginant su kitomis palčiai statybose naudojamomis konstrukcijomis. Gumos granulių plokštės yra didesnio tankio (apie 750 kg/m3) lyginant su įprastomis garsą absorbuojančias savybes turinčiomis medžiagomis, pvz. akmens vata, kurios tankis siekia apie 40 kg/m3, putplasčiu, kurio tankis būna iki 30 kg/m3 ir kt., todėl pasižymi geresnėmis akustinėmis savybėmis, ypač izoliuojant žemo dažnio garsą.

Pasak R. Grubliausko, pakartotinis atliekų panaudojimas kuriant produktus įvairiose aplinkosauginėse srityse šiuo metu labai populiarus ir skatintinas, taip pat aktyviai naudojamas VGTU Aplinkos inžinerijos mokslininkų ir studentų tyrimuose.

„Mes taip pat bandome panaudoti įvairius kitus komponentus, pavyzdžiui, planuojame papildomai, kaip priedą, panaudoti perdirbtų gėrimų pakuočių („Tetra Pak“) atliekas, kuriose apie 70 proc. pakuotės sudaro kartonas, suteikiantis stabilumo ir atsparumo, o polietileno ir aliuminio folijos sluoksniai užtikrina pakuotės funkcionalumą ir laikomo skysčio saugumą. Šių perdirbtų pakuočių atliekų panaudojimas, tikimės, taip pat leis sukurti bei pasiūlyti efektyvių konstrukcijų akustinių problemų sprendimams“, – ateities planai dalijasi VGTU Aplinkos apsaugos instituto direktorius.

Į problemų sprendimus ir visuomenei aktualius tyrimus aktyviai įsitraukia ir fakulteto studentai – būsimi inžinieriai. VGTU Aplinkos apsaugos ir vandens inžinerijos katedroje ruošiami studentai studijų metais be kitų aplinkosauginių sričių susipažįsta su fizikiniais garso sklidimo ypatumais, triukšmo mažinimo būdais, taikomais naujausiais inžineriniais sprendimais. VGTU Aplinkos inžinerijos fakultete sprendžiamos ir nuotekų, oro valymo, atliekų tvarkymo ir triukšmo mažinimo bei daugelis kitų visuomenei aktualių problemų. 




Darni plėtra

nuotrauka
2021-01-15 10:10
Saugomų teritorijų – nacionalinių ir regioninių parkų, rezervatų – direkcijų pastatuose, lankytojų centruose ir pagalbinėse patalpose naudojama iš saulės energijos pagaminta elektra. Saulės elektrinėms įsigyti ir įrengti Vyriausybė valstybinių parkų direkcijoms skyrė 511 tūkst. eurų.
nuotrauka
2020-12-18 07:28
Galima įsigyti ir pasodinti labai dekoratyvių, brangių augalų, tačiau visuma nedžiugina. O galima pasirinkti neryškius, neišraiškingus augalus, tačiau tinkamai sukomponuota jų visuma atima žadą. Paslaptis – rasti idealų santykį tarp augalų ir juos supančios erdvės. Apie tai – įmonės UAB „Stebulė“ di...
nuotrauka
2020-10-09 11:04
Energetikos ministerija ir Visagino savivaldybė pasirašė sutartį dėl saulės jėgainės įrengimo Visagine. Valstybės biudžeto lėšomis finansuojamas projektas yra skiriamas sušvelninti neigiamus socialinius ir ekonominius Ignalinos atominės elektrinės eksploatavimo nutraukimo padarinius Visagino, Zarasų...
nuotrauka
2020-09-17 08:15
Vyriausybė pritarė įstatymo projektų paketui, kuriuo bus sukurta aiški ir skaidri reguliacinė aplinka vėjo energetikos Baltijos jūroje plėtrai. Teisės aktų projekte, kuriam dar turės pritarti Seimas, numatyta, kad jūrinio vėjo energetikos aukcionas įvyks 2023 m. Nepriklausomų ekspertų atliktas verti...
nuotrauka
2020-09-16 15:33
Vilnius sistemiškai peržvelgia naujai projektuojamų statinių parkavimo koeficientų zonas miesto centrinėse dalyse. Vilniaus miesto Taryba patvirtino projektą, inspiruotą Stoties rajono atnaujinimo Naujamiesčio ir Naujininkų teritorijose planų – siekiant čia išlaikyti nedidėjančius eismo srautus, nus...
nuotrauka
2020-09-16 12:32
Jau artimiausiu metu ant MRU Studentų namų stogų Vilniaus Didlaukio gatvėje bus sumontuotos pirmosios saulės energijos jėgainės, kurios gamins ir tieks elektros energiją čia gyvenantiems universiteto studentams.
nuotrauka
2020-09-15 08:33
Termoizoliacinę medžiagą – polistireninį putplastį arba EPS – „Ukmergės gelžbetonio“ gamykla į rinką tiekia jau 25-erius metus. Pastaruoju metu gamykla pradėjo teikti naują paslaugą: iš statybviečių surenka ir perduoda EPS atraižas, kad būtų perdirbtos ir panaudotos antrąkart. Tai dar vienas žingsni...
nuotrauka
2020-09-08 09:04
Vis didesnis poreikis ir dėmesys miesto želdynams koreguoja Vilniaus miesto savivaldybės struktūrą. Želdynų skyrius stiprinamas naujais ekspertais ir nuo rugpjūčio 10 d. įtraukiamas į Vyriausiojo miesto architekto skyriaus struktūrą. Tai leis miesto želdynus planuoti strategiškai ankstyviausioje mie...
nuotrauka
2020-09-01 10:23
5,6 mln. tonų – tokį į aplinką išmesto anglies dvideginio kiekį per visą savo veiklos istoriją nuo įkūrimo 1941-aisiais užfiksavo stogo langų ir jų priedų gamintoja – „VELUX Grupė“. Tačiau bendrovė pasiryžo net tik suskaičiuoti poveikį aplinkai, bet ir imtis radikalių pokyčių: iki šimtojo veiklos ju...
nuotrauka
2020-08-20 16:18
Į atsinaujinančią energetiką aktyviai investuojantis koncernas „Achemos grupė“ įkūrė jūrinės vėjo energetikos projektams įgyvendinti skirtą bendrovę „Smeltės vėjų jėgainės“. Jos veiklai vadovaus Paulius Petraška, vadovavimo patirtį sukaupęs kitoje koncerno bendrovėje „Renerga“, valdančiai 117,5 MW v...
nuotrauka
2020-08-12 13:55
Kaune, S. Dariaus ir S. Girėno aerodromo pašonėje jau keletą mėnesių zuja sunkioji technika ir dešimtys darbininkų. Praeityje kariškiams priklausiusioje 30 hektarų aviacijos gamyklos teritorijoje iki šių metų pabaigos bus sukurta modernaus pramonės parko infrastruktūra būsimiems investuotojams.
nuotrauka
2020-07-23 13:17
Vilniaus miesto savivaldybė imasi lyderystės pirmą kartą tokiu reikšmingu mastu suvienyti energytech sektoriaus žaidėjus. To rezultatas – startuojanti tvarios ir pažangios energetikos laboratorija „Intelligent Energy Lab“, kuri pirmą kartą Lietuvoje savivaldybės lygmenyje atvers kelią į atvirą platf...
nuotrauka
2020-07-17 15:02
Šiandien, liepos 17 d., įsigaliojo Taršos integruotos prevencijos ir kontrolės leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių ir Taršos leidimų išdavimo, pakeitimo ir galiojimo panaikinimo taisyklių pataisos. Šie pakeitimai susiję ir su kvapų kontrolės stiprinimu.
nuotrauka
2020-07-08 10:26
„Vilniaus vandenys“ jau beveik dvejus metus dalį nuotekų dumblo, kuris susidaro išvalius nuotekas, džiovina ir panaudoja energetinių želdinių tręšimui. Per šį pusmetį bendrovė sukaupė ir išdžiovino beveik 3 tonos dumblo, kuris jau naudojamas kaip trąša.
nuotrauka
2020-07-08 09:05
Bus remiami su itin novatoriškomis technologijomis, procesais ar produktais susiję pakankamai brandūs projektai, skirti atsinaujinančiųjų išteklių energijai, energijos kaupimo technologijoms, saugiam CO2 surinkimui ir geologiniam saugojimui ar panaudojimui.
nuotrauka
2020-07-03 10:00
Pasibaigus terminui teikti paraiškas kompensacijai mažos galios (iki 10 kW) saulės jėgainėms, gaminančioms elektrą namų ūkio reikmėms, įsirengti su paskola, Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) gavo 941 gyventojo prašymą už beveik 3 mln. eurų.
nuotrauka
2020-06-25 16:44
Seimas priėmė Atliekų tvarkymo įstatymo pataisas ir įtvirtino draudimą įvežti (importuoti) į Lietuvą iš kitų valstybių komunalines ir pavojingąsias atliekas, skirtas šalinti arba naudoti energijai gauti, ir komunalinių atliekų deginimo proceso likučius (pelenus ir šlakus).
nuotrauka
2020-06-18 12:49
Lietuvoje šiemet pradės veikti pirmoji nutolusi saulės jėgainė su greta įrengtais bičių aviliais. Šis Utenoje pagal tarptautines aplinkosaugininkų rekomendacijas įgyvendintas 1 megavato (MW) elektrinės projektas ne tik gamins žaliąją elektros energiją, bet ir prisidės prie bičių populiacijos bei bio...
nuotrauka
2020-06-05 13:00
Šiandien, birželio 5 d., minima Pasaulinė aplinkosaugos diena. Ta proga galime pažvelgti, koks aplinkosaugos vaidmuo mūsų šalyje ir kaip jis keitėsi per atkurtosios nepriklausomybės trisdešimtmetį. Ar idėja, kurstyta žaliųjų ir gamtos mylėtojų judėjimo laužuose, buvusi svarbia atgimimo ir kovos už l...
nuotrauka
2020-06-05 10:24
Kaune imtasi griežtesnių metodų siekiant nustatyti Girstupio upelio ir jo intako Gričiupio taršos šaltinius bei nubausti su tuo susijusius asmenis. Bendradarbiaujant su Aplinkos ministerija, mestos papildomos pajėgos ir speciali įranga: Lietuvos geologijos tarnybos specialistai naujos kartos georada...

Statybunaujienos.lt » Darni plėtra