2019 gruodžio 7 d. šeštadienis, 11:31
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuvos didmiesčiuose diegiamos išmanios transporto sistemos – siekiama mažinti spūstis

2019-11-29 11:09
Piko valandomis gatves užplūsta gausūs žmonių ir transporto srautai, sudarydami jose spūstis, kurios kelyje priverčia praleisti ženkliai daugiau laiko nei įprasta: tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Šiandien tokias eismo srautų problemas miestuose bandoma spręsti pasitelkiant dirbtinį intelektą ir išmaniąsias transporto sistemas.
nuotrauka
Asociatyvi unsplash nuotr. (KTU iliustr.)


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Tokios sistemos, pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) lektoriaus Mindaugo Vasiljevo, cituojamo pranešime, itin kompleksiškos, o jų veikimui reikalingi duomenys gaunami iš daugybės įvairaus tipo sensorių. Išmaniosios transporto sistemos (ITS) leidžia atlikti eismo padėties monitoringą realiu laiku, priimti operatyvius eismo optimizavimo sprendimus, informuoti eismo dalyvius apie eismo situaciją.

„Gana ilgą laiką tokių sistemų sklandžiam veikimui buvo reikalingas operatorius ar jų komanda. Tačiau šiuo metu į ITS integruojami pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie kai kuriais atvejais jau gali pakeisti žmogų“, – cituojamas M. Vasiljevas.

Minėti algoritmai dažniausiai veikia įvairiomis konfigūracijomis dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu. Kuo naudingos tokios sistemos šiuolaikiniams miestams? Kokie duomenys reikalingi efektyviam jų veikimui? Ar renkant juos nepažeidžiamas asmens privatumas?

Išmanių sistemų plėtra – jau ir Lietuvoje

M. Vasiljevas tikina, kad išmanios transporto sistemos diegiamos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestuose. „Vilniuje yra įdiegta eismo valdymo sistema, tačiau, mano žiniomis, ji yra senesnio tipo. Valdymo sprendimus šioje sistemoje dar priima žmogus“, – teigia jis.

Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu vykdo ikiprekybinį pirkimą, skirtą išmanios transporto sistemos kūrimui.
Be darbo KTU Informatikos fakultete startuolyje „Icybit“ taip pat dirbantis M. Vasiljevas ir pats prisideda prie išmanių eismų sistemų kūrimo. „Icybit“ – tai KTU IF absolventų įkurta tyrimų ir plėtros kompanija, dirbanti dirbtinio intelekto, paskirstytųjų sistemų projektavimo bei didžiųjų duomenų analitikos srityse.

KTU nuotraukoje – KTU IF lektorius Mindaugas Vasiljevas

„Šiuo metu kuriame Kauno miesto eismo srautų monitoringo sistemą, kuri leis atlikti dalį tipinės ITS sistemos funkcijų“, – pažymi KTU IF lektorius M. Vasiljevas.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas turi neribotas galimybes kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Svarbiausia apsispręsti, kiek ir kokių duomenų žmonės yra pasiruošę suteikti sklandžiam sistemų veikimui. 

Iš anksto prognozuoja spūsčių susidarymo vietas

Kadangi išmanios sistemos eismo monitoringą atlieka realiu laiku, jos leidžia stebėti, kur susidaro anomalios eismo situacijos (pavyzdžiui, eismo kamščiai) bei fiksuoja įvairius eismo parametrus.

„Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas. Be to, po rekonstrukcijos darbų galima stebėti, ar jie davė norimą rezultatą“, – pasakoja M. Vasiljevas.

ITS sistemos taip pat taikomos optimaliam šviesoforų valdymui, eismo dalyvių informavimui apie sudėtingas eismo sąlygas per įvairias švieslentes ar mobilias programėles.

„Pastaruoju metu didelis dėmesys mokslo pasaulyje skiriamas eismo srautų prognozavimui. Siekiama pastebėti eismo kamščių požymius dar jiems nesusidarius, kad būtų galima užbėgti sudėtingai eismo situacijai už akių“, – atskleidžia KTU IF lektorius.

Dirbtinio intelekto (DI) dėka, anot M. Vasiljevo, šviesoforai gali būti valdomi algoritmų, kurie priskiriami DI. Tuo tarpu kelio ženklinimui išmaniosios transporto sistemos tiesioginės įtakos nedaro.

„Tačiau ITS sistemos leidžia priimti racionalius eismo elementų rekonstrukcijos sprendimus, o kelio ženklinimas gali būti viena iš rekonstrukcijos dalių“, – pažymi jis.

Duomenų surinkimui – skirtingi metodai

Pačios ITS sistemos yra diegiamos už eismo valdymą atsakingose institucijose, o įvairūs skaičiavimai atliekami lokaliuose ar nutolusiuose serveriuose („debesyse“). Atskiruose miesto dalyse diegiami tik davikliai, kurie renka su eismu gatvėse susijusią informaciją ir perduoda ją į sistemą. 

„Surinkti duomenys yra apjungiami ir pateikiami algoritmams ir (arba) atvaizduojami sistemos operatoriams kelių tinklo žemėlapyje“, – teigia M. Vasiljevas. Informaciją renkantys davikliai būna dviejų rūšių – stacionarūs ir judantys.

„Stacionarūs davikliai dažniausiai registruoja transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Vieni populiariausių – vaizdo kameros, infraraudonųjų spindulių lazerio, ultragarso, indukcinių kilpų pagrindu veikiantys davikliai“, – tikina M. Vasiljevas.

Tuo tarpu judantys davikliai paprastai yra automobiliai su GPS įrenginiais arba keleiviai su GPS įrenginiais. Automobiliuose gali būti montuojami diagnostiniai OBD įrenginiai, turintys GPS. 

„Šio įrenginio pagalba galima stebėti ne tik, kur važiuoja automobilis, bet ir, pavyzdžiui, tikslų momentinį greitį ar variklio apsukas“, – sako KTU IF lektorius.

Tokius įrenginius turi ir Kauno miesto viešasis transportas, todėl keleiviai naudodamiesi tam tikromis programėlėmis gali matyt, kur šiuo metu juda viešojo transporto priemonės.

„Visa ši informacija gali būti naudojama ir ITS sistemoms. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek laiko eismo srautas užtruks įveikdamas atitinkamas kelio atkarpas“, – pastebi M. Vasiljevas.

Informaciją teikia ir patys vartotojai

Panašiai duomenys gali būti renkami ir iš išmaniųjų telefonų. Pavyzdžiui, iš mobiliųjų programėlių, kurių veikimui reikalinga GPS funkcija. Todėl vartotojams aktyvavus tokias programėles, telefono naudotojo informacija gali būti renkama siekiant stebėti eismo situaciją.

„Platų vartotojų ratą turinčios navigacijos sistemos, tokios, kaip „Google Maps“ ar „Waze“, leidžia ne tik naviguoti nežinomose vietose ar lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet taip pat renka telefono pozicijos duomenis ir naudoja juos eismo „kamščių“ nustatymui“, – teigia M. Vasiljevas.

Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tikslią eismo informaciją, reikalinga kritinė vartotojų masė.

„Tokiu atveju vartotojai ir patys dalijasi informacija, kad paslauga būtų kokybiškesnė. Tai vadinama crowdsourcing‘u (angl. crowd – minia, sourcing – išteklių panaudojimas)“, – paaiškina KTU IF lektorius.

Dėl privačių duomenų nerimauti nereikėtų

Kitas judančių daviklių šaltinis – mobiliojo ryšio duomenys, kuriuos teikdami paslaugas administruoja mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuos duomenis generuoja kiekvienas mobiliojo ryšio naudotojas, nepriklausomai nuo to, kokias programėles naudoja. 

„Tačiau vietos nustatymas šių duomenų pagrindu nėra toks tikslus kaip GPS atveju. Be to, tokių duomenų kiekiai milžiniški, todėl jų apdorojimas yra labai brangus“, – priduria jis.

Pasak M. Vasiljevo, mobiliojo ryšio duomenų privalumas tas, kad jų pagalba galima pasiekti labai didelį kelių tinklo padengimą.

Besirūpinantiems savo asmeninių duomenų saugumu, KTU IF lektorius patikina, kad nerimauti nereikėtų.

„Renkami duomenys yra ne apie žmones, kaip asmenis, bet apie jų poziciją ir judėjimo greitį. Asmeninė žmogaus informacija ITS neturi jokios reikšmės, todėl paprastai vartotojų asmeniniai duomenys yra anonimizuojami“, – pažymi M. Vasiljevas.

Be abejo, vartotojai turėtų būti budrūs naudodami mobiliąsias programėles, kurių kūrėjai yra nežinomi arba nepatikimi, nes, pasak KTU IF lektoriaus M. Vasiljevo, cituojamo KTU pranešime, nėra garantijos, kad nerenkama daugiau informacijos negu reikia. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Infrastruktūra

nuotrauka
2019-12-05 11:37
Rangovams vilkinant procesus, dalis praėjusiais metais atlikto valstybinės reikšmės kelių kokybės audito metu nustatytų defektų bus ištaisyti tik 2020 metais. Rangovams atsisakius tai atlikti savo sąskaita, darbus pirks Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkc...
nuotrauka
2019-12-04 09:20
Lietuvos ir Lenkijos perdavimo sistemų operatorių vadovai pasirašė sutartį dėl 10 mln. eurų ES paramos jūrinės elektros jungties „Harmony Link“. Lietuvai šia sutartimi skirta 4 mln. eurų.
nuotrauka
2019-11-29 13:21
Šiandien, lapkričio 29 d., oficialiai atidarytas tunelinis viadukas Plungėje, po geležinkelio pervaža, kuri ilgą laiką miestą skyrė į dvi dalis ir trikdė gyventojų bei miesto svečių susisiekimą. Įrengus tunelinį viaduką bus užtikrintas sklandesnis ir patogesnis susisiekimas mieste. Kartu padidės ir ...
nuotrauka
2019-11-26 10:20
Praėjusią savaitę Lietuvos statybos industrijos asociacijos nariai susitiko su įmonės „RB Rail AS“, atsakingos už „Rail Baltica“ projekto įgyvendinimą, atstovais. Jie industrijos atstovams pristatė projekto eigą ir reikalavimus, kurie keliami projektavimui ir projekto statybos metu naudojamoms medži...
nuotrauka
2019-11-22 11:31
Šią savaitę Amalių geležinkelio pervažą kirto paskutiniai automobiliai. Už kelių šimtų metrų atidarytas vienas iš dviejų automobiliams skirtų tunelių sujungė R. Kalantos ir Chemijos gatves.
nuotrauka
2019-11-18 12:40
Perskirstytos šiemet kelių rekonstravimo projektuose sutaupytos ar nepanaudotos lėšos – 3,3 mln. eurų iš rezervinių Kelių priežiūros ir plėtros programos finansavimo lėšų.
nuotrauka
2019-11-13 12:13
Iki 2021 m. pavasario visa magistralė Vilnius–Kaunas atitiks automagistralėms keliamus reikalavimus. Eismo sąlygas pagerins skirtingo lygio sankryžos, naujos požeminės perėjos ir kiti rekonstrukcijos darbai, kuriems atlikti skirtos Europos Sąjungos fondų investicijos.
nuotrauka
2019-11-07 10:17
Geležinkelio į dvi dalis padalintame Mažeikių mieste bus išspręsta susisiekimo problema – iki kitų metų rugsėjo mėn. virš geležinkelio bus pastatytas viadukas, kuris užtikrins saugų ir nepertraukiamą transporto priemonių bei pėsčiųjų eismą. Viadukui ir kitoms eismo sąlygas gerinančioms priemonėms įr...
nuotrauka
2019-10-28 15:13
Iš Vilniaus ar į jį Molėtų plentu keliaujančius vairuotojus jau greitai pasitiks ne liūdnai pagarsėjęs „betoninis kelias“, bet vienas moderniausių kelio ruožų šalyje. Lietuvos automobilių kelių direkcijos užsakymu darnios miestų ir infrastruktūros plėtros bendrovė „YIT Lietuva“ vykdo A14 kelio 4 km ...
nuotrauka
2019-10-24 10:28
Praėjusią savaitę Talino centre buvo baigta tiesti kelio atkarpa, kuri atsirado inovatyvių technologijų dėka – šios atkarpos asfalto dangoje yra perdirbtų plastiko atliekų. Tai pirmasis tokio tipo kelias Šiaurės ir Rytų Europoje.
nuotrauka
2019-10-21 16:02
Eismo sąlygos rekonstruojamame magistralės A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruože – vadinamoje „Megos“ sankryžoje ties Kaunu – netrukus pagerės. Dar šiais metais čia planuojama leisti eismą tiek pagrindiniu, tiek jungiamaisiais keliais.
nuotrauka
2019-10-21 13:51
Už „Rail Baltica“ projektą atsakinga „RB Rail AS“ pasirašė sutartį su pasaulyje lyderiaujančia programinės įrangos sprendimų tiekėja „Bentley Systems International Ltd.“, kuri rūpinsis statinio informacinio valdymo (SIV) sistemos Vieningos Duomenų Aplinkos (VDA) vystymu, pritaikymu ir palaikymu. Sut...
nuotrauka
2019-10-11 14:46
Viena labiausiai apkrautų Lietuvos valstybinės reikšmės transporto arterijų – magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožas nuo 10,000 iki 95,000 km pradėtas rekonstruoti pagal automagistralėms keliamus reikalavimus. Po rekonstrukcijos minėtu ruožu bus galima važiuoti 130 km/h greičiu vasarą...
nuotrauka
2019-09-30 10:37
Rugsėjo pabaigoje baigti paviršinių nuotekų tinklų rekonstrukcijos darbai pagal vieną stambiausią rangos sutartį, kurią UAB „Šiaulių vandenys“ su rangovu – jungtinės veiklos sutarties pagrindu veikiančia ūkio subjektų grupe „Per Aarsleff A/S“ (pagrindinis partneris) ir UAB „Požeminės linijos“ – pasi...
nuotrauka
2019-09-25 12:26
Jau galima aplankyti, išbandyti ir įvertinti Linkmenų gatvėje Vilniuje įrengtą eksperimentinį pėsčiųjų taką. Tai pirma vieta, kur praktiškai pritaikyta Vilniaus Gedimino technikos universiteto (VGTU) Kelių tyrimo instituto mokslininkų inovacija – betono moduliai.
nuotrauka
2019-09-19 10:31
Nekilnojamojo turto plėtros bendrovė „M.M.M. projektai“ pabaigė beveik 2 mln. eurų vertės Vilniaus Geležinio Vilko gatvės atkarpos rekonstrukciją. Šia investicija į infrastruktūrą siekiama pagerinti bendrovės plėtojamo biurų komplekso „S7“ poveikį aplinkai – rekonstrukcija padidins Geležinio Vilko i...
nuotrauka
2019-09-16 10:05
Įsibėgėjant „Rail Baltica“ projektui, Kauno pašonėje esančiame Palemone ryškėja naujų automobiliams ir pėstiesiems skirtų tunelių kontūrai. Spūsčių mažinimui ir saugumui skirti požeminiai tuneliai – tik maža dalis naudos, kurią kitąmet pajus kauniečiai.
nuotrauka
2019-08-30 11:03
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (Kelių direkcija) pasirašė sutartį su UAB „Tilsta“ dėl viaduko, dar kitaip vadinamo „Nausodės viaduku“, virš kelio Panevėžys–Šiauliai, rekonstravimo. Pagal sutartį bus keičiamos viaduko perdangos (sijos), atnaujintos statinio dangos ...
nuotrauka
2019-08-12 14:36
Sostinė šiuo metu įgyvendina ambicingą paviršinių nuotekų sistemų tvarkymo projektą, kurio metu bus rekonstruotas T. Narbuto-Saltoniškių gatvių paviršinių nuotekų kolektorius. T. Narbuto gatvė yra svarbi transporto arterija, su centrine miesto dalimi jungianti kelis rajonus. Naujojo kolektoriaus tra...
nuotrauka
2019-08-09 15:04
Kaune iškils naujas tiltas per Nerį, kuris bus kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda dalis, taip pat bus pastatytas naujas viadukas per Jonavos gatvę, dešinėje magistralinio kelio pusėje bus įrengtas jungiamasis kelias.

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra