2026 m. lapkričio 14 d. šeštadienis, 5:19:39
Reklama  |  facebook

10 radioaktyviausių vietų pasaulyje

2019-10-09 09:40
Branduolinės radiacijos debesų kaltininkai, kaip ir pasekmės, kartais paaiškėja tik po daugelio metų. Tačiau akivaizdu, kad radioaktyvieji elementai, tokie kaip plutonis ir uranas, naudojami elektros energijai ir branduoliniams ginklams gaminti, yra kenksmingi žmonėms, gyvūnams, augalams ir aplinkai.
nuotrauka
Pripetė po Černobilio avarijos. Aplinkos apsaugos instituto iliustr.


Minimos įmonės
Aplinkos apsaugos institutas, VŠĮ
www.atliekos.lt dalinasi 10 radioaktyviausių pasaulio vietų, kurias atsitiktine tvarka išskiria www.worldatlas.com.

1. Fukušima (Japonija)

2011 metais Japonijos Ramiojo vandenyno pakrantėje įvyko 9–9,1 balo žemės drebėjimas, sukėlęs cunamį ir sunaikinęs Fukushima Daiichi atominę elektrinę. Nors atominė elektrinė žemės drebėjimo atveju turėjo automatiškai išsijungti, tačiau to neįvyko ir radioaktyviosios medžiagos nutekėjo iš trijų aktyvių reaktorių. Be to, dėl išsiliejimo prie baseino, naudojamo užterštoms nuotekoms kaupti, buvo užteršta Fukušimos pakrantė Ramiajame vandenyne. Branduolinė jėgainė buvo visiškai uždaryta, tačiau į aplinką vis tiek patenka didžiulis kiekis radioaktyviųjų atliekų. Manoma, kad visiškai uždaryti elektrinę prireiks keturių dešimtmečių.

2. Semipalatinsko poligonas (Kazachstanas)

Kazachijos stepę Sovietų Sąjunga panaudojo kaip branduolinių ginklų bandymo vietą šaltojo karo metu. Manoma, kad Semipalatinsko branduoliniame poligone buvo išbandyta iki 400 branduolinių ginklų. Ši teritorija buvo laikoma negyvenama, nors joje gyveno daugiau nei 0,5 mln. žmonių. Manoma, kad daugiau nei 200 tūkst. žmonių vis dar kenčia nuo neigiamo radioaktyvumo poveikio. Teritorija šiuo metu yra apleista, neleidžiama jos lankyti.

3. Černobylis (Ukraina)

1986 metų balandžio mėn. Černobylio atominė elektrinė pateko į didžiulį gaisrą po gedimo atliekant saugos patikrinimą. Sąmoningas saugos sistemų išjungimas, reaktoriaus konstrukcijos trūkumai ir netinkamai sukonstruotos reaktoriaus šerdys lėmė perkaitimą, sukeliantį nekontroliuojamą garą ir atvirą grafito gaisrą, kuris į atmosferą išmetė radioaktyvius dūmus. Katastrofa paveikė 6 mln. žmonių, žalai suvaldyti buvo skirta 18 mlrd. JAV dolerių.

4. Hanfordas (JAV)

1943 metais JAV įsitraukė į naikinamo ginklo, kuris galėtų pakankamai sustabdyti Adolfą Hitlerį užvaldant Europą, sukūrimo lenktynes. Mokslininkai skubėjo sukurti branduolinį ginklą, o pats projektas buvo pavadintas Manheteno projektu. Hanfordas buvo pasirinktas gamyklos, kuri aprūpintų praturtintu plutoniu ir gamintų branduolines bombas, vieta. Hanfordas gamino didžiulį kiekį radioaktyviųjų elementų, reikalingų 60 tūkst. bombų gamybai, ir dėl to susidarė didelis kiekis radioaktyviųjų medžiagų. Nors JAV vyriausybė bandė apriboti atliekų poveikį aplinkai, ši teritorija vis dar yra radioaktyvi ir susijusi su daugybe vėžio susirgimų aplinkiniuose miestuose.

5. Sibiro chemijos kombinatas (Rusija)

Sibiro chemijos kombinatas buvo naudojamas urano ir plutonio sodrinimui, prieš jį paverčiant toksiškų cheminių ir radioaktyviųjų atliekų saugykla. Šiandien milijonai litrų radioaktyviųjų skysčių yra nedengtuose baseinuose, o nesandariose talpyklose kaupiama maždaug 113 tūkst. tonų kietų radioaktyviųjų atliekų.

6. Mailuu-Suu (Kirgizija)

Skirtingai nuo Kazachstano poligono, kuris buvo naudojamas kaip branduolinių ginklų bandymo vieta, Mailuu-Suu buvo gausu urano, paskatinusio Sovietų Sąjungą šioje vietoje užsiimti urano kasyba. Ši Kirgizijos teritorija yra viena iš labiausiai užterštų teritorijų pasaulyje dėl iškastose urano vietose laidojamų nuodingų atliekų. Šiame regione vykstantys drebėjimai „pažadina“ palaidotas atliekas.

7. Somalio pakrantė (Afrika)

Somalio pakrantė Afrikoje gali atrodyti keista vieta radioaktyviųjų elementų paieškai. Somalyje ar kaimyninėse šalyse nėra atominių elektrinių ar ginklų. Tačiau devintajame dešimtmetyje vyriausybės negebėjimas stebėti veiklos savo pakrantėje bei Šveicarijos ir Italijos kompanijų poreikis čia šalinti branduolines atliekas privedė prie masinio pavojingų medžiagų šalinimo Somalio pakrantėje. Manoma, kad Italijos įmonė nuskandino Somalio pakrantėje trisdešimt laivų, pakrautų branduolinėmis atliekomis.

8. Goias (Brazilija)

1987 metais įvyko apiplėšimas apleistoje ligoninėje. Du vyrai, ieškantys metalo laužo, įsilaužė į ligoninę ir joje aptiko vėžio terapijos prietaisą. Jų dėmesį patraukė blizganti mėlyna medžiaga, kurią jie nešė kartu su mašina. Nežinodami, kad tvarko radioaktyvųjį elementą, įsibrovėliai paskambino šeimos nariams, draugams ir kaimynams, kad ir jie pamatytų švytintį objektą. Dėl radioaktyvumo keturi žmonės mirė, o daugiau kaip 250 žmonių buvo paguldyti į ligoninę. Nors Vyriausybė ėmėsi radioaktyviosios medžiagos šalinimo, tačiau ji pasklido radioaktyviosiomis dalelėmis dideliame plote.

9. Sellafieldas (Jungtinė Karalystė)

Sellafieldas primena Hanfordą. Šiame Jungtinės Karalystės rajone branduolinė sodrinimo įmonė buvo pastatyta plutonio praturtinimui. Kasdien piko metu gamykla išleido į jūrą 8 mln. litrų radioaktyviųjų nuotekų. 1957 metais gamyklą nusiaubė didžiulis gaisras, į atmosferą išmetęs radioaktyvius dūmus. Šis incidentas tapo skaudžiausia branduolinė avarija per visą Jungtinės Karalystės istoriją. Dėl nuotekų išmetimo į jūrą mirė daugybė jūros žinduolių, o dėl įkvėpto užteršto oro tūkstančiai žmonių turėjo kvėpavimo problemų.

10. Majakas (Rusija)

Šaltojo karo metu Majako regione Rusija pastatė nemažai atominių elektrinių. 1957 metų rugsėjo 29 dieną regione įvyko didžiulė branduolinė katastrofa, priskirta 6 lygiui (palyginimui – Černobylis priskiriamas 7 lygiui). Iki šiol nežinoma, kiek dėl šio įvykio žuvo žmonių. Nors buvo bandoma išvalyti radiaciją, aplink katastrofos esanti teritorija vis dar yra labai užteršta.

Parengta pagal Aplinkos apsaugos instituto informaciją

Statybunaujienos.lt



Aplinka

nuotrauka
2026-11-11 13:40
Lietuvoje kasmet sunaudojama milijonai tonų smėlio, žvyro ir skaldos, be kurių neįmanoma įgyvendinti kelių, geležinkelių, gyvenamųjų pastatų ir gynybos infrastruktūros projektų. Tačiau vietinių žaliavų prieinamumas priklauso ne tik nuo jų poreikio, bet ir nuo sprendimų, kokiomis sąlygomis bus leidži...
nuotrauka
2026-11-07 08:22
Daugiau kaip 5 mln. kubinių metrų nevalytų gamybinių nuotekų, aštuonerius metus trukusi tarša ir dešimtys milijonų eurų siekiantis žalos atlyginimas – viena didžiausių Lietuvos aplinkosaugos bylų pasiekė svarbų etapą. Šiaulių apygardos teismas pripažino kaltomis bendrovę „Grigeo Klaipėda“ ir su ja s...
nuotrauka
2026-11-05 13:54
Naudingųjų iškasenų gavyba ir jų apmokestinimas Lietuvoje keičiasi. Seimas pritarė pataisoms, pagal kurias dalis mokesčio už valstybinius gamtos išteklius bus didesnėse apimtyse skiriama savivaldybėms, o apmokestinamų išteklių sąrašas pasipildys priesmėliu ir priemoliu. Tikimasi, kad nauja tvarka pa...
nuotrauka
2026-10-27 15:34
Nuo gamtinių parkų iki mažų gyvenamųjų rajonų skverų – Vilniuje šiemet atnaujinta 10 viešųjų erdvių, o dar penkių projektų darbus planuojama užbaigti iki metų pabaigos. Tarp didžiausių pokyčių – sutvarkyti Jeruzalės ir Jomanto parkai, naujos sporto bei poilsio zonos, o artimiausiais mėnesiais sostin...
nuotrauka
2026-10-27 15:09
Prieš Vėlines kapinėse išaugantys atliekų kiekiai tampa ne tik tvarkymo, bet ir tinkamo rūšiavimo iššūkiu. Aplinkos apsaugos departamentas primena, kaip atsakingai rinktis kapų puošybos atributus ir kur išmesti panaudotas žvakes, gėles bei kitas atliekas.
nuotrauka
2026-10-27 15:04
Kapinės gali kelti grėsmę gruntinio vandens kokybei, o pavojus ne visada pastebimas plika akimi. Lietuvos geologijos tarnybos (LGT) tyrimas atskleidė, kad po Širvintų kapinėmis pratekėjęs gruntinis vanduo turėjo gerokai didesnę nitratų koncentraciją, o tirtame vandenyje aptikta ir patogeninių bakter...
nuotrauka
2026-10-27 08:00
Prieš Vėlines perkamos žvakės, gėlės ir kitos kapų puošimo prekės gali gerokai paploninti piniginę, ypač jei lankomos kelios artimųjų kapavietės. Tačiau išlaidas galima sumažinti ne tik ieškant nuolaidų, bet ir renkantis daugkartinio naudojimo gaminius. Yra ir mažiau įprastų patarimų, kaip išnaudoti...
nuotrauka
2026-10-26 08:29
Dirbtinis intelektas, palydoviniai duomenys ir skaitmeniniai dvyniai padeda prognozuoti potvynius, stebėti miškų nykimą ir planuoti tvaresnius miestus. Tačiau šioms technologijoms reikia daug elektros, vandens ir žaliavų, todėl jų plėtra kelia ir naujų aplinkosaugos iššūkių. Kaip pabrėžia VILNIUS TE...
nuotrauka
2026-10-26 05:56
Net ir vešliai žydinčios chrizantemos po stipresnių šalnų gali prarasti grožį. Floristė pataria, kaip išsirinkti gėles Vėlinėms, kurios ilgiau išliktų dekoratyvios, ir kokių klaidų vengti jas prižiūrint.
nuotrauka
2026-10-23 09:00
Kyjive sukurtas sodas, kuriame kraštovaizdžio architektūra tampa pagalbos nuo karo nukentėjusiems žmonėms priemone, pelnė vieną svarbiausių Europos Komisijos apdovanojimų. Prie projekto, skirto Ukrainos karių, veteranų ir jų šeimų fiziniam bei emociniam atsigavimui, architektūriniais sprendiniais pr...
nuotrauka
2026-10-22 06:38
Atliekų tvarkymo sektoriuje gali mažėti administracinė našta ir perteklinės išlaidos, tačiau dalies pokyčių dar teks palaukti. Aplinkos ministerija planuoja keisti elektros ir elektroninės įrangos atliekų tvarkymo reikalavimus, modernizuoti GPAIS ir tikslinti techninio komposto naudojimo reglamentav...
nuotrauka
2026-10-20 08:48
Prieš Vėlines kapavietėms skiriama ne tik daugiau laiko, bet ir pinigų. Spalį kapams skirtos skaldos bei kitų priežiūros prekių pardavimai išauga 3–4 kartus, tačiau specialistai atkreipia dėmesį: net ir gražiausios medžiagos nepadės, jei bus netinkamai paruoštas pagrindas. Keičiasi ir kapaviečių est...
nuotrauka
2026-10-20 07:15
Spalio 9-ąją Lietuvos pajūrį talžiusios audros paliko ryškius pėdsakus: paplūdimiai susiaurėjo beveik visose stebėtose atkarpose, o Palangoje vietomis paplūdimys buvo visiškai nuplautas. Specialistų duomenimis, didžiausi krantų pokyčiai užfiksuoti Palangoje, Nidoje ir Juodkrantėje.
nuotrauka
2026-10-19 15:34
Už statybinių atliekų išvežimą sumokėję gyventojai ne visada gali būti tikri, kad jos pasieks teisėtus tvarkytojus. Vilniaus rajone miškininkai, sutvarkę vieną nelegalią atliekų išvertimo vietą, netrukus aptiko kitą. Valstybinių miškų urėdija (VMU) įspėja: tokie atvejai šalia didžiųjų miestų tampa k...
nuotrauka
2026-10-15 06:36
Klaipėdoje apleista maždaug 6 hektarų teritorija netrukus taps nauja laisvalaikio traukos vieta – čia įrengiamas parkas su vaikų žaidimų ir sporto zonomis, dviračių trasa su kalneliais bei poilsio erdvėmis. Į projektą investuojama 2,8 mln. eurų, o parko želdynus papildys daugiau kaip 700 naujų medži...
nuotrauka
2026-10-13 09:23
Gręžinio vanduo versle gali tapti ne tik kasdieniu ištekliumi, bet ir teisine prievole – leidimo gali prireikti net tada, kai vandens sunaudojama palyginti nedaug. Lietuvos geologijos tarnyba primena, kad reikalavimai priklauso ne vien nuo išgaunamo vandens kiekio, bet ir nuo jo naudojimo paskirties...
nuotrauka
2026-10-13 06:37
Daugiau nei trečdalis pakuočių konteinerių turinio buvo netinkamos atliekos, tačiau po dviejų mėnesių jų dalis nesiekė nė 2 proc. Klaipėdos rajone atliktas tyrimas parodė, kad gyventojų švietimas, pakartotiniai patikrinimai ir baudos gali iš esmės pakeisti rūšiavimo įpročius.
nuotrauka
2026-10-06 08:32
Klaipėdos pramoninė tarša tampa ne tik aplinkosaugos, bet ir visuomenės sveikatos klausimu: mokslininkų tyrimas rodo, kad vienas iš dešimties su tarša susiduriančių gyventojų patiria aukštą nerimo lygį. Specialistai įspėja, kad ilgalaikis stresas gali turėti pasekmių ir fizinei sveikatai.
nuotrauka
2026-10-01 17:53
Užterštas gruntas buvo perkeltas į tam neskirtą vietą, o dėl šių veiksmų aplinkai ir valstybei padaryta žala įvertinta daugiau kaip 55 mln. eurų. Klaipėdos apygardos teismas atmetė keturių nuteistųjų gynėjų apeliacinius skundus ir paliko galioti Tauragės apylinkės teismo nuosprendį.
nuotrauka
2026-10-01 06:37
Šildymo sezonas įsibėgėja, o kartu į miestų orą patenka tai, ko plika akimi nematome – smulkiosios kietosios dalelės ir kiti sveikatai kenksmingi teršalai. Šiemet situacija keičiasi: didžiuosiuose Lietuvos miestuose ir kurortuose pirmą kartą visą šaltąjį sezoną draudžiama deginti akmens anglį, ligni...

Statybunaujienos.lt » Aplinka