2024 balandžio 20 d. šeštadienis, 17:59
Reklama  |  facebook

Kompleksiniai inžinerinių sistemų sprendimai – komfortas už optimalią investiciją

2017-09-26 09:30
Inovatyvūs, komfortiški bei energiškai efektyvūs pastatų šildymo, vėsinimo bei vėdinimo sprendimai, kurie ne tik tausoja gamtą, energetinius resursus, bet ir taupo vartotojų pinigus – tokie UAB „TENKO Baltic“ teikiami sprendimai – ne tik individualaus namo, būsto gyventojui, bet ir stambiems užsakovams, investuotojams.
nuotrauka
Norbert TUKAJ, bendrovės „DO ARCHITECTS“ nuotr.


Minimos įmonės
TENKO Baltic, UAB
„Mūsų tikslas – įvairios paskirties pastatuose įdiegti kompleksinius sprendinius, tai reiškia, kad šildymas, vėdinimas, vėsinimas ir šilumos gamyba „kalbėtųsi vienas su kitu“, o ne kiekvienas dirbtų pats sau“, – sako Benas Valma, UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas, akcentuodamas, kad tokia sąveika kuria pridėtinę vertę vartotojui.

UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas Benas Valma

Kuo anksčiau įsijungiama į procesą, tuo efektyvesnių sprendimų atrandama

Rinkoje nemažai problemų kelia du veiksniai: pastato projektinių sprendinių paieška minimaliomis sąnaudomis bei neracionalus taupymas, kuris ilguoju laikotarpiu kainuoja nemažus pinigus. Kaip pastebi B. Valma, yra ir trečias veiksnys – informacijos trūkumas, kai užsakovai tiesiog nežino, kad galima padaryti taip, jog visos sistemos veiktų darniai, dirbdamos sykiu ir taupydamos resursus bei pinigus.

„Todėl mums svarbu kuo anksčiau įsijungti į procesą: išsiaiškinti užsakovo viziją, jo tikslus, lūkesčius. Pagal tai kuriame koncepciją, kuri tiek investiciniu, tiek energiniu požiūriu būtų patraukli, ir aiškiname apie jos naudą“, – sako B. Valma. Ankstyvas įsijungimas į procesą teikia pranašumą, atveria daugiau galimybių efektyviems sprendimams, tačiau „TENKO Baltic“ specialistai iš patirties žino, kad neretai tenka imtis darbo projektą jau įgyvendinant – šiuo atveju jie prisitaiko. Tačiau akcentuoja, kad vis tik inžinerinių sprendimų reikėtų imtis nuo pat pradžių.

„Mes apjungiame visas sistemas, be kurių negali gyvuoti šiuolaikinis pastatas, tai: mechaninis vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir šilumos/vėsos gamyba. Požiūris į visas šias sistemas kaip į visumą kuria kompleksinio sprendimo galimybę“, – sako B. Valma.

Kalbėdamas apie šilumos gamybą, specialistas pažymi, kad, pavyzdžiui, renkantis geoterminės energijos šaltinį, galima turėti ir šildymą, ir vėsinimą. Tuomet jau tik nuo pastato vidaus inžinerinių sprendimų priklausys, ar ta pati sistema sugebės panaudoti ir šilumą, ir vėsą.

„Sistemas sujungus į bendrą kompleksą, gaunamas aukštas efektyvumas, aukšta klimato kokybė, komfortas, mažos eksploatacinės ir aptarnavimo sąnaudos, ilgaamžiškumas ir, be abejo, atsinaujinančios energijos naudojimas. Pastarasis dėmuo mūsų laikais yra itin aktualus“, – sako B. Valma.

Atskiros sistemos – ne tik sudėtingai valdomos, bet ir dubliuojasi

Kompleksinis sprendimas teikia neginčijamą pranašumą, tačiau ne visos įmonės gali pasiūlyti tokią galimybę, neretai siūlomi sprendimai, kurie apima tik atskiras sistemas, nejungdami į visumą visų keturių – mechaninio vėdinimo, šildymo, vėsinimo ir šilumos gamybos. Tiek teoriškai, tiek praktiškai galimas ir atskirų dalių diegimas, netgi – tai darant skirtingiems specialistams, įmonėms.

„Būna atvejų, kad klientas, rinkdamasis geoterminį šildymą, nesužino, kad šilumos siurblys vasarą gali patalpas ir vėsinti, todėl papildomai įsirengia kondicionierių. Taip atsiranda dvi sistemos, kurios nesąveikauja viena su kita, tačiau jei galvojant kompleksiškai ir radus būdą kaip vėsą perduoti į patalpas, pavyzdžiui, aktyvuojant konstrukcijas, būtų galima turėti vieną sistemą, kuri komforto ir eksploataciniu požiūriu būtų „visa galva“ aukščiau“, – pateikia pavyzdį „TENKO Baltic“ projektų vadovas.

Daugiabučiai – kaip išvengti šiltnamio?

Daugiabučių kompleksiniai sprendimai turi būti susiję ne tik su fasado apšiltinimu, bet ir su inžinerinių sistemų atnaujinimu. Vien fasado apšiltinimas neduos tokio efekto, koks galimas kartu pakeitus ir šilumos gamybos būdą, pavyzdžiui, pradėjus naudoti atsinaujinančią energiją. Šiuo atveju, pažymi B. Valma, jau galima kalbėti ne tik apie didesnį taupymą, bet ir kur kas greitesnį investicijų atsipirkimą. Kaip vieną iš atsinaujinančių technologijų galima būtų įvardinti mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu (rekuperatoriumi).

Nors daugiabučiame name įrengti tokią bendrą mechaninę vėdinimo sistemą yra gana sudėtinga, nes dažnai trūksta bendro gyventojų sutarimo bei kai kuriais atvejais ir techninių galimybių, todėl galimas sprendimas – individuali vėdinimo sistema kiekvienam butui. Tokios sistemos gali būti dviejų tipų – centralizuota bei decentralizuota. Jei galimybės neleidžia įsirengti centralizuoto vėdinimo, puiki išeitis gali būti decentralizuotas vėdinimas, kai vėdinimo įrenginiai, turintys panašias technines charakteristikas kaip ir centralizuoto vėdinimo buitiniai rekuperatoriai, įmontuojami gyvenamųjų patalpų lauko sienose.

Tokių rekuperatorių įrengimas būstuose, pastebi specialistas, gali būti įtrauktas į renovacijos projektą, kad vėliau nereikėtų gaišti laiko tokius darbus derinant su pastato administratoriumi, savininkais. Kita vertus, statybininkai iš karto gali padaryti ir rekuperatoriams būtinas skyles.

Toks sprendimas leidžia pasiekti efektyvų šilumos atgavimą, užtikrina oro kaitą, išsprendžia pelėsių ir langų rasojimo problemą. Tai ypač svarbu, nes apšiltintas, bet neturintis efektyvios vėdinimo sistemos pastatas tampa panašus į drėgną šiltnamį.

Kuo šiltesnis pastatas, tuo svarbesnis vėsinimas

Lietuvoje galima statyti tik A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, tad vėsinimas tapo itin aktualus. Kaip pastebi B. Valma, neretai suabejojama, ar Lietuvos klimato sąlygomis tai gali turėti didesnės įtakos.

„A klasės pastatai yra labai sandarūs ir jeigu jų langai, ypač didesni, vitrininiai, orientuoti į pietvakarius, vakarus, patalpos smarkiai įkaista, tad vėsinimas tampa ypatingai aktualus. Dar daugiau ir ilgiau reikia vėsinimo, kai langai neuždengti specialiomis žaliuzėmis. Tokiu atveju mes siūlome sprendimą – vėsinimą sujungti su šildymo sistemomis, taip galima tą patį įrenginį naudoti ir šildymui, ir vėsinimui“, – sako bendrovės projektų vadovas.

Sujungus vėsinimą ir šildymą aktyvuojant konstrukcijas, nebereikia išorinių agregatų, kondicionierių, – užtikrinamas visiškas komfortas. Tai ypač aktualu biurų patalpose, kur dirba daug žmonių, nes kondicionieriai paprastai yra nesutarimų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta kiek toliau nuo kondicionieriaus. Sujungus šildymą su vėsinimu, paprastai nepatenkintų lieka ypač mažai, nes visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška.

Eksploatavimas taip pat yra paprastas: praktiškai nereikia priežiūros, nes sistemą sudaro plastikiniai vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nereikia keisti filtrų, pildyti įrenginių specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis. Sistemos gali būti tiek paslėptos konstrukcijose, tiek ir atviros.

„Kalbant apie investicijas, labai svarbu teisingai suprasti, kad mes siūlome sistemas, kurios ir šildo, ir vėsina, todėl neteisinga jų kainos lyginti su tradicinės šildymo sistemos“, – pastebi B. Valma.

„TENKO Baltic“ ieško ir siūlo kompleksinius sprendimus, atsižvelgdama į užsakovo poreikius, nesvarbu, ar tai būtų individualus namas, viešbutis, biurų pastatas, renovuojamas daugiabutis.

Į ką turėtų atkreipti dėmesį individualių namų savininkai:

  • Nepagailėti lėšų sprendimams, kurie kuria puikią namų klimato kokybę. Ypač aukšta kokybė pasiekiama įdiegus kapiliarais klimatizuotas lubas, nes jos šildo ir vėsina. Klimatizuotos lubos šildymo atveju skleidžia šilumos bangas.
  • Kompleksiniai sprendimai, apimantys mechaninį vėdinimą, šildymą, vėsinimą ir šilumos gamybą, yra efektyvūs, eksploatacijos ir aptarnavimo sąnaudos yra minimalios, o pačios sistemos – ilgaamžės.
  • Jeigu nenorite „dirbti namui“, naudokite atsinaujinančią energiją

Ką naudinga žinoti didžiųjų pastatų savininkams:

  • Geras vidaus klimatas turėtų būti pirmoje vietoje, nes jis kuria pastatui pridėtinę vertę, tiek parduodant, tiek nuomojant.
  • Siekiant efektyvumo, būtinas kompleksiškas požiūris į visas sistemas, nes jose slypi galimybių ne tik gaminti šilumą ar vėsinti, bet ir pašildyti baseino vandenį, pasiūlyti kitų galimybių.
  • Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, reikės mažiau išteklių, tausojama gamta, saugomas klimatas, o eksploatavimas bus pigesnis negu naudojant tradicinius šildymo būdus, šaltinius.
  • Siekiant didžiausio efektyvumo ir mažiausių sąnaudų, sykiu su specialistais reikia ieškoti optimaliausio ir patraukliausio sprendimo. Naudingiausia – projektavimo stadijoje.

Naudinga žinoti architektams:

  • Kalbant apie vidaus pastato sistemas, aktyvuotų konstrukcijų sprendimai puikiai dera prie architektūros.
  • Sprendimai yra ypatingai lankstūs, tad architektai turi laisvę įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.
  • Sprendimai netrukdo kurti interjero, nes yra nematomi – integruoti į pastato konstrukcijas. 

Bendrovės „TENKO Baltic“ nuotr. 

Statybunaujienos.lt



Infrastruktūra

nuotrauka
2024-04-16 18:27
Žemės gelmėse slypi neišnaudotas potencialas, kurį galima paversti energijos šaltiniu. Bendradarbiaujant su tarptautinėmis įmonėmis, KTU „M-Lab“ įsikūręs „Geoenergy Lab“ paramos būdu gavo beveik 3 mln. eurų vertės programinę įrangą, leidžiančią efektyviai modeliuoti žemės gelmių reiškinius. Tai svar...
nuotrauka
2024-04-12 13:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" veikla rodo ryžtą tausoti aplinką. Prisijungusi prie ekspedicijos „Išsaugokime Baltiją", įmonė savo aplinkosauginių iniciatyvų sąrašą papildė dar viena svarbia priemone. Pasak įmonės atstovų, šis žingsnis taps dar vienu būdu užtikrinti,...
nuotrauka
2024-04-12 10:00
Klaipėdoje atnaujinta dar viena viešoji infrastruktūra – baigti šaligatvio nuo Sausio 15-osios g. iki Tiltų g. remonto darbai. Suremontuoto šaligatvio ruožas yra reprezentacinėje miesto vietoje, kultūros paveldo teritorijoje, prie vienos pagrindinių uostamiesčio gatvių – Taikos prospekto rytinėje pu...
nuotrauka
2024-04-10 12:56
Kovo pradžioje „Via Lietuva“ inicijuoti blogiausios šalyje kokybės magistralinio kelio A14 Vilnius-Utena rekonstrukcijos darbai įgauna pagreitį. Per mėnesį netoli 30 km siekiančioje atnaujinamo kelio atkarpoje jau atlikta 70 proc. visų paruošiamųjų darbų, išardyta 10 km ilgio betoninio kelio atkarpa...
nuotrauka
2024-04-08 10:44
Nepastovių orų lydima pavasario pradžia vis dar sunkina kelių su žvyro danga būklę. Nepaisant to, AB „Kelių priežiūra“ mechanizmai vien per šių metų kovo mėnesį jau sugreideriavo daugiau kaip 7 tūkst. kilometrų žvyrkelių. Kai kuriuose ypač sudėtinguose ruožuose darbai buvo kartojami kelis kartus. Be...
nuotrauka
2024-04-05 09:39
Turto bankas atidarė saulės parkus, kurie elektra aprūpina įmonės valdomus visuomeninės paskirties pastatus. Skaičiuojama, kad 2,21 MW suminės galios saulės parkai per 25 metų eksploatacijos laikotarpį CO2 emisiją sumažins kone 7 tūkst. tonų ir padengs didžiąją dalį elektros energijos poreikio pasta...
nuotrauka
2024-04-04 17:04
Pavasarį uostamiestyje skelbia intensyvėjantys miesto gatvių ir šaligatvių dangų atnaujinimo darbai. Kai kurios dangos nebuvo remontuotos jau kelis dešimtmečius – nuo tada, kai buvo paklotos. Atnaujintos dangos ne tik saugesnės pėstiesiems bei kitiems eismo dalyviams, bet ir atrodo estetiškiau.
nuotrauka
2024-04-03 13:11
Panevėžyje iki rudens planuojama pabaigti su europine magistrale „Via Baltica“ besijungiančios Smėlynės gatvės kapitalinio remonto darbus. Šiems darbams, kaip valstybei svarbiam vietinės reikšmės kelių projektui, 2024 m. skirta 722 tūkst. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų.
nuotrauka
2024-04-03 09:39
Atlikus kasmetę A. Goštauto g. estakados virš Geležinio Vilko g. apžiūrą, specialistai nustatė, jog reikia atlikti tilto sujungimo siūlių ir lietaus nuvedimo tinklo remontą. Kol kas remonto apimtys ir trukmė nėra žinomi, tam būtina atlikti detalesnį konstrukcijų vertinimą.
nuotrauka
2024-03-29 15:29
Kauno oro uostui ilgalaikiame Lietuvos oro uostų tinklo plėtros plane (angl. master plan) iki 2052 m. numatytas svarbus vaidmuo. Oro uosto plėtra ir diegiamos inovacijos leis žengti svarbius žingsnius plėtojant konkurencingą Lietuvos oro uostų modelį ir gerinant efektyvumą. Kauno oro uosto plėtra tu...
nuotrauka
2024-03-29 10:05
„Ignitis", valdanti didžiausią greito elektromobilių įkrovimo tinklą Lietuvoje „Ignitis ON", neapleidžia lyderio pozicijų elektromobilių įkrovimo tinklo plėtros srityje – sudarė sutartį su „Baltic Shopping Centers", valdančia Kaune įsikūrusį prekybos ir laisvalaikio centrą „Mega", dėl iš viso 20 ele...
nuotrauka
2024-03-28 14:43
Šiauliuose po žiemos sezono startavo darbai tranzitinėse miesto gatvėse – kapitalinio remonto darbai prasidėjo intensyvioje Pramonės gatvėje, toliau rekonstruojama ir modernizuojama Aukštabalio gatvė. Abu šie valstybei svarbūs vietinės reikšmės kelių projektai iš dalies finansuojami Kelių priežiūro...
nuotrauka
2024-03-27 17:02
Penkios Armėnijoje įsikūrusios įstaigos, įskaitant vaikų darželius, kultūrinį centrą ir nacionalinį politechnikos universitetą, netrukus naudosis lietuvių įrengtos saulės jėgainės elektros energija. Elektrinę įrengs Lietuvos saulės energetikos bendrovė „Solet".
nuotrauka
2024-03-27 16:57
Nepatvirtinta Seimo nario abejonė, kad leistinos generuoti galios rezervavimo ribojimai hibridinėms elektrinėms, kurias sudaro saulės ir vėjo elektrinės, yra neteisėti.
nuotrauka
2024-03-27 13:32
2024 m. Vilniaus miesto savivaldybės planuose – net 120 kilometrų ištisiniu būdu išasfaltuotų gatvių, apie 40 km sutvarkytų šaligatvių ir 12,5 km įrengtų dviračių takų. Šiemet sostinės susisiekimo infrastruktūros tvarkymui bus skiriama 74 mln. Eur.
nuotrauka
2024-03-26 09:51
Lietuvoje žaliąją elektros energiją jau perka daugiau nei kas dešimtas Lietuvos gyventojas. Labiausiai tarp jų išsiskiria 26-25 m. gyventojai, bendrai jie sudaro daugiau nei trečdalį (35,5 proc.) perkančiųjų žalią elektros energiją.
nuotrauka
2024-03-25 16:03
„Via Lietuva“ (anksčiau – Lietuvos automobilių kelių direkcija), Susisiekimo ministerijos siūlymu, parengė atnaujintus reikalavimus asfalto sluoksnių įrengimo darbams valstybinės reikšmės keliuose. Nurodoma, kad atnaujintas taisyklių projektas padidins naujų asfalto dangų tarnavimo laiką, sumažins k...
nuotrauka
2024-03-25 15:47
Tarptautinė žaliosios energetikos bendrovė „Ignitis renewables" pasirašė 82 mln. eurų finansavimo sutartį su Europos investicijų banku (EIB) ir Šiaurės investicijų banku (NIB) dėl 94 megavatų (MW) Pomeranijos vėjo parko Lenkijoje.
nuotrauka
2024-03-25 13:46
Aplinkos ministerijos Vystomojo bendradarbiavimo ir humanitarinės pagalbos teikimo komisija patvirtino reikalavimus projektams, kuriais siekiama besivystančiose šalyse švelninti klimato kaitą ir diegti atsinaujinančius energijos išteklius perduodant Lietuvos patirtį.
nuotrauka
2024-03-22 12:53
Iki šiol viešojoje Lietuvos geležinkelių infrastruktūroje buvo naudojamos tokios garsą atspindinčios ir jį sugeriančios sienelės, kurios negeneruoja papildomos pridėtinės vertės, tik nuolatines sąnaudas. Tačiau tai pakeis šalyje vykdomas analogų neturintis pilotinis projektas – jo kūrėjai pasiūlė in...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra