2025 m. liepos 7 d. pirmadienis, 19:46:53
Reklama  |  facebook

Kaip keisis pasaulis vykstant 4.0 pramonės revoliucijai?

2019-02-14 10:50
Apie pramonės revoliuciją 4.0 kasdien girdime vis garsiau ir daugiau, tačiau kaip tai paveiks Lietuvos darbo rinką? Kokios profesijos išnyks, o kurių specialistų poreikis augs? Apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius diskutavo Lietuvos pramonės ir švietimo sistemos atstovai „Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019“.
nuotrauka
Inžinerijos mokslų taikomųjų tyrimų forume 2019 švietimo ir pramonės atstovai diskutavo apie būsimus karjeros sprendimus ir pramonės industrijos iššūkius. Konferencijos organizatorių nuotr.


Minimos įmonės
LINPRA (Lietuvos inžinerijos ir technologijų pramonės asociacija ),
Baltec CNC Technologies, UAB
Vytauto Didžiojo universitetas (VDU),
Elinta, UAB
Kauno technologijos universitetas (KTU),

Rintis fizinį darbą – rizikinga

Pasaulis išgyvena jau ne pirmą pramonės revoliuciją, kurios metu vienas sistemas ir mašinas keičia kitos. Žinoma, tai ne tik suteikia milžiniškas galimybes kurti ir augti, bet ir atneša iššūkius prisitaikyti prie naujo gyvenimo, būtinybę ugdyti naujus įgūdžius, kurti naujus produktus ir dar prieš kelis metus net teoriškai neegzistavusius verslus.

Lietuvos inžinerinės pramonės asociacijos (LINPRA) prezidiumo nario ir UAB „Baltec CNC Technologies“ valdybos pirmininko dr. Gintaro Rimšos teigimu, vis daugiau prarandama fizinio darbo ir vis labiau reikia technologinių gebėjimų, o rinka prie to neprisitaiko.

„Didžiausias iššūkis ir problema šiandien, jei apsiribotume savo regionu – ne visada spėjama žmonėms suteikti visą informaciją, kuri jau gali būti pasiekiama: kas jau yra sukurta, ką ir kur galima naudoti, kaip naudoti, kaip adaptuoti, pritaikyti, įtvirtinti produktų ar paslaugų kūrimo linijoje. Yra kompanijos, kurios jaučia tą pulsą, rinkos poreikį, specialistų trūkumą, kvalifikacinių reikalavimų būtinybę. Jos turėtų artimiau bendradarbiauti su švietimo sistemos atstovais ir pasakyti, o švietimo sistemos atstovai įsiklausyti, ko žmogui reikės, kokių gebėjimų mokytis, kad rastų darbą bet kuriame pasaulio kampelyje“, - sako jis. Dr. G. Rimšos pastebėjimu, tendencija aiški – fizinio darbo poreikis mažėja.

Darbo mažės krovikams, pakuotojams, kasininkus jau dabar Lietuvoje keičia savitarnos kasos. 

Statybų sektorius šiek tiek kitoks, jame yra specifinių darbų, kuriuos turi atlikti žmogus. Nors jau ir dabar robotai patys stato namus, mašina, valdoma vieno operatoriaus, tiesia kelius – anksčiau tam reikėjo bent 20 žmonių komandos. 

Didžiausias proveržis yra inžinerijos pramonėje, kur metalas susijungė su internetinėmis technologijomis ir kitais mechanizmais. Nors kasdien atsiranda naujų galimybių, jų panaudojimas kol kas atsilieka.

Šios dienos raktiniais žodžiais, anot LINPRA atstovo, yra skaitmeninės technologijos, debesijos sprendimai, dirbtinis intelektas, kibernetinis saugumas.

Galimybė išsiskirti individams

Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) rektoriaus prof. Juozo Augučio manymu, labiau tiktų naudoti ne revoliucijos, o fazės kaitos sąvoką ir ši kaita atneš daugiau galimybių išsiskirti kūrybiškiems žmonėms.

„Vykstant revoliucijai, senoji dalis yra sulaužoma, sunaikinama ir vietoje jos yra statomas kažkas naujo. Šiuo atveju, manau, kad labiau tiktų kaitos terminas, nes niekas nieko nedegins ir nelaužys. Ši kaita žmonėms, gyvenantiems jos metu, atneša labai patrauklų gyvenimą. Anksčiau visi planinėje, konvejerinėje ekonomikoje žmonės buvo tik maži sistemos sraigteliai. Dabar pasaulis ir inžinerinės studijos eina link to, kad kiekvienas tampa įgalus dalyvauti ir kurti tai, ką prieš tai galėjo daryti, pavyzdžiui, tik specializuoti mokslininkai, turintys ypatingas laboratorijas ir techniką. Šiandien daugelis mūsų gali su programine įranga susiprojektuoti namą ar atlikti kitus reikiamus darbus. Aišku, yra tam tikrų specifinių detalių, bet kryptis yra aiški – kiekvienas galime tapti svarbiu ir būti kūrėju“, - pokyčių viziją pristato VDU rektorius.

Visgi jaunam žmogui reikės ir naujų gebėjimų. O kur juos įgyti – Lietuvoje ar užsienio aukštosiose mokyklose? Kauno technikos kolegijos (KTK) direktoriaus ir Lietuvos kolegijų direktorių konferencijos (LKDK) prezidento Nerijaus Varno nuomone, kiekvienas jaunas žmogus turi sau atsakyti į klausimą, ne kur jis nori studijuoti, o kuo būti.

„Jaunas žmogus turėtų galvoti ne apie šalį, o pirmiausia – kuo jis nori būti. Jei jis galvoja apie inžineriją ir jo gebėjimai atitinka Masačusetso technologijos instituto (MIT) lygį – tai, žinoma, reikia pabandyti. Talentų Lietuvoje tikrai yra, tačiau ne tiek daug, kad visi galėtų rinktis elitines mokyklas. Lietuvos kolegijų ir universitetų kokybė nepelnytai yra nuvertinama mūsų visuomenėje ir žiniasklaidoje. Studijų kokybė yra išties pakankamai aukšta, turime geras laboratorijas, modernius praktinių įgūdžių ugdymo centrus, dirba patyrę dėstytojai. Studentai, ypač inžinerijos, darbdavių yra vertinami. Dažna problema yra ne jų kokybė, o per mažas studijas pasirinkusiųjų studijuoti skaičius, kuris negali patenkinti rinkos poreikio. Tai ypač jaučiama kalbant apie tas specialybes, kurios susiję su pramone. Taip pat svarbu, kad žmogus niekada nenustotų investuoti į save. Šiandien labai svarbūs ir minkštieji absolventų gebėjimai. Inžinierius privalo būti ne tik geras savo srities specialistas, bet ir mokėti užsienio kalbas, dirbti komandoje, būti komunikabiliu, kūrybišku. Rinkai reikia tokių žmonių, kurie ketvirtosios pramonės revoliucijos kontekste, įmonėje ar organizacijoje gali numatyti problemas ir išspręsti jas realiu laiku“, - sako KTK direktorius.

Keičiasi ne tik pramonė, bet ir aukštosios mokyklos

LKDK prezidentui pritaria ir Kauno technologijos universiteto (KTU) atstovas doc. dr. Gintaras Dervinis, kurio teigimu keičiasi ne tik pramonė, verslas, technologijos, bet ir pačios aukštosios mokyklos, studijų programos ir dėstymo principai.

„Mes lygiai taip pat evoliucionuojame kaip ir visas pasaulis aplink mus. Suprantame, kad riba nesustoja ties žyma mokyti, mes pradedame ir patys mokytis. Nebėra taip, kad studentas atlieka laboratorinį darbą, padaro tam tikrus žingsnius ir viskas. Orientuojamės į kritišką mąstymą, problema grįstą sprendimą. Didėjantis studentų skaičius rodo ir mūsų studijų kokybę. Turime studentų iš viso pasaulio: Indijos, Turkijos, Vokietijos, Anglijos, Prancūzijos ar Ispanijos. Taip pat galiu pastebėti, kad mūsų studentai jaučiasi stipresniais nei atvykę kiti studentai iš vakarų Europos šalių. Mes turime fantastiškai geras laboratorijas, kurias finansuoja mūsų socialiniai partneriai, o jiems reikia aukščiausios kokybės specialistų. Tad savo baze tikrai nenusileidžiame, o kartais net ir lenkiame daugelį Europos universitetų“, - tvirtina G. Dervinis. 

Būtinybę keistis ir niekada nesustoti mokytis pabrėžia ir VDU rektorius.

„Aukštoji mokykla turi įdiegti studentams tam tikrus gebėjimus, tačiau ir gebėjimą nuolatos mokytis. Reikia suprasti, kad mokslai nesibaigia uždarius aukštosios mokyklos duris. Tai nėra baigtinis procesas. Reikia ugdyti kūrybiškumą, nes jauni žmonės ne tik eis dirbti į dabartines kompanijas, jie turės sukurti savo kompanijas ir verslus, kurie tenkins rinkos poreikį, kurio dabar nėra ir jo dar net neįsivaizduojame. To taip pat turi išmokyti aukštosios mokyklos“, - savo požiūrį atskleidžia prof. J. Augutis.

Dr. Vytauto Jokužio, „Elinta“ įmonių grupės įkūrėjo nuomone, jaunas žmogus turi žiūrėti toli į perspektyvą ir galvoti, ką jis gali duoti pasauliui po 30 metų.

„Jaunam žmogui patarčiau žiūrėti 5—10 metų į priekį ir pagalvoti, kas aš būsiu po 30 metų, ką būsiu sukūręs, kas atsiras naujo. Dabar jau aišku, kad galimybės yra milžiniškos, o informacinis tinklas per kelias sekundes gali suteikti visą reikalingą informaciją. Žmonės gali pasinaudoti skaičiavimo ir gamybos pajėgumais. Ką anksčiau galėjo tik didelė įmonė, šiandien gali kelių žmonių grupė. Tačiau norint kažko pasiekti reikia degančių akių. Mūsų įmonių grupės įmonės stipriai dirba su kolegijomis ir universitetais, dalyvaujame baigiamųjų darbų gynimo komisijose, dirbame tiesiogiai, esu KTK Tarybos nariu. Vien šiandien turime 16 praktikos vietų. O dar įdomiau tai, kad kai kurie studentai atlieka praktiką, kuri jiems šiuo metu nenumatyta. Pas mane savarankiškai iš kolegijos atėjo studentas, kuris paprašė atlikti praktiką, nors šiuo metu jos nėra, nes jis nori sužinoti, kaip vyksta procesai gamyboje. Tokie studentai yra labai motyvuoti, jie knygose mato jau ne tik skaičius ar paveikslus, bet procesus ir žino, kaip tai veikia. Tai labai puikus bendradarbiavimo ir specialistų ugdymo modelis“, - sako dr. V. Jokužis.

Statybunaujienos.lt



Automatika, pramonės inžinerija

nuotrauka
2025-06-13 10:43
Plungėje prasidėjo 100 milijonų eurų kainuosiančio lašišos perdirbimo fabriko statybos. Gamykloje planuojama diegti pažangiausias technologijas; jos įkūrėjai sieks BREEAM sertifikato.
nuotrauka
2025-06-05 10:16
Įmonė „Akola group“ atidarė naują sėklų gamyklą Lecavoje, Latvijoje. 10 mln. eurų investicijų vertės moderniausias sertifikuotų sėklų gamybos kompleksas pastatytas siekiant patenkinti vis labiau augančią aukštos kokybės sėklų paklausą Latvijoje ir Estijoje. Fabriką valdys sėklų gamybos įmonė „Dotnuv...
nuotrauka
2025-05-08 11:22
Vis dažniau kalbame apie robotizaciją, technologinį proveržį Lietuvoje, tačiau statistika liūdinanti. „Deja, nuo Europos vidurkio atsiliekame tris kartus, Pasaulinė robotų asociacija skelbia, jog šiuo metu Lietuvoje 53 pramoninių robotų tenka 10 tūkstančių pramonės darbuotojų, kai pasaulio vidurkis ...
nuotrauka
2025-05-06 09:12
Nuo gegužės 6 d. Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA) kviečia šilumos energijos gamintojus kreiptis dėl paramos vidutinių kurą deginančių įrenginių išmetamų dujų valymo ar kitų su taršos mažinimu susijusių technologijų diegimui ar esamų technologijų modernizavimui. Iš valstybės biudžeto šiam kv...
nuotrauka
2025-03-21 12:45
Kasmet dirbant su krautuvais ar veikiančiais mechanizmais įvyksta nemažai mirtinų ir sunkių nelaimingų atsitikimų darbe. 2024 m. dirbant su krautuvais žuvo 4 ir buvo sunkiai sužaloti 6 darbuotojai, 11 darbuotojų patyrė sunkius ir 2 darbuotojai mirtinus sužalojimus dėl veikiančių įrenginių. 2025 m. p...
nuotrauka
2025-02-26 08:33
Vilniuje oficialiai atidarytas naujasis „Ecoservice“ rūšiavimo centras, iškilęs vietoje ankstesniojo, kurį 2023 m. suniokojo gaisras. 18 mln. eurų kainavęs rūšiavimo centras yra vienas moderniausių Baltijos šalyse ir, planuojama, leis darbo efektyvumą padidinti pusantro karto.
nuotrauka
2025-02-14 09:47
Vilniaus regiono buitines ir maisto atliekas tvarkanti UAB „Energesman" pradėjo musių lervų auginimo bandymus. Nyderlanduose pagaminta musių lervų įranga kainavo 1 mln. Eur ir yra pirmoji tokia pasaulyje, pritaikyta gyventojų maisto atliekų apdorojimui. Dar 1,1 mln. Eur UAB „VAATC" investavo į auto...
nuotrauka
2025-01-28 15:01
„Ecoservice“ pakuočių atliekų ir antrinių žaliavų rūšiavimo centras Vilniuje, kuris modernius rūšiavimo įrenginius pradės naudoti jau šį vasarį, žymi svarbų žingsnį į priekį siekiant plėtoti žiedinę ekonomiką Lietuvoje. Naudojant pažangiausias technologijas, čia pakuočių atliekos bus paverčiamos pak...
nuotrauka
2025-01-24 09:24
Ekonomikos ir inovacijų ministerija (EIMIN), spartindama dirbtinio intelekto (DI) plėtrą Lietuvoje, papildomai finansuos 12 startuolių projektų, kuriais bus kuriami dirbtinio intelekto, blokų grandinės technologijų, robotikos procesų automatizavimo produktai ir sprendimai.
nuotrauka
2025-01-20 09:30
Europos Sąjungos ir Lietuvos teisėsauga atlieka itin stambaus masto tyrimą dėl labai didelės vertės sukčiavimo įgyjant Europos Sąjungos (ES) lėšas. Įtariama, kad apgaulės būdu organizuota grupė per kelerių metų (2018-2024) laikotarpį sistemiškai klaidino VšĮ „Inovacijų agentūra“ bei įgijo beveik 6 m...
nuotrauka
2025-01-03 09:29
Inžinerijos bei technologijų pramonė ir 2024-aisiais išliko Lietuvos ekonomikos ir progreso varikliu bei vienu pagrindinių visos mūsų šalies pramonės lokomotyvų. LINPRA prognozuoja, kad per visus 2024 m. Lietuvos inžinerinės pramonės produkcijos gamybos apimtys (to meto kainomis) sudarys 7,25 mlrd. ...
nuotrauka
2024-11-20 15:12
Šiandien, lapkričio 20 d., Vyriausybė pritarė Finansų ministerijos nutarimo projektui, kuriuo 11,16 mln. eurų investuojami AB Giraitės ginkluotės gamyklos įstatinio kapitalo didinimui ir gamybos pajėgumų plėtrai. Šios lėšos nukreipiamos iš 2024 m. Finansų ministerijos asignavimų.
nuotrauka
2024-11-19 11:11
„Klaipėdos vanduo“ 1-oje vandenvietėje įdiegė pažangią oro valymo technologiją ozonu. Ji padeda pašalinti vandens gavybos bei ruošimo metu atsirandančius kvapus ir taip užtikrinti kokybiškesnį orą šalia vandenvietės teritorijos gyvenantiems klaipėdiečiams.
nuotrauka
2024-11-06 15:10
Tris dešimtmečius rinkoje veikianti įmonė „PakMarkas“ įgyvendino stambų – daugiau nei pusės milijono eurų vertės – projektą. Pasinaudojusi Norvegijos finansinio mechanizmo „Norway Grants“ finansavimu, pakavimo ir ženklinimo paslaugas siūlanti bendrovė įsigijo 9 naujos kartos gamybos įrenginius, taip...
nuotrauka
2024-10-23 09:23
Vilniaus regiono atliekų rūšiavimo gamyklos operatorius „Energesman" paleido naują stiklo rūšiavimo liniją, kuri iš mišrių komunalinių atliekų atskirs 10 mm ir net dar mažesnes stiklo duženas. Naujoji linija per metus galės išrūšiuoti ir išsaugoti apie 13 tūkst. tonų stiklo – tiek stiklo reikia paga...
nuotrauka
2024-10-10 09:39
Finansų ministerija didina krašto apsaugai reikalingų priemonių gamybos potencialą, dar šiemet ketindama investuoti į AB Giraitės ginkluotės gamyklą 11,2 mln. eurų. Tai leis anksčiau pradėti naujos gamybos linijos įrengimo darbus, padvigubinsiančius esamus bendrovės gamybos pajėgumus.
nuotrauka
2024-10-01 10:23
Savo prekių tiekimą optimizuoti siekiančios bendrovės nuo šiol galės pasitelkti robotizuotus sandėlius, pritaikytus ir šaldytų produktų saugojimui bei paruošimui užsakymams. Pirmąjį tokį sandėlį pasaulyje, palaikantį skirtingus temperatūrų režimus, Norvegijoje įrengė prekybos technologijų bendrovė „...
nuotrauka
2024-07-22 10:15
KTU eksperimentinių ir prototipavimo laboratorijų centrui „M-Lab" bendradarbiaujant su įmone „Nando droid", universiteto studentai konstruoja FPV (angl. first person view) savadarbius dronus „kamikadzes", kurie yra siunčiami į Ukrainą ir naudojami karo lauke. Prie šių dronų pritvirtinami sprogmenys,...
nuotrauka
2024-07-19 09:43
Tarptautinė investicinė VMG grupė Akmenės laisvojoje ekonominėje zonoje (LEZ) veikiančiose medienos perdirbimo ir baldų gamyklose bei didžiausiame Baltijos šalyse pramonės inovacijų parke Klaipėdos rajone iki metų pabaigos planuoja įdarbinti dar beveik 200 įvairių sričių darbuotojų.
nuotrauka
2024-07-18 14:25
Šių metų liepos pradžioje VĮ Ignalinos atominė elektrinė (toliau – IAE) sudarė 32,4 mln. eurų rangos sutartį su „Westinghouse Electric Sweden AB“ (vedantysis partneris) ir „Westinghouse Electric Spain, S.A.U“ dėl abejose atominės elektrinės energijos blokuose esančių technologinių įrenginių – garo ...

Statybunaujienos.lt » Automatika, pramonės inžinerija