2020 birželio 3 d. trečiadienis, 13:10
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Lietuvos didmiesčiuose diegiamos išmanios transporto sistemos – siekiama mažinti spūstis  1

2019-11-29 11:09
Piko valandomis gatves užplūsta gausūs žmonių ir transporto srautai, sudarydami jose spūstis, kurios kelyje priverčia praleisti ženkliai daugiau laiko nei įprasta: tyrimai rodo, kad paprastai pusvalandį trunkanti kelionė Vilniuje rytinėmis piko valandomis pailgėja 18, o vakare – net 22 minutėmis. Šiandien tokias eismo srautų problemas miestuose bandoma spręsti pasitelkiant dirbtinį intelektą ir išmaniąsias transporto sistemas.
nuotrauka
Asociatyvi unsplash nuotr. (KTU iliustr.)


Minimos įmonės
Kauno technologijos universitetas (KTU),
Tokios sistemos, pasak Kauno technologijos universiteto Informatikos fakulteto (KTU IF) lektoriaus Mindaugo Vasiljevo, cituojamo pranešime, itin kompleksiškos, o jų veikimui reikalingi duomenys gaunami iš daugybės įvairaus tipo sensorių. Išmaniosios transporto sistemos (ITS) leidžia atlikti eismo padėties monitoringą realiu laiku, priimti operatyvius eismo optimizavimo sprendimus, informuoti eismo dalyvius apie eismo situaciją.

„Gana ilgą laiką tokių sistemų sklandžiam veikimui buvo reikalingas operatorius ar jų komanda. Tačiau šiuo metu į ITS integruojami pažangūs mašininio mokymosi algoritmai, kurie kai kuriais atvejais jau gali pakeisti žmogų“, – cituojamas M. Vasiljevas.

Minėti algoritmai dažniausiai veikia įvairiomis konfigūracijomis dirbtinių neuroninių tinklų pagrindu. Kuo naudingos tokios sistemos šiuolaikiniams miestams? Kokie duomenys reikalingi efektyviam jų veikimui? Ar renkant juos nepažeidžiamas asmens privatumas?

Išmanių sistemų plėtra – jau ir Lietuvoje

M. Vasiljevas tikina, kad išmanios transporto sistemos diegiamos ne tik užsienio, bet ir Lietuvos miestuose. „Vilniuje yra įdiegta eismo valdymo sistema, tačiau, mano žiniomis, ji yra senesnio tipo. Valdymo sprendimus šioje sistemoje dar priima žmogus“, – teigia jis.

Tuo tarpu Kauno miesto savivaldybės administracija šiuo metu vykdo ikiprekybinį pirkimą, skirtą išmanios transporto sistemos kūrimui.
Be darbo KTU Informatikos fakultete startuolyje „Icybit“ taip pat dirbantis M. Vasiljevas ir pats prisideda prie išmanių eismų sistemų kūrimo. „Icybit“ – tai KTU IF absolventų įkurta tyrimų ir plėtros kompanija, dirbanti dirbtinio intelekto, paskirstytųjų sistemų projektavimo bei didžiųjų duomenų analitikos srityse.

KTU nuotraukoje – KTU IF lektorius Mindaugas Vasiljevas

„Šiuo metu kuriame Kauno miesto eismo srautų monitoringo sistemą, kuri leis atlikti dalį tipinės ITS sistemos funkcijų“, – pažymi KTU IF lektorius M. Vasiljevas.

Jo teigimu, dirbtinis intelektas turi neribotas galimybes kuriant aukštą pridėtinę vertę turinčias technologijas. Svarbiausia apsispręsti, kiek ir kokių duomenų žmonės yra pasiruošę suteikti sklandžiam sistemų veikimui. 

Iš anksto prognozuoja spūsčių susidarymo vietas

Kadangi išmanios sistemos eismo monitoringą atlieka realiu laiku, jos leidžia stebėti, kur susidaro anomalios eismo situacijos (pavyzdžiui, eismo kamščiai) bei fiksuoja įvairius eismo parametrus.

„Ši informacija saugoma, o remiantis ja galima atlikti probleminių eismo vietų atnaujinimą, pavyzdžiui, tam, kad būtų padidintas pralaidumas. Be to, po rekonstrukcijos darbų galima stebėti, ar jie davė norimą rezultatą“, – pasakoja M. Vasiljevas.

ITS sistemos taip pat taikomos optimaliam šviesoforų valdymui, eismo dalyvių informavimui apie sudėtingas eismo sąlygas per įvairias švieslentes ar mobilias programėles.

„Pastaruoju metu didelis dėmesys mokslo pasaulyje skiriamas eismo srautų prognozavimui. Siekiama pastebėti eismo kamščių požymius dar jiems nesusidarius, kad būtų galima užbėgti sudėtingai eismo situacijai už akių“, – atskleidžia KTU IF lektorius.

Dirbtinio intelekto (DI) dėka, anot M. Vasiljevo, šviesoforai gali būti valdomi algoritmų, kurie priskiriami DI. Tuo tarpu kelio ženklinimui išmaniosios transporto sistemos tiesioginės įtakos nedaro.

„Tačiau ITS sistemos leidžia priimti racionalius eismo elementų rekonstrukcijos sprendimus, o kelio ženklinimas gali būti viena iš rekonstrukcijos dalių“, – pažymi jis.

Duomenų surinkimui – skirtingi metodai

Pačios ITS sistemos yra diegiamos už eismo valdymą atsakingose institucijose, o įvairūs skaičiavimai atliekami lokaliuose ar nutolusiuose serveriuose („debesyse“). Atskiruose miesto dalyse diegiami tik davikliai, kurie renka su eismu gatvėse susijusią informaciją ir perduoda ją į sistemą. 

„Surinkti duomenys yra apjungiami ir pateikiami algoritmams ir (arba) atvaizduojami sistemos operatoriams kelių tinklo žemėlapyje“, – teigia M. Vasiljevas. Informaciją renkantys davikliai būna dviejų rūšių – stacionarūs ir judantys.

„Stacionarūs davikliai dažniausiai registruoja transporto priemonių greitį ir intensyvumą. Vieni populiariausių – vaizdo kameros, infraraudonųjų spindulių lazerio, ultragarso, indukcinių kilpų pagrindu veikiantys davikliai“, – tikina M. Vasiljevas.

Tuo tarpu judantys davikliai paprastai yra automobiliai su GPS įrenginiais arba keleiviai su GPS įrenginiais. Automobiliuose gali būti montuojami diagnostiniai OBD įrenginiai, turintys GPS. 

„Šio įrenginio pagalba galima stebėti ne tik, kur važiuoja automobilis, bet ir, pavyzdžiui, tikslų momentinį greitį ar variklio apsukas“, – sako KTU IF lektorius.

Tokius įrenginius turi ir Kauno miesto viešasis transportas, todėl keleiviai naudodamiesi tam tikromis programėlėmis gali matyt, kur šiuo metu juda viešojo transporto priemonės.

„Visa ši informacija gali būti naudojama ir ITS sistemoms. Pavyzdžiui, skaičiuojant, kiek laiko eismo srautas užtruks įveikdamas atitinkamas kelio atkarpas“, – pastebi M. Vasiljevas.

Informaciją teikia ir patys vartotojai

Panašiai duomenys gali būti renkami ir iš išmaniųjų telefonų. Pavyzdžiui, iš mobiliųjų programėlių, kurių veikimui reikalinga GPS funkcija. Todėl vartotojams aktyvavus tokias programėles, telefono naudotojo informacija gali būti renkama siekiant stebėti eismo situaciją.

„Platų vartotojų ratą turinčios navigacijos sistemos, tokios, kaip „Google Maps“ ar „Waze“, leidžia ne tik naviguoti nežinomose vietose ar lengviau nuvažiuoti iš taško A į tašką B, bet taip pat renka telefono pozicijos duomenis ir naudoja juos eismo „kamščių“ nustatymui“, – teigia M. Vasiljevas.

Tačiau tam, kad būtų galima nustatyti tikslią eismo informaciją, reikalinga kritinė vartotojų masė.

„Tokiu atveju vartotojai ir patys dalijasi informacija, kad paslauga būtų kokybiškesnė. Tai vadinama crowdsourcing‘u (angl. crowd – minia, sourcing – išteklių panaudojimas)“, – paaiškina KTU IF lektorius.

Dėl privačių duomenų nerimauti nereikėtų

Kitas judančių daviklių šaltinis – mobiliojo ryšio duomenys, kuriuos teikdami paslaugas administruoja mobiliojo ryšio operatoriai. Šiuos duomenis generuoja kiekvienas mobiliojo ryšio naudotojas, nepriklausomai nuo to, kokias programėles naudoja. 

„Tačiau vietos nustatymas šių duomenų pagrindu nėra toks tikslus kaip GPS atveju. Be to, tokių duomenų kiekiai milžiniški, todėl jų apdorojimas yra labai brangus“, – priduria jis.

Pasak M. Vasiljevo, mobiliojo ryšio duomenų privalumas tas, kad jų pagalba galima pasiekti labai didelį kelių tinklo padengimą.

Besirūpinantiems savo asmeninių duomenų saugumu, KTU IF lektorius patikina, kad nerimauti nereikėtų.

„Renkami duomenys yra ne apie žmones, kaip asmenis, bet apie jų poziciją ir judėjimo greitį. Asmeninė žmogaus informacija ITS neturi jokios reikšmės, todėl paprastai vartotojų asmeniniai duomenys yra anonimizuojami“, – pažymi M. Vasiljevas.

Be abejo, vartotojai turėtų būti budrūs naudodami mobiliąsias programėles, kurių kūrėjai yra nežinomi arba nepatikimi, nes, pasak KTU IF lektoriaus M. Vasiljevo, cituojamo KTU pranešime, nėra garantijos, kad nerenkama daugiau informacijos negu reikia. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.

Arvydas Norkūnas
2019-12-14 10:54
Visa tai puiku tačiau nereikia suabsoliutinti. Jau septintajame XX a. dešimtmetyje JAV demonstravo visiškai saugų transportą kuomet kelio dangoje ir automobilyje buvo įmontuota elektroninė aparatūra. Tokio kelio kaštai anuomet buvo fantasiški, šiandiena būtų nepalyginamai mažesni. Tarkime visos Vilniaus gatvės su programine įranga, daugumoje juda maži, ekologiški, lengvatinėmis sąlygomis įsigyti, automobiliukai kurie manevruoja iš eilės į eilę 60 - 90 km greičiu ir t.t. Gal kažkas panašaus ir bus ateityje. Na o šiandieną vairuotojams tikrai nepatartina vykstant stebėti programėles, nebent priiminėti garsinę - vaizdinę informaciją spec. daviklyje, patariančią kur link geriau judėti; programos reguliuoja visų šviesaforų signalų trukmę. Regint tokį pažangų dalyką vis vien gera, plati, be sustojimų užtikrinanti 80-90 km judėjimo greitį magisttralinė gatvė yra geriau. Diekime aparatūrą, atnaujinkime ją ir nefantazuokime, kad visi susės ant dviračių, sulips į visuomeninį transportą ir nereikės statyti transporto mazgų bei tunelių. Kodėl Rygoje kamščiai mažesni ir gyventojai daug mieliau nei Lietuvoje lipa į tramvajus? Pasidomėkime kamščiais pvz. Karaliaučiuje, pagalvokime apie tautinę rygiečių sudėtį, paanalizuokime individualių automobilių naudojimosi laipsnį Rygoje tarp latvių ir rusakalbių. Manau išvysime daug geresnę informaciją.

Infrastruktūra

nuotrauka
2020-06-03 13:07
Baigtas magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 100,47 iki 101,79 km kapitalinis remontas ir tuo pačiu pirmasis Islandijos plento tvarkymo etapas. Darbai šiame etape vyko nuo Kleboniškio tilto iki Sargėnų sankryžos – ruožas yra išplatintas iki 10 eismo juostų, papildomai įrengtos gr...
nuotrauka
2020-05-26 10:50
Dviračių ir pėsčiųjų takams tiesti ir rekonstruoti bei kitoms kelių saugumo priemonėms įrengti šiemet skirta beveik 14,7 mln. eurų. Šios investicijos suteikiamos iš Vyriausybės skirtų 150 mln. eurų valstybinės ir vietinės reikšmės kelių infrastruktūrai.
nuotrauka
2020-05-19 14:01
Aplinkos ministerija kviečia savivaldybes ir vandentvarkos įmones parengti paraiškas finansavimui, skirtam gyventojų būstus prijungti prie centralizuotų nuotekų tinklų, ir teikti jas Aplinkos projektų valdymo agentūrai (APVA).
nuotrauka
2020-05-11 09:56
Užbaigus šildymo sezoną, sostinės savivaldybės įmonė Vilniaus šilumos tinklai (VŠT) tęsia vieną didžiausio masto vamzdynų rekonstrukciją Naujamiestyje. Siekiant sumažinti šilumos tiekimo tinklų avaringumą ir užtikrinti patikimą šilumos tiekimą šio projekto metu bus pakeista apie 2 km šilumos tiekimo...
nuotrauka
2020-05-11 08:26
„Klaipėdos miesto savivaldybė seniai siekė, kad būtų rekonstruotas pagrindinis susisiekimo per Tauralaukį kelias, todėl dar šį mėnesį prasidėsiantys darbai – labai svarbus uostamiesčiui įvykis. Rekonstravus Pajūrio gatvę, patogiau bus ir gyventojams, ir visiems eismo dalyviams – automobilių vairuoto...
nuotrauka
2020-05-07 15:22
Pradedamas rengti vandentiekio ir buitinių nuotekų tinklų rekonstravimo ir naujos statybos kvartale tarp Pramonės, Statybininkų, Kalnėnų ir P. Paulaičio gatvių, Jurbarko mieste, techninis darbo projektas.
nuotrauka
2020-05-07 09:14
AB „Panevėžio energija“ pradeda naują šilumos tinklų rekonstravimo projektą, kurio tikslas ‒padidinti centralizuotos šilumos tiekimo sistemos patikimumą ir efektyvumą. Per pusantrų metų bus atnaujinta 5,39 km ilgio šilumos tinklų Kėdainiuose, Kupiškyje, Noriūnuose (Kupiškio r.), Šepetoje (Kupiškio r...
nuotrauka
2020-05-06 13:19
Dėl COVID-19 viruso pandemijos Lietuvoje paskelbtas karantinas ir veiklos apribojimai neturėjo įtakos dujų jungties tarp Lietuvos ir Lenkijos GIPL statyboms – šio strateginio energetikos projekto statybos darbai aktyviai vyksta. Kaip ir planuota, ši ne tik Lietuvai, bet ir viso regiono dujų rinkos d...
nuotrauka
2020-05-04 11:08
Energetikos ministerija kviečia savivaldybes teikti paraiškas ir gauti finansavimą gatvių apšvietimo modernizavimo projektams. Tam numatyta skirti 12 mln. eurų. Atnaujinus infrastruktūrą savivaldybėms mažės išlaidos už elektros energiją ir tinklų priežiūrą, bus efektyviau naudojama elektra ir mažina...
nuotrauka
2020-05-02 08:12
Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžoje vyksta grandiozinė rekonstrukcija – transporto arterijoje, kurią ne karantino metu kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, sparčiai rekonstruojama į dviejų lygių sankryžą su tuneliu. Jau po keleto savaičių – nuo gegužė...
nuotrauka
2020-04-29 14:38
Šalia Elektrėnų trečiadienį, balandžio 29 d., atidaryta 1 MW saulės elektrinė. Šis įvykis žymi pirmos pasaulyje visiems šalies namų ūkiams prieinamos nutolusių saulės jėgainių platformos „Ignitis saulės parkai“ veiklos startą.
nuotrauka
2020-04-23 16:28
Šiandien, balandžio 23 d. „Rail Baltica“ virtualus forumas surinko daugiau nei 1000 žiūrovų iš 39 šalių. Tai teikėjai, industrijos profesionalai ir kiti susidomėję „Rail Baltica“ progresu bei šių metų planais. Tiesioginės transliacijos metu „RB Rail AS“ atstovai pristatė pagrindinius pirkimus, įgyve...
nuotrauka
2020-04-23 11:51
Vilniaus Liepkalnio, Žirnių gatvių ir Minsko plento sankryžoje vyksta grandiozinė rekonstrukcija – transporto arterijoje, kurią ne karantino metu kasdien kerta daugiau kaip 60 tūkst. transporto priemonių, sparčiai rekonstruojama į dviejų lygių sankryžą su tuneliu.
nuotrauka
2020-04-21 15:53
Per karantiną ištuštėjusioje sostinėje kasimo, tinklų tiesimo ir kitų darbų leidimų išduodama net iki 55 proc. per savaitę daugiau, o automobilių eismą ribojančių darbų – 30 proc. daugiau. Karantinas sukuria ir galimybes – gerokai sumažėjęs eismas mieste leidžia greičiau atlikti darbus, susijusius s...
nuotrauka
2020-04-21 14:43
Panevėžio miesto savivaldybei skirta 699 tūkst. Eur iš 2020 m. Kelių priežiūros ir plėtros programos rezervo įgyvendinti J. Janonio g. sujungimo su tarptautine magistrale „Via Baltica“ projektą.
nuotrauka
2020-04-20 15:06
Po ilgų darbo energetikos srityje metų susidūrimas su kai kurių asmenų kompetencijos trūkumu nustoja stebinti. Tačiau 2020 m. sausio 22 d. paviešintam LRT tyrimui „Icor“ ir „Veolia“ Šimašiui po Vilniumi pakasė brangų rusišką standartą“ visgi pavyko nustebinti ir mane.
nuotrauka
2020-04-17 09:06
Atsižvelgiant į Lietuvos savivaldybių pateiktus prašymus, Susisiekimo ministerija paskirstė 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos lėšų, numatytų vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti.
nuotrauka
2020-04-16 13:32
Šią savaitę sostinės Kalvarijų g. – Konstitucijos pr. – Šeimyniškių g. sankryžoje atliekami eismo organizavimo pakeitimai. Joje vairuotojai pastebės papildomas šviesoforų sekcijas kairiesiems posūkiams, važiuojant iš Kalvarijų g. ir sukant į kairę link Konstitucijos pr. ir Šeimyniškių g. Taip pat sa...
nuotrauka
2020-04-16 12:12
Lietuvos automobilių kelių direkcija prie Susisiekimo ministerijos (toliau – Kelių direkcija) informuoja, kad statant naują tiltą Kaune per Nerį ir viaduką per Jonavos gatvę, rangovas jau atliko parengiamuosius darbus, įgręžė tilto polius, statomos atramos, formuojami pylimai.
nuotrauka
2020-04-16 08:41
Susisiekimo ministerija informuoja, kad „Rail Baltica“ įgyvendinimo darbai karantino sąlygomis nesustoja – laikantis saugumo reikalavimų tęsiamas žemės išpirkimas su šiuo projektu susijusiems automobilių keliams. Aktai dėl žemės paėmimo visuomenės poreikiams procedūrų pasirašomi nuotoliniu būdu, pad...

Statybunaujienos.lt » Infrastruktūra

nuotrauka

„Išjungti“ žmogui kenksmingus organizmus galima ir šviesos jungikliu?

Pastaruoju metu tam tikrais daiktais išmokome naudotis „be rankų“. Durų rankeną įmanoma nuspausti alkūne taip pat lengvai kaip ir įjungti šviesą, o pirkinių krepšelį prekybos centre – suimti...