Kompleksiniai inžinerinių sistemų sprendimai – komfortas už optimalią investiciją
UAB „TENKO Baltic“ projektų vadovas Benas Valma
Kuo anksčiau įsijungiama į procesą, tuo efektyvesnių sprendimų atrandama
Rinkoje nemažai problemų kelia du veiksniai: pastato projektinių sprendinių paieška minimaliomis sąnaudomis bei neracionalus taupymas, kuris ilguoju laikotarpiu kainuoja nemažus pinigus. Kaip pastebi B. Valma, yra ir trečias veiksnys – informacijos trūkumas, kai užsakovai tiesiog nežino, kad galima padaryti taip, jog visos sistemos veiktų darniai, dirbdamos sykiu ir taupydamos resursus bei pinigus.
„Todėl mums svarbu kuo anksčiau įsijungti į procesą: išsiaiškinti užsakovo viziją, jo tikslus, lūkesčius. Pagal tai kuriame koncepciją, kuri tiek investiciniu, tiek energiniu požiūriu būtų patraukli, ir aiškiname apie jos naudą“, – sako B. Valma. Ankstyvas įsijungimas į procesą teikia pranašumą, atveria daugiau galimybių efektyviems sprendimams, tačiau „TENKO Baltic“ specialistai iš patirties žino, kad neretai tenka imtis darbo projektą jau įgyvendinant – šiuo atveju jie prisitaiko. Tačiau akcentuoja, kad vis tik inžinerinių sprendimų reikėtų imtis nuo pat pradžių.„Mes apjungiame visas sistemas, be kurių negali gyvuoti šiuolaikinis pastatas, tai: mechaninis vėdinimas, šildymas, vėsinimas ir šilumos/vėsos gamyba. Požiūris į visas šias sistemas kaip į visumą kuria kompleksinio sprendimo galimybę“, – sako B. Valma.
Kalbėdamas apie šilumos gamybą, specialistas pažymi, kad, pavyzdžiui, renkantis geoterminės energijos šaltinį, galima turėti ir šildymą, ir vėsinimą. Tuomet jau tik nuo pastato vidaus inžinerinių sprendimų priklausys, ar ta pati sistema sugebės panaudoti ir šilumą, ir vėsą.„Sistemas sujungus į bendrą kompleksą, gaunamas aukštas efektyvumas, aukšta klimato kokybė, komfortas, mažos eksploatacinės ir aptarnavimo sąnaudos, ilgaamžiškumas ir, be abejo, atsinaujinančios energijos naudojimas. Pastarasis dėmuo mūsų laikais yra itin aktualus“, – sako B. Valma.
Atskiros sistemos – ne tik sudėtingai valdomos, bet ir dubliuojasi
Kompleksinis sprendimas teikia neginčijamą pranašumą, tačiau ne visos įmonės gali pasiūlyti tokią galimybę, neretai siūlomi sprendimai, kurie apima tik atskiras sistemas, nejungdami į visumą visų keturių – mechaninio vėdinimo, šildymo, vėsinimo ir šilumos gamybos. Tiek teoriškai, tiek praktiškai galimas ir atskirų dalių diegimas, netgi – tai darant skirtingiems specialistams, įmonėms.
„Būna atvejų, kad klientas, rinkdamasis geoterminį šildymą, nesužino, kad šilumos siurblys vasarą gali patalpas ir vėsinti, todėl papildomai įsirengia kondicionierių. Taip atsiranda dvi sistemos, kurios nesąveikauja viena su kita, tačiau jei galvojant kompleksiškai ir radus būdą kaip vėsą perduoti į patalpas, pavyzdžiui, aktyvuojant konstrukcijas, būtų galima turėti vieną sistemą, kuri komforto ir eksploataciniu požiūriu būtų „visa galva“ aukščiau“, – pateikia pavyzdį „TENKO Baltic“ projektų vadovas.
Daugiabučiai – kaip išvengti šiltnamio?
Daugiabučių kompleksiniai sprendimai turi būti susiję ne tik su fasado apšiltinimu, bet ir su inžinerinių sistemų atnaujinimu. Vien fasado apšiltinimas neduos tokio efekto, koks galimas kartu pakeitus ir šilumos gamybos būdą, pavyzdžiui, pradėjus naudoti atsinaujinančią energiją. Šiuo atveju, pažymi B. Valma, jau galima kalbėti ne tik apie didesnį taupymą, bet ir kur kas greitesnį investicijų atsipirkimą. Kaip vieną iš atsinaujinančių technologijų galima būtų įvardinti mechaninę vėdinimo sistemą su šilumos atgavimu (rekuperatoriumi).
Nors daugiabučiame name įrengti tokią bendrą mechaninę vėdinimo sistemą yra gana sudėtinga, nes dažnai trūksta bendro gyventojų sutarimo bei kai kuriais atvejais ir techninių galimybių, todėl galimas sprendimas – individuali vėdinimo sistema kiekvienam butui. Tokios sistemos gali būti dviejų tipų – centralizuota bei decentralizuota. Jei galimybės neleidžia įsirengti centralizuoto vėdinimo, puiki išeitis gali būti decentralizuotas vėdinimas, kai vėdinimo įrenginiai, turintys panašias technines charakteristikas kaip ir centralizuoto vėdinimo buitiniai rekuperatoriai, įmontuojami gyvenamųjų patalpų lauko sienose.
Tokių rekuperatorių įrengimas būstuose, pastebi specialistas, gali būti įtrauktas į renovacijos projektą, kad vėliau nereikėtų gaišti laiko tokius darbus derinant su pastato administratoriumi, savininkais. Kita vertus, statybininkai iš karto gali padaryti ir rekuperatoriams būtinas skyles.Toks sprendimas leidžia pasiekti efektyvų šilumos atgavimą, užtikrina oro kaitą, išsprendžia pelėsių ir langų rasojimo problemą. Tai ypač svarbu, nes apšiltintas, bet neturintis efektyvios vėdinimo sistemos pastatas tampa panašus į drėgną šiltnamį.
Kuo šiltesnis pastatas, tuo svarbesnis vėsinimas
Lietuvoje galima statyti tik A ir aukštesnės energinės klasės pastatus, tad vėsinimas tapo itin aktualus. Kaip pastebi B. Valma, neretai suabejojama, ar Lietuvos klimato sąlygomis tai gali turėti didesnės įtakos.„A klasės pastatai yra labai sandarūs ir jeigu jų langai, ypač didesni, vitrininiai, orientuoti į pietvakarius, vakarus, patalpos smarkiai įkaista, tad vėsinimas tampa ypatingai aktualus. Dar daugiau ir ilgiau reikia vėsinimo, kai langai neuždengti specialiomis žaliuzėmis. Tokiu atveju mes siūlome sprendimą – vėsinimą sujungti su šildymo sistemomis, taip galima tą patį įrenginį naudoti ir šildymui, ir vėsinimui“, – sako bendrovės projektų vadovas.
Sujungus vėsinimą ir šildymą aktyvuojant konstrukcijas, nebereikia išorinių agregatų, kondicionierių, – užtikrinamas visiškas komfortas. Tai ypač aktualu biurų patalpose, kur dirba daug žmonių, nes kondicionieriai paprastai yra nesutarimų priežastimi, kai vieniems kyla diskomfortas dėl šalto oro srovių, o kitiems reikia daugiau vėsos, nes jų darbo vieta kiek toliau nuo kondicionieriaus. Sujungus šildymą su vėsinimu, paprastai nepatenkintų lieka ypač mažai, nes visoje patalpoje temperatūra būna tolygi ir komfortiška.
Eksploatavimas taip pat yra paprastas: praktiškai nereikia priežiūros, nes sistemą sudaro plastikiniai vamzdžiai, kuriais cirkuliuoja vanduo, tad nereikia keisti filtrų, pildyti įrenginių specialiomis dujomis, kitomis medžiagomis. Sistemos gali būti tiek paslėptos konstrukcijose, tiek ir atviros.„Kalbant apie investicijas, labai svarbu teisingai suprasti, kad mes siūlome sistemas, kurios ir šildo, ir vėsina, todėl neteisinga jų kainos lyginti su tradicinės šildymo sistemos“, – pastebi B. Valma.
„TENKO Baltic“ ieško ir siūlo kompleksinius sprendimus, atsižvelgdama į užsakovo poreikius, nesvarbu, ar tai būtų individualus namas, viešbutis, biurų pastatas, renovuojamas daugiabutis.
Į ką turėtų atkreipti dėmesį individualių namų savininkai:
- Nepagailėti lėšų sprendimams, kurie kuria puikią namų klimato kokybę. Ypač aukšta kokybė pasiekiama įdiegus kapiliarais klimatizuotas lubas, nes jos šildo ir vėsina. Klimatizuotos lubos šildymo atveju skleidžia šilumos bangas.
- Kompleksiniai sprendimai, apimantys mechaninį vėdinimą, šildymą, vėsinimą ir šilumos gamybą, yra efektyvūs, eksploatacijos ir aptarnavimo sąnaudos yra minimalios, o pačios sistemos – ilgaamžės.
- Jeigu nenorite „dirbti namui“, naudokite atsinaujinančią energiją
Ką naudinga žinoti didžiųjų pastatų savininkams:
- Geras vidaus klimatas turėtų būti pirmoje vietoje, nes jis kuria pastatui pridėtinę vertę, tiek parduodant, tiek nuomojant.
- Siekiant efektyvumo, būtinas kompleksiškas požiūris į visas sistemas, nes jose slypi galimybių ne tik gaminti šilumą ar vėsinti, bet ir pašildyti baseino vandenį, pasiūlyti kitų galimybių.
- Naudojant atsinaujinančius energijos šaltinius, reikės mažiau išteklių, tausojama gamta, saugomas klimatas, o eksploatavimas bus pigesnis negu naudojant tradicinius šildymo būdus, šaltinius.
- Siekiant didžiausio efektyvumo ir mažiausių sąnaudų, sykiu su specialistais reikia ieškoti optimaliausio ir patraukliausio sprendimo. Naudingiausia – projektavimo stadijoje.
Naudinga žinoti architektams:
- Kalbant apie vidaus pastato sistemas, aktyvuotų konstrukcijų sprendimai puikiai dera prie architektūros.
- Sprendimai yra ypatingai lankstūs, tad architektai turi laisvę įgyvendinti savo kūrybinius sumanymus.
- Sprendimai netrukdo kurti interjero, nes yra nematomi – integruoti į pastato konstrukcijas.
Bendrovės „TENKO Baltic“ nuotr.