2020 gruodžio 3 d. ketvirtadienis, 22:07
Reklama  |  facebook

Lietuvos didmiesčiuose diegiamos išmanios transporto sistemos – siekiama mažinti spūstis  1

2019-11-29 11:09
Piko valandomis gatves užplūsta gausūs žmonių ir transporto srautai, sudarydami jose spūstis, kurios kelyje priverčia praleisti ženkliai daugiau laiko nei įprasta: tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Šiandien tokias eismo srautų problemas miestuose bandoma spręsti pasitelkiant dirbtinį intelektą ir išmaniąsias transporto sistemas.
nuotrauka
Asociatyvi unsplash nuotr. (KTU iliustr.)


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Tokios sistemos, pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) lektoriaus Mindaugo Vasiljevo, cituojamo pranešime, itin kompleksiškos, o jų veikimui reikalingi duomenys gaunami iš daugybės įvairaus tipo sensorių. Išmaniosios transporto sistemos (ITS) leidžia atlikti eismo padėties monitoringą realiu laiku, priimti operatyvius eismo optimizavimo sprendimus, informuoti eismo dalyvius apie eismo situaciją.

„Gana ilgą laiką tokių sistemų sklandžiam veikimui buvo reikalingas operatorius ar jų komanda. Tačiau šiuo metu į ITS integruojami pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie kai kuriais atvejais jau gali pakeisti žmogų“, – cituojamas M. Vasiljevas.

Minėti algoritmai dažniausiai veikia įvairiomis konfigūracijomis dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu. Kuo naudingos tokios sistemos šiuolaikiniams miestams? Kokie duomenys reikalingi efektyviam jų veikimui? Ar renkant juos nepažeidžiamas asmens privatumas?

Išmanių sistemų plėtra – jau ir Lietuvoje

M. Vasiljevas tikina, kad išmanios transporto sistemos diegiamos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestuose. „Vilniuje yra įdiegta eismo valdymo sistema, tačiau, mano žiniomis, ji yra senesnio tipo. Valdymo sprendimus šioje sistemoje dar priima žmogus“, – teigia jis.

Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu vykdo ikiprekybinį pirkimą, skirtą išmanios transporto sistemos kūrimui.
Be darbo KTU Informatikos fakultete startuolyje „Icybit“ taip pat dirbantis M. Vasiljevas ir pats prisideda prie išmanių eismų sistemų kūrimo. „Icybit“ – tai KTU IF absolventų įkurta tyrimų ir plėtros kompanija, dirbanti dirbtinio intelekto, paskirstytųjų sistemų projektavimo bei didžiųjų duomenų analitikos srityse.

KTU nuotraukoje – KTU IF lektorius Mindaugas Vasiljevas

„Šiuo metu kuriame Kauno miesto eismo srautų monitoringo sistemą, kuri leis atlikti dalį tipinės ITS sistemos funkcijų“, – pažymi KTU IF lektorius M. Vasiljevas.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas turi neribotas galimybes kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Svarbiausia apsispręsti, kiek ir kokių duomenų žmonės yra pasiruošę suteikti sklandžiam sistemų veikimui. 

Iš anksto prognozuoja spūsčių susidarymo vietas

Kadangi išmanios sistemos eismo monitoringą atlieka realiu laiku, jos leidžia stebėti, kur susidaro anomalios eismo situacijos (pavyzdžiui, eismo kamščiai) bei fiksuoja įvairius eismo parametrus.

„Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas. Be to, po rekonstrukcijos darbų galima stebėti, ar jie davė norimą rezultatą“, – pasakoja M. Vasiljevas.

ITS sistemos taip pat taikomos optimaliam šviesoforų valdymui, eismo dalyvių informavimui apie sudėtingas eismo sąlygas per įvairias švieslentes ar mobilias programėles.

„Pastaruoju metu didelis dėmesys mokslo pasaulyje skiriamas eismo srautų prognozavimui. Siekiama pastebėti eismo kamščių požymius dar jiems nesusidarius, kad būtų galima užbėgti sudėtingai eismo situacijai už akių“, – atskleidžia KTU IF lektorius.

Dirbtinio intelekto (DI) dėka, anot M. Vasiljevo, šviesoforai gali būti valdomi algoritmų, kurie priskiriami DI. Tuo tarpu kelio ženklinimui išmaniosios transporto sistemos tiesioginės įtakos nedaro.

„Tačiau ITS sistemos leidžia priimti racionalius eismo elementų rekonstrukcijos sprendimus, o kelio ženklinimas gali būti viena iš rekonstrukcijos dalių“, – pažymi jis.

Duomenų surinkimui – skirtingi metodai

Pačios ITS sistemos yra diegiamos už eismo valdymą atsakingose institucijose, o įvairūs skaičiavimai atliekami lokaliuose ar nutolusiuose serveriuose („debesyse“). Atskiruose miesto dalyse diegiami tik davikliai, kurie renka su eismu gatvėse susijusią informaciją ir perduoda ją į sistemą. 

„Surinkti duomenys yra apjungiami ir pateikiami algoritmams ir (arba) atvaizduojami sistemos operatoriams kelių tinklo žemėlapyje“, – teigia M. Vasiljevas. Informaciją renkantys davikliai būna dviejų rūšių – stacionarūs ir judantys.

„Stacionarūs davikliai dažniausiai registruoja transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Vieni populiariausių – vaizdo kameros, infraraudonųjų spindulių lazerio, ultragarso, indukcinių kilpų pagrindu veikiantys davikliai“, – tikina M. Vasiljevas.

Tuo tarpu judantys davikliai paprastai yra automobiliai su GPS įrenginiais arba keleiviai su GPS įrenginiais. Automobiliuose gali būti montuojami diagnostiniai OBD įrenginiai, turintys GPS. 

„Šio įrenginio pagalba galima stebėti ne tik, kur važiuoja automobilis, bet ir, pavyzdžiui, tikslų momentinį greitį ar variklio apsukas“, – sako KTU IF lektorius.

Tokius įrenginius turi ir Kauno miesto viešasis transportas, todėl keleiviai naudodamiesi tam tikromis programėlėmis gali matyt, kur šiuo metu juda viešojo transporto priemonės.

„Visa ši informacija gali būti naudojama ir ITS sistemoms. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek laiko eismo srautas užtruks įveikdamas atitinkamas kelio atkarpas“, – pastebi M. Vasiljevas.

Informaciją teikia ir patys vartotojai

Panašiai duomenys gali būti renkami ir iš išmaniųjų telefonų. Pavyzdžiui, iš mobiliųjų programėlių, kurių veikimui reikalinga GPS funkcija. Todėl vartotojams aktyvavus tokias programėles, telefono naudotojo informacija gali būti renkama siekiant stebėti eismo situaciją.

„Platų vartotojų ratą turinčios navigacijos sistemos, tokios, kaip „Google Maps“ ar „Waze“, leidžia ne tik naviguoti nežinomose vietose ar lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet taip pat renka telefono pozicijos duomenis ir naudoja juos eismo „kamščių“ nustatymui“, – teigia M. Vasiljevas.

Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tikslią eismo informaciją, reikalinga kritinė vartotojų masė.

„Tokiu atveju vartotojai ir patys dalijasi informacija, kad paslauga būtų kokybiškesnė. Tai vadinama crowdsourcing‘u (angl. crowd – minia, sourcing – išteklių panaudojimas)“, – paaiškina KTU IF lektorius.

Dėl privačių duomenų nerimauti nereikėtų

Kitas judančių daviklių šaltinis – mobiliojo ryšio duomenys, kuriuos teikdami paslaugas administruoja mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuos duomenis generuoja kiekvienas mobiliojo ryšio naudotojas, nepriklausomai nuo to, kokias programėles naudoja. 

„Tačiau vietos nustatymas šių duomenų pagrindu nėra toks tikslus kaip GPS atveju. Be to, tokių duomenų kiekiai milžiniški, todėl jų apdorojimas yra labai brangus“, – priduria jis.

Pasak M. Vasiljevo, mobiliojo ryšio duomenų privalumas tas, kad jų pagalba galima pasiekti labai didelį kelių tinklo padengimą.

Besirūpinantiems savo asmeninių duomenų saugumu, KTU IF lektorius patikina, kad nerimauti nereikėtų.

„Renkami duomenys yra ne apie žmones, kaip asmenis, bet apie jų poziciją ir judėjimo greitį. Asmeninė žmogaus informacija ITS neturi jokios reikšmės, todėl paprastai vartotojų asmeniniai duomenys yra anonimizuojami“, – pažymi M. Vasiljevas.

Be abejo, vartotojai turėtų būti budrūs naudodami mobiliąsias programėles, kurių kūrėjai yra nežinomi arba nepatikimi, nes, pasak KTU IF lektoriaus M. Vasiljevo, cituojamo KTU pranešime, nėra garantijos, kad nerenkama daugiau informacijos negu reikia. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Arvydas Norkūnas
2019-12-14 10:54
Visa tai puiku tačiau nereikia suabsoliutinti. Jau septintajame XX a. dešimtmetyje JAV demonstravo visiškai saugų transportą kuomet kelio dangoje ir automobilyje buvo įmontuota elektroninė aparatūra. Tokio kelio kaštai anuomet buvo fantasiški, šiandiena būtų nepalyginamai mažesni. Tarkime visos Vilniaus gatvės su programine įranga, daugumoje juda maži, ekologiški, lengvatinėmis sąlygomis įsigyti, automobiliukai kurie manevruoja iš eilės į eilę 60 - 90 km greičiu ir t.t. Gal kažkas panašaus ir bus ateityje. Na o šiandieną vairuotojams tikrai nepatartina vykstant stebėti programėles, nebent priiminėti garsinę - vaizdinę informaciją spec. daviklyje, patariančią kur link geriau judėti; programos reguliuoja visų šviesaforų signalų trukmę. Regint tokį pažangų dalyką vis vien gera, plati, be sustojimų užtikrinanti 80-90 km judėjimo greitį magisttralinė gatvė yra geriau. Diekime aparatūrą, atnaujinkime ją ir nefantazuokime, kad visi susės ant dviračių, sulips į visuomeninį transportą ir nereikės statyti transporto mazgų bei tunelių. Kodėl Rygoje kamščiai mažesni ir gyventojai daug mieliau nei Lietuvoje lipa į tramvajus? Pasidomėkime kamščiais pvz. Karaliaučiuje, pagalvokime apie tautinę rygiečių sudėtį, paanalizuokime individualių automobilių naudojimosi laipsnį Rygoje tarp latvių ir rusakalbių. Manau išvysime daug geresnę informaciją.

Infrastruktūra

nuotrauka
2020-12-01 15:10
Vilniaus „Grinda“ sklype tarp Upės, Geležinio Vilko gatvių ir Konstitucijos prospekto Vilniuje pradeda lietaus nuotekų valyklos įrengimo darbus.
nuotrauka
2020-11-27 09:51
Darnios miestų plėtros ir statybų bendrovė „YIT Lietuva“ kitų metų pavasarį imsis magistralinio kelio Šiauliai-Palanga rekonstrukcijos – bus atnaujintas beveik 2 km ruožas ties Vydmantų gyvenviete. Į pagrindinį šalies pajūrio kurortą vedantis kelias šiuo metu vertinamas kaip prastos būklės, todėl at...
nuotrauka
2020-11-25 11:27
„Grigeo Klaipėda“ lapkričio 23 d. pradėjo įrenginėti naujus nuotekų tinklus, kurie leistų vykdyti pirminį nuotekų valymą Dumpiuose. Šis projektas padės spręsti ne tik pastaruoju metu mieste suaktyvėjusią nemalonių kvapų problemą, bet ir leis stabilizuoti šiuo metu „Grigeo Klaipėdos“ nuotekų valymu b...
nuotrauka
2020-11-17 08:50
Numatoma plėsti ir modernizuoti į Klaipėdos valstybinį jūrų uostą vedančią susisiekimo infrastruktūrą. Susisiekimo ministerija kviečia susipažinti su vieša ekspozicija, kurioje pristatomas parengtas Klaipėdos uosto susisiekimo infrastruktūros plėtros teritorijoje tarp Kalnupės, Minijos, Senosios Smi...
nuotrauka
2020-11-09 11:54
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija (toliau – Kelių direkcija) nuo 2020 m. lapkričio mėn. pasirašytų naujų rangos darbų sutarčių objektams pradeda taikyti elektroninį statybų darbų žurnalą (ESDŽ), kuris pakeis iki šiol pildytus popierinius statybos darbų žurnalus.
nuotrauka
2020-11-05 11:05
Bendra Baltijos šalių įmonė „RB Rail AS“ ir AB „LTG Infra“ pasirašė bendradarbiavimo sutartis su AB „Litgrid“ ir AB „Amber Grid“, kurios leis operatyviai suprojektuoti ir rekonstruoti elektros tinklus bei dujotiekius statant greitąjį „Rail Baltica“ geležinkelį. Sutartyse „RB Rail AS“ įgaliota atlikt...
nuotrauka
2020-11-03 14:51
Lietuvos elektros perdavimo sistemos operatorius „Litgrid“, įgyvendindamas Būtinųjų priemonių, skirtų apsisaugoti nuo trečiųjų šalių nesaugių branduolinių elektrinių keliamų grėsmių, įstatymą, nustatė nulinį pralaidumą komerciniam elektros srautui iš Baltarusijos.
nuotrauka
2020-11-03 13:21
Lapkričio 3 d. sukanka 50 metų, kai Lietuvoje atidaryta magistralė Vilnius–Kaunas. Tuo metu tai buvo pirmoji tokio tipo magistralė Sovietų sąjungoje ir laikoma vienu moderniausių kelių. Magistralės statybos truko 5 metus. 1970 m. eismo intensyvumas magistralėje Vilnius–Kaunas vidutiniškai buvo 5 800...
nuotrauka
2020-10-30 14:39
AB „Panevėžio energija“, siekdama didinti šilumos tiekimo efektyvumą bei patikimumą vartotojams, baigia vykdyti šilumos tinklų rekonstravimo projektus Panevėžyje. Besibaigiant metams bus atnaujinta 11 kilometrų centralizuoto šilumos tiekimo vamzdynų.
nuotrauka
2020-10-28 12:44
Neseniai užbaigusi T. Narbuto-Saltoniškių lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją, sostinės įmonė „Grinda“ pradeda didelės teritorijos, apimančios Šeškinės, Pašilaičių, Fabijoniškių bei dalį Žvėryno ir Šnipiškių lietaus nuotekų kolektoriaus, valymo įrenginių ir monitoringo sistemos įrengimą.
nuotrauka
2020-10-22 13:33
Baltijos šalis ir Suomiją su Vakarų Europa susiesianti dujų jungtis GIPL prijungiama prie jau veikiančios „Amber Grid“ valdomos Lietuvos dujų perdavimo sistemos. Laikantis saugumo reikalavimų ir valdant aštrėjančią COVID-19 riziką, numatoma, kad šiemet bus įgyvendinta 60 proc. GIPL statybos darbų.
nuotrauka
2020-10-22 10:04
AB „LTG Infra“ pasamdyta UAB „Sweco Lietuva“ ir DB Engineering & Consulting GMbH specialistų komanda tolimesniam vystymui atrinko keturias galimas „Rail Baltica“ geležinkelio trasų alternatyvas nuo Vilniaus iki Kauno, iš kurių kitąmet bus pasirinktas viena, labiausiai atitinkanti susisiekimo poreiki...
nuotrauka
2020-10-19 10:07
„Rail Baltica“ geležinkelio ruože Kaunas-Palemonas baigti pagrindiniai projekto darbai – paklojus paskutinius europinio standarto bėgius, Kauno intermodalinis terminalas tiesiogiai sujungtas su Europos geležinkelių tinklu.
nuotrauka
2020-10-09 13:04
Įgyvendinant Lietuvą, Baltijos šalis ir Suomiją su Vakarų Europos dujų sistema sujungsiančio GIPL projekto darbus, išbandyta naujosios dujų jungties pirmos dalies kokybė. Hidrauliniais bandymais patikrinta, jog vamzdynas išlaiko maksimalaus, projekte numatyto slėgio apkrovas. Darbinis GIPL dujotieki...
nuotrauka
2020-10-05 08:09
Energetikos ministerija skyrė 10 mln. eurų skirstomųjų tinklų modernizavimo projektams atlikti, tad jau artimiausiu metu visoje Lietuvoje prasidės elektros tinklų atnaujinimo darbai. Ši priemonė parengta įgyvendinant Ekonomikos skatinimo ir koronaviruso (COVID-19) plitimo sukeltų pasekmių mažinimo p...
nuotrauka
2020-09-24 14:59
Šiais metais AB „Panevėžio energija“ įgyvendina 16 investicinių projektų Panevėžio, Rokiškio, Kėdainių, Pasvalio, Kupiškio, Zarasų rajonuose ir miestuose. Iš viso bus rekonstruota apie 40 km centralizuotų šilumos tinklų, pastatytos naujos 2,6 km ilgio šilumos trasos, rekonstruotos trys katilinės. Į ...
nuotrauka
2020-09-24 11:57
Klaipėdos savivaldybė ruošiasi penkių senamiesčio gatvių atnaujinimui. Pokyčiai planuojami Žvejų g. (nuo Tiltų iki Pilies g.), Daržų g. (nuo Pilies iki Aukštosios g.), Aukštojoje g. (nuo Daržų iki Didžiosios vandens g.), Didžiojoje vandens g. (nuo Aukštosios g iki Tiltų g.), Vežėjų g. (nuo Turgaus i...
nuotrauka
2020-09-24 11:42
Pradedamas antrasis valstybinės reikšmės kelių apšvietimo modernizavimo etapas – VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija pasirašė 4 sutartis su dviem tiekėjais, pagal kurias rangovai įsipareigoja šviestuvus su natrio lempomis, dar esančius valstybinės reikšmės keliuose, pakeisti į naujus LED tipo šv...
nuotrauka
2020-09-21 16:49
Darnios miestų plėtros ir statybos bendrovė „YIT Lietuva“ imasi kelio remonto darbų pagrindiniame šalies magistraliniame kelyje Vilnius-Kaunas-Klaipėda. Iš viso kelyje A1 bendrovė atliks penkių ruožų rekonstrukciją. Bendras remontuojamų kelio atkarpų ilgis sieks apie 30 km, o jų vertė – 10,7 mln. eu...
nuotrauka
2020-09-11 14:08
VĮ Lietuvos automobilių kelių direkcija informuoja, kad baigtas remontuoti vienas iš trijų medinių tiltų, esančių valstybinės reikšmės keliuose – žymusis tiltas per ilgiausią Lietuvoje Asvejos ežerą (Dubingiuose, Molėtų r.).

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

Siūlo sprendimą, kaip paprastai atsikratyti statybinių atliekų ir kitų rakandų

Antrasis karantinas suteikė progą daugiau laiko skirti namams – išsivalyti juos nuo nereikalingų daiktų, susitvarkyti sandėliuką ar baigti užsitęsusius remonto darbus. „Ecoservice“ ekspertai...