2020 rugsėjo 23 d. trečiadienis, 7:25
Reklama  |  El. paštas  |  facebook

Transportas ateities miestuose: 3 svarbūs pokyčiai, kurių galime sulaukti jau netrukus

2019-02-05 13:33
Eismo sąlygos, sauga ir transporto priemonės per keletą metų labai pasikeitė ir dėl technologijų plėtros toliau sparčiai kinta. Vilniaus Gedimino technikos universitete (VGTU) viešėjęs Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas pastebėjo, kad ne visada plėtra vyksta tokia kryptimi, kaip tikimasi iš pradžių.
nuotrauka
Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas. VGTU nuotr.


Minimos įmonės
Vilniaus Gedimino technikos universitetas (Vilnius Tech),

„Tai, ką turime šiandien, ilgą laiką buvo siekiamybė – platūs keliai, daug transporto priemonių, greitai judantis jų srautas. Šiuos tikslus pasiekėme, bet šiandien jau galvojame apie tvarumą, saugumą ir tokią aplinką, kur labiausiai pažeidžiami eismo dalyviai – pėstieji, dviratininkai – taptų svarbiausi“, – VGTU išplatintame pranešime cituojamas Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas Larsas Ekmanas.

Kalbėdamas apie ateities miestus ir kaip juose galėtų atrodyti eismo sąlygos Švedijos transporto administracijos atstovas išskiria galimus pokyčius trijose srityse.

1. Moderni danga

Visų pirma transporto ekspertas atkreipia dėmesį į kelių ir šaligatvių dangą – anot jo, statistika rodo, kad didelė dalis eismo dalyvių patiria sužeidimus nukritę ant kieto pagrindo. „Tradiciškai mes įpratę prie kietos kelio ar šaligatvio dangos. O kas būtų, jei ateityje ją pakeistume į tokią, kuri naudojama vaikų žaidimų aikštelėse? Net mažytis pokytis šiuo atveju gali lemti dideles permainas. Šiuo metu naujų kelio, šaligatvio ir kitų paviršių dangų tyrimams skiriame daug dėmesio“, – pasakoja L. Ekmanas.

Šiaurės šalims, kaip kad Švedijai, o kartu ir Lietuvai, būdingos problemos, kurias žiemą sukelia sniegas ir ledas. „Dabar įprasta slidžią dangą barstyti žvyru ar druska, bet kai sniegas nutirpsta, šios medžiagos lieka ir vis tiek trukdo, pavyzdžiui, dviratininkams. Apšalusių takų problemą spręsti padėtų šildoma danga“, – sako L. Ekmanas. Jis pasakoja, kad Švedijoje kai kuriuose miestuose tokia danga jau yra įrengta ir tyrimai rodo puikius rezultatus – pavienės pėsčiųjų patiriamos traumos beveik visai išnyko. Anot transporto eksperto, snieguotomis žiemomis galinčiose pasigirti šalyse ši technologija ateityje turėtų labai išpopuliarėti.

2. Technologinės transporto priemonių inovacijos

Technologijos kinta labai sparčiai. „Dar visai neseniai buvo sunku įsivaizduoti automobilius, kurie patys sustotų pėsčiajam įžengus į kelią. Dabar tai tampa realybe. Šiuo metu su automobilių gamintojais dirbame išvien, nes saugumo užtikrinimas tampa visų prioritetu“, – pasakoja Švedijos transporto administracijos atstovas.

Jis atkreipia dėmesį, kad ateityje duomenų rinkimas ir jų panaudojimas naujos kartos transportui bus dar labiau neatsiejami dalykai. Duomenys bus pasitelkiami technologijai, vadinamai „geografine aptvarine zona“ (angl. geo-fencing). „Naudojant GPS transporto priemonės vietai nustatyti, minėta technologija galės automatiškai sumažinti transporto priemonės greitį, jeigu ji patektų į pėsčiųjų zoną arba iš viso neleisti įvažiuoti į tam tikras zonas, kurios bus atviros tik aplinkos neteršiančioms transporto priemonėms ar elektromobiliams“, – pasakoja VGTU viešėjęs L. Ekmanas.

3. Erdvės ir greičio apribojimai

Transporto ekspertas atkreipia dėmesį, kad turima miesto erdvė bei erdvė tarp gyvenamųjų namų ateityje vargiai prasiplės. Priešingai – mums teks išmokti ją išnaudoti efektyviai. „Egzistuojančios erdvės tarp statinių pasidalinimas tarp pėsčiųjų, dviratininkų bei automobilių turės keistis. Nebebus siekiamas jas visas atskirti, priešingai, laukia jų visų integracija ir tarpusavio sąveika. O kad tai būtų įmanoma, turės pasikeisti požiūris į greitį ir kelyje užtrunkamą laiką“, – akcentuoja Švedijos transporto administracijos vyresnysis patarėjas.

Nors dabar įprasta visur skubėti pasitelkiant didesnį transporto priemonės greitį, anot jo, ne lėtesnis važiavimas yra priežastis, kodėl prarandamas laikas, o stovėjimas nejudančiose transporto spūstyse. „Turėtų pasikeisti mūsų greičio mieste samprata: jei norime būti mieste, čia gyventi, mes neprivalome visur nuvykti taip greitai, kaip įmanoma. Norint tinkamai dalyvauti eisme kartu su kitomis transporto priemonėmis bei pėsčiaisiais, greitis visų pirma turės užtikrinti saugumą visiems eismo dalyviams“, – akcentuoja transporto ekspertas.

Ateities vizija – 0 žuvusių keliuose

Anot transporto specialisto, ateities miestuose turėsime atrasti balansą tarp geros infrastruktūros, transporto priemonių bei teisingo elgesio keliuose, o viso to branduolys – „Vizija 0“ (angl. Vision Zero) programa. Jos tikslas – žuvusiųjų keliuose skaičių sumažinti iki 0. Šios programos idėja, gimusi daugiau nei prieš 20 metų Švedijoje, šiandien jau džiugina puikiais rezultatais – vertinant vienam milijonui gyventojų per metus tenkantį žuvusiųjų keliuose skaičių, eismo saugos atžvilgiu Švedija yra saugiausia Europos Sąjungos valstybė. Praėjusiais metais šio rodiklio reikšmė Švedijoje siekė 25, palyginimui, Lietuvoje – 67.

Lietuva prisideda prie šios vizijos ir siekiant, kad šalies keliai ir gatvės būtų saugesni, iki 2020 m. pabaigos čia numatoma įdiegti daugiau nei 1000 saugaus eismo priemonių: bus rekonstruojamos pavojingos perėjos, įrengiamos pėsčiųjų saugos salelės, greičio mažinimo kalneliai gyvenvietėse, tiesiami pėsčiųjų ir dviračių takai, diegiamos kitos saugumo priemonės. „Vizija 0“ naudoms ir galimybėms aptarti VGTU vyko tarptautinė konferencija „Vision Zero for Sustainable Road Safety in Baltic Sea Region“, organizuota drauge su Lietuvoje įsikūrusia Lietuvos ir Švedijos akademija. Pasidalinti patirtimi į tarptautinę konferenciją susirinko transporto srities ekspertai iš 12 šalių. Šios konferencijos sėkmė bei aktuali tema paskatino jos tęstinumą, todėl konferenciją numatyta rengti kasmet vis kitoje Baltijos valstybėje. Taigi, 2019-ųjų pabaigoje jau planuojamas eismo saugumo ekspertų susitikimas Estijoje.  

Parengta pagal VGTU inf. 

Statybunaujienos.lt



Rašyti komentarą:
Vardas:

Tekstas:

Komentarai šalinami, jeigu juose naudojami necenzūriniai žodžiai, skatinamas smurtas, grasinama.


Universalus dizainas

nuotrauka
2020-06-30 11:21
Baltojo tilto sporto aikštynas į miesto gyvenimą grįžo dar iki atidarymo šventės. Judėjimo ir pramogų per karantino mėnesius išsiilgę vilniečiai pamėgtoje erdvėje pradėjo rinktis nė neišardžius statybinių aptvėrimų.
nuotrauka
2020-06-19 20:50
Vilniaus miesto savivaldybė rūpinasi, kad atnaujinami paplūdimiai būtų patogūs bet kokių fizinių galimybių žmonėms. Pirmiausia – kad jiems būtų pritaikytos stovėjimo aikštelės, privažiavimas prie vandens bei tualetai, o taip pat – kad jie turėtų galimybę patogiai išsimaudyti.
nuotrauka
2020-05-29 09:15
Rekordiškai gerus finansinius rezultatus pernai pasiekusi Vilniaus „Grinda“ dalį uždirbto pelno skyrė Žirmūnų paplūdimio infrastruktūrai atnaujinti ir pritaikyti judumo negalią turintiems žmonėms.
nuotrauka
2020-05-14 08:33
Užbaigti keltuvo žmonėms su negalia įrengimo darbai Jurbarko Antano Giedraičio-Giedriaus gimnazijoje. Neseniai gauta techninės būklės patikrinimo išvada, kad įrenginys tinkamas naudoti.
nuotrauka
2020-05-11 08:32
Sostinėje jau pradedamos įrengti 23 naujos vaikų žaidimų aikšteles, kuriose galės žaisti ir judėjimo negalią turintys vilniečiai. Tokiose aikštelėse atsirado modernus daugiafunkcinis kompleksas su integruota šliaužyne, dvigubomis sūpuoklėmis, karusele ir specialia saugia danga. Pirmoji aikštelė jau ...
nuotrauka
2020-05-04 11:05
Siekiant gerinti keliones traukiniais skirtingų poreikių keleiviams, „Lietuvos geležinkelių“ grupė atliko keleivinių traukinių ir geležinkelių infrastruktūros individualiųjų poreikių turintiems žmonėms prieinamumo vertinimą.
nuotrauka
2020-04-06 08:18
Šią vasarą Vilniaus mieste pradės veikti dar vienas oficialus paplūdimys. Jį planuojama įrengti Pilaitėje, prie Gilužio (kitaip – Gelūžės) ežero. Šiuo metu parengti paplūdimio įrenginių projektiniai pasiūlymai, kuriuos jau galima įvertinti (nuoroda apačioje).
nuotrauka
2020-02-25 10:36
Pernai įsigalioję rinkimų įstatymų pakeitimai numato imperatyvią pareigą savivaldybėms užtikrinti visiems rinkėjams ir visose apylinkėse teisę balsuoti, nesunkiai patekti į balsavimo patalpas ir gauti tinkamą pagalbą. Balsavimo teisė turi būti užtikrinta tiek neįgaliesiems, tiek pagyvenusiems žmonėm...
nuotrauka
2020-02-20 12:14
Viečiūnuose atidarytos atnaujintos ikimokyklinio ugdymo skyriaus „Linelis“ patalpos. Visa numatoma projekto vertė 176 024,68 eur, 15% sudarys Druskininkų savivaldybės lėšos.
nuotrauka
2020-02-10 10:26
Per pastaruosius 2019 metus vien Kauno oro uoste pagalba specialių poreikių turintiems keleiviams buvo suteikta 2935 kartus arba beveik trečdaliui dažniau nei 2018 metais. Bendrai Lietuvos oro uostai per praėjusius metus aptarnavo daugiau nei 11 tūkst. ribotos judėsenos keleivių prašymų, tai yra 3,6...
nuotrauka
2020-01-29 16:03
Neringos gyvenvietėse jau galima rasti naujus ženklinimo infrastruktūros objektus – bareljefinę 3D plokštę, tris taktilinius žemėlapius, dvylika informacinių stendų Brailio raštu.
nuotrauka
2020-01-20 11:38
Greta senamiesčio, tarp istorinių Užupio ir Paupio priemiesčių, esanti teritorija turi naują urbanistinę jungtį – pėsčiųjų tiltą per Vilnią.
nuotrauka
2020-01-03 14:22
Šiaulių rajono savivaldybės administracija pernai pasirūpino, kad neįgaliems asmenims būtų pagerintos gyvenimo sąlygos.
nuotrauka
2019-09-24 13:11
Per paskutinius šimtą metų sugebėjome sukontroliuoti didžiąją dalį virusinių ligų, padidinome gyvenimo komforto lygį, turime galimybę gyventi technologiškai pažangiuose namuose, bet visi šie patogumai sukūrė naujų problemų. Patogus ir pasyvus gyvenimo būdas sumažino fizinį aktyvumą, mažiau dėmesio s...
nuotrauka
2019-08-23 10:27
Šiuo metu Lietuvoje veikia apie 70 grupinio gyvenimo namų. Planuojama, kad iki 2022-ųjų Lietuvoje jų bus daugiau nei šimtas. Plungės mieste per 2020–2021 metus planuojama pastatyti tris tokius namus. Tam jau numatyti Birutės g. 6, Mendeno g. 21, Rasytės g. 6. esantys sklypai.
nuotrauka
2019-08-07 15:50
Viena populiariausių vasaros poilsio ir pramogų vietų – Balžio ežeras – jau kitąmet vilniečius ir miesto svečius pasitiks atsinaujinęs. Šiuo metu savivaldybės įmonė „Vilniaus planas“ projektuoja naują paplūdimį, kuris bus pritaikytas ir neįgaliųjų poilsiui bei patogumui. Tai bus pirmoji tokia poilsi...
nuotrauka
2019-07-23 11:13
2019 m. vaikų su sunkia negalia būsto ir gyvenamosios aplinkos pritaikymui bei techninių priemonių finansavimui numatyta 436 tūkst. eurų. Šios lėšos buvo paskirstytos savivaldybėms, atsižvelgiant į savivaldybėse gyvenančių vaikų su sunkia negalia skaičių.
nuotrauka
2019-07-23 10:51
Šalia Vilniaus oro uosto teritorijos šiais metais iškils visuomenei skirta lėktuvų stebėjimo (angl. „planespotting“) aikštelė. Statybos darbų rangos sutartis pasirašyta su kompanija „Ginstata“, kuri dar iki šių metų spalio vidurio užbaigs darbus oro uosto sklype ir įrengs išskirtinį objektą.
nuotrauka
2019-06-20 12:52
Didelė natūralios šviesos sklaida, grynas oras, bendrosios poilsios erdvės, augalų gausa, atpalaiduojantis vaizdas pro langą. Tokias šiuolaikinių darbo erdvių interjero dizaino tendencijas išskiria specialistai.
nuotrauka
2019-06-11 10:12
Praėjusią savaitę Klaipėdos rajono savivaldybės mero pavaduotoja Audronė Balnionienė kartu su Kretingalės seniūnijos seniūnu Žigintu Normantu lankėsi Kukuliškiu kaime, kur ties vaikų poilsio stovykla „Pasaka“ bei „Memel Nord“ baterija įrengtas naujas per kopas link jūros vedantis takas.

Statybunaujienos.lt » Universalus dizainas

nuotrauka

„Grinda“ išaugo Vilniaus rūbą

Vilniaus „Grinda“ užbaigė sostinės judrios T. Narbuto gatvės lietaus nuotekų kolektoriaus rekonstrukciją. Įgyvendinant šį projektą, pirmą kartą Lietuvoje panaudoti inovatyvūs sprendimai aukš...